Atsakymas P. Jurandei
 
     Geras yra Jūsų tėvelio patarimas ištirti prieš vestuves, ar nėra mergaitės šeimoje girtuoklių, puspročių ar kokiomis sunkiomis ligomis užsikrėtusių. Paveldėjimo mokslas sako, kad tie dalykai gali turėti nemažos įtakos vaikams ir net vaikų vaikams. Kai kurių valstybių įstatymai griežtai reikalauja ištirti jaunavedžių kraują, be to ištyrimo neleidžia tuoktis. Be abejo, tai yra labai naudinga.
 
     Bet nepamirškime, kad nėra taisyklės be išimties. Ir labai geroje šeimoje pasitaiko išsigimėlių, taip kaip pakrikusioje  šeimoje gali gimti šventasis. Kiekvieno žmogaus gyvenimui lemiamos reikšmės turi jo paties laisva valia. Stipri, į gerą pusę palinkusi valia įveikia ir labai nepalankias paveldėjimo įtakas (išskyrus proto ligas).
 
     Nei Jūsų mergaitės tėvai, nei jos giminės, nei pažįstami, kaip rašote, Jums neprieinami. Tad pasitenkinkite tuo, ką matote joje pačioje. Jei metus kitus, su ja draugaudamas, pastebėjai, kad ji yra nuoširdžiai tikinti, dora, normalios sveikatos, ne tinginė, jei myli namus, darbą ir tvarką — ko geresnio gali ieškoti? O ir kruopščiausi laboratorijų tyrinėjimai Jūsų negalės 100% užtikrinti, kad ta: tyrimų metu sveikiausia mergina niekad nesusirgs, nesugadins nervų ir t.t.
 
 Kunigas Jonas
 
Didžiai Gerbiamas Redaktoriau,
 
     Girdėjau kai kuriuos asmenis sakant, kad vaikų gimdymas yra nuodėmingas dalykas. Savo tvirtinimą jie remia dviem faktais. Sako, jog Dievas rojuje buvo užgynęs pirmiesiems tėvams vaisių. Jie Viešpaties nepaklausė ir nusidėjo, todėl buvo išvaryti iš rojaus ir pasmerkti vargams bei kančioms. Antras faktas, rodantis Dievo nusistatymą prieš vaisių, yra tas, kad moteris po gimdymo neturi teisės pirmą kartą viena be kunigo įeiti į bažnyčią ir lyg kokia nusidėjėlė yra kunigo su įvairiomis ceremonijomis įvedama.
 
     Taip pat norėčiau paklausti,  ar vienodas atlyginimas laukia tų asmenų, kurie neteka ar neveda vien dėlto, kad bijo galimų kančių ir vargų šeimyniniame gyvenime ir tų, kurie iš Dievo meilės ar siekdami tobulybės pasilieka nevedę ir netekėję, neturėdami pašaukimo į kunigus ar į vienuolyną.
 
Iš anksto dėkodama J. S.
 
Ar gimdymas yra nuodėmė?
 
     Kaip jau Tamsta “Laiškuose Lietuviams” ne kartą, tur būt, būsi skaičiusi, vaikų gimdymas ne tik nėra nuodėmė, bet yra labai nuopelningas ir kilnus dalykas. Juk žmogus čia pildo Dievo įsakymą “veiskitės ir dauginkitės”, dalyvauja Dievo kūrimo darbe. Į tokias šeimas, kurios turi daug vaikų, reikėtų žiūrėti su pagarba.
 
     Tie du Tamstos paminėti faktai yra klaidingai suprasti. Rojuje Dievas norėjo išmėginti pirmųjų tėvų paklusnumą, užgindamas jiems valgyti vaisių. Ar tas vaisius buvo tikras rojuje augęs obuolys ar čia Šv. Raštas kalba perkelta prasme apie kitokios rūšies nuodėmę, palikime spręsti teologams ir Šv. Rašto aiškintojams. Mūsų klausimui tai neturi daug reikšmės. Yra aišku, kad tas “užgintas vaisius” nebuvo kūdikio gimdymas. Šv. Raštas juk sako, kad tik Adomas ir Ieva buvo išvaryti iš rojaus, apie jokį kūdikį nekalba.
 
     Pagaliau tai, kas buvo uždrausta rojuje to bandymo metu, dar nereiškia, kad turi būti uždrausta visuomet. Sakykime, kad tikrai Dievas jiems buvo uždraudęs nuo vieno medžio valgyti obuolius. Argi dabar visuomet būtų nuodėmė, kai mes valgom obuolius? Jeigu motina padeda į stalčių saldainių ir liepia vaikui jų neliesti, jis, neklausydamas motinos, nusikalstų, bet tai dar nereiškia, kad visuomet jis nusikalsta, kada tik valgo saldainius.
     Ir antras Jūsų paminėtas faktai reikia visai kitaip suprasti. Žydų tauta turėjo įvairių tautinių ir religinių papročių. Kai kuriuos jų papročius pasisavino ir krikščionys. Žydai manė, kad moteris gimdydama susitepa, todėl po gimdymo turi eiti į bažnyčią ir, kunigui atliekant įvairias ceremonijas, apsivalyti. Šis paprotys užsiliko ir krikščionybėj, bet turi visai kitą prasmę. Katalikai nemano, kad moteris gimdydama susitepa. Po gimdymo ji eina į bažnyčią tik padėkoti Dievui už suteiktą malonę ir gauti kunigo palaiminimo sau bei savo kūdikiui.
 
     Šio papročio reikšmę galima suprasti iš maldų, kurias kunigas kalba ceremonijos metu. Kunigas moteriškę pasitinka prie durų, paduoda stulą ir įveda į bažnyčią, sakydamas: “Įeik į Dievo namus ir pagarbink Švenčiausios Mergelės Sūnų, kurs tau suteikė vaisingumą”. Paskui, jai atsiklaupus prie altoriaus, kunigas kalba šią gražią maldą: “Visagalis amžinasis Dieve, kurs Švenčiausios Mergelės Marijos gimdymu pavertei gimdančių tikinčiųjų skausmus į džiaugsmą, pažvelk, Tavęs prašome, į šią savo tarnaitę, su džiaugsmu atėjusią bažnyčion Tau padėkoti ir suteik, kad po šio gyvenimo, tos pačios palaimintosios Marijos nuopelnais ir užtarimu, užsipelnytų įeiti su savo kūdikiu į amžinojo gyvenimo džiaugsmus. Per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.”
 
     Po gimdymo eiti į bažnyčią ir prašyti šio palaiminimo yra gražus paprotys, bet ne įsakymas. Jei kas to — dėl kokios nors rimtos priežasties — nedarys, nenusikals.
 
A r  vienodas atlyginimas?
 
     Tie asmens, kurie neteka ar neveda dėl kokių nors aukštesnių motyvų, pavyzdžiui, norėdami labiau pasišvęsti Dievui, labdarybės tikslams, jaunimo auklėjimui, atlieka labai kilnų darbą. Jie, be abejo, už tai gaus atitinkamą atlyginimą. Bet tie, kurie pasilieka nevedę ar netekėję tik dėl to, kad bijo vargų ir aukų šeimyniniame gyvenime, neturi jokios teisės už tai gauti atlyginimo.
 
     Bet yra dar ir tokių kurie norėtų vesti ar ištekėti, bet dėl įvairiausių priežasčių jiems tai nepavyksta. Jeigu jie kantriai tą nepasisekimą priims ir stengsis nemurmėti, bet suderinti savo gyvenimą su Dievo valia, žinodami, kad kiekvienam luome galima daug gero padaryti ir pasidarbuoti Dievo garbei bei žmonijos naudai, jų gyvenimas gali būti labai vertingas. Pamatę, kad Dievas neleido eiti tuo keliu, kuriuo buvo pasiryžę eiti, tegul ramiai pasuka kitu keliu. Tegul pasišvenčia tiems kilniems darbams, apie kuriuos kalbėjome ir tegul žino, kad jų gyvenimas ir jų pasiaukojimas gali būti ne mažiau vertingas už tų, kurie jau pačioje pradžioje laisvai pasirinko tokį kelią.    Redaktorius