Alfonsas, katalikas karo lakūnas, nutaria pakrauti lėktuvą keletu svarių bombų ir paleisti žemyn tiesiai į priešo laivą. “Žūsiu pats, bet užtai priešui padarysiu nepataisomos žalos!” — galvoja. Tomas, Alfonso draugas, rimtai įspėja: “Taip elgtis negalima — savižudybė. Tokiu būdu mirsi su sunkia nuodėme; pats gerai žinai, kas tokiu atveju po mirties laukia!” Ar pagrįstas Tomo perspėjimas?
 
      Onos darbo kambarys 40-me aukšte. Netikėtai kilus gaisrui, jau pervėlu išbėgti pro duris. Norėdama išvengti baisios mirties liepsnose, Ona pačiumpa revolverį ir paleidžia sau į galvą kulką. “Ar šiaip ar taip mirtis”, samprotauja. “Geriau pasirinkti staigią ir beskausmę!” Ar pateisintinas elgesys?
 
      Kiekvienam pasitaiko būti situacijose, kur iš savo veiksmo pramatome dvejopą pasekmę: vieną gerą, kitą blogą. Ir jos taip būtinai susijusios, kad viena negalima be kitos. Onos elgesio (paleisti sau į galvą kulką) gera pasekmė — išvengti skausmingos mirties ugnyje; bloga — nusižudymas. Jei neatims sau gyvybės, turės gyva sudegti, — geroji pasekmė negalima be blogosios.
 
      Kaip tokiu atveju elgtis? Kitais žodžiais : ar leistinas veiksmas, turįs dvi būtinas pasekmes: gerą ir blogą?
 
      Moralė į klausimą atsako teigiamai: galima, jei išpildomos keturios sąlygos:
 
      1.    Turime siekti gerosios pasekmės.
 
      2.    Pats veiksmas savyje turi būti geras arba bent indiferentus.
 
      3.    Geroji pasekmė neturi būti blogosios rezultatas.
 
      4.    Reikia turėti pakankamą priežastį.
 
      Jei bent vienos iš minėtų sąlygų trūksta — veiksmas yra neleistinas.
 
      Tos keturios sąlygos plaukia iš kiekvienam aiškaus dėsnio: “Gera darytina, bloga vengtina”. Geresniam supratimui pažvelkime į kiekvieną atskirai.
 
      1.    Turime siekti gerosios pasekmės. Kodėl? Jei siekiame blogosios, mūsų tikslas yra blogas, neleistinas. O blogas tikslas sugadina kiekvieną, kad ir geriausią savyje veiksmą. Pvz. duoti išmaldą vien tuo tikslu, kad elgeta už gautus pinigus pasigertų, yra bloga, nors išmalda savyje yra geras darbas. Pirmoji sąlyga kitais žodžiais sako: kad veiksmas būtų geras, reikia turėti gerą tikslą.
 
      2.    Pats veiksmas savyje turi būti geras arba bent indiferentus, t. y. nei blogas nei geras. Antrajai sąlygai aiškinimo nereikia: kiekvienam suprantama, kad blogas veiksmas niekada neleistinas.
 
      3.    Geroji pasekmė neturi būti blogosios rezultatas. Geras tikslas nepateisina blogų priemonių. Tačiau jei geroji pasekmė galima vien per blogąją, siekiu gero tikslo blogomis priemonėmis. Kad veiksmas būtų leistinas, abi pasekmės turi iš jo kilti betarpiškai, nepriklausomai viena nuo kitos.
 
      4.    Reikia turėti pakankamą priežastį. Kodėl? Todėl, kad Dievas draudžia daryti žalą sau pačiam arba artimui be deramos priežasties. Nepakankama priežastis būtų, pvz., jei blogoji pasekmė padarytų didelės žalos, o geroji atneštų vien menkos naudos, arba jei gerajai pasekmei pasiekti būtų kitas kelias atviras, išvengiant blogosios pasekmės.
      Dabar galime atsakyti į klausimą, ar Tomo įspėjimas buvo pagrįstas. Ar išpildytos keturios sąlygos.
 
      1.    Alfonsas siekia vien gerosios pasekmės — padaryti priešui žalos. Blogoji pasekmė — jo paties mirtis — nesiekiama, bet vien prileidžiama.
 
      2.    Pats veiksmas savyje — priešo laivo sunaikinimas — nėra nuodėmingas.
 
      3.    Geroji pasekmė (priešui padaryta žala) nėra blogosios (Alfonso mirties) rezultatas. Jei lakūnas kokiu nors būdu ir išliktų gyvas, laivas vistiek būtų sugadintas.
 
      4. Alfonso mirtį pateisina didelė žala priešui ir iš to pasiekiama nauda tėvynei.
 
      Išvada: Alfonso veiksmas nėra blogas. Tomo įspėjimas nepagrįstas.
 
      O kaip su Ona degančiame dangoraižyje? Pažiūrėkime į sąlygas. Mažų mažiausia 2-ji ir 3-ji neišpildytos:
 
      2.    Onos veiksmas savyje yra blogas — nusižudymas.
 
      3.    Geroji pasekmė yra blogosios rezultatas. Ona pirma turi būti nebegyva, kad nebejaustų ugnies kančių.
 
      Išvada: Onos elgesys blogas, nuodėmingas.
 
      Gale keletas kitų pavyzdžių. Pabandykite nuspręsti veiksmo leistinumą, nežiūrėję į atsakymus.
 
      1-as    pavyzdys, visiems gerai žinomas iš Lietuvos istorijos. Vytautas Didysis pateko kartą į lenkų kalėjimą. Žmonai su tarnaite buvo leista kalinį lankyti. Vieną dieną tarnaitė pasiliko kalėjime, o Vytautas išėjo, persirengęs jos drabužiais. Tarnaitė tikrai pramatė, kad už tokį darbą jos laukia mirtis. Didvyriškas darbas, bet ar leistina statyti savo gyvybę į tikrą mirties pavojų?
 
      2-as    pavyzdys. Berta sunkiai nusidėjo su Jonu. Dabar laukia gimstant kūdikio. Norėdama išvengti gėdos ir negarbės, ima vaistų, kad sektų abortas. Savo elgesį pateisina tokiu būdu: “Mano veiksmas turės dvi pasekmes: gerą —= išsaugoti gerą vardą, ir blogą — abortą. Tokiu būdu mano elgesys pilnai pateisintinas”.
 
      3-as    pavyzdys. Juozas vyksta sunkvežimiu į miestą. Važiuojant staigion pakalnėn, kažkodėl atsisako veikti stabdžiai. Kelias siauras, ir kaip tyčia netoliese žaidžia mažytis vaikas, visiškai nematydamas, kas aplink dedasi. Vienintelis būdas išvengti nekalto vaiko mirties — pasukti mašiną į šalį, smogiant pilnu greičiu į vieną iš pakelės medžių arba kūlverčiais nulekiant į daubą. Apgailestaudamas vaiko mirtį, Juozas nesuka į šalį, bet važiuoja tiesiai per jį.
 
      4-as pavyzdys. X ligoninėje gimsta aklas ir paraližuotas vaikutis. Gydytojas duoda mažyčiui nuodų, norėdamas nuimti nuo tėvų pečių sunkią naštą ir užbėgti paties vaiko kančioms už akių. Daktaras įsitikinęs, kad mirtis — bloga pasekmė — leistina pasiekti gerajai.
 
      5-as pavyzdys. Tame pačiame aukšte, kur Oną užtinka gaisras, dirba ir Petras. Ugniai pastojus kelią pro duris ir įsiveržus į kambarį, Petras šoka pro langą laukan. Iš 40-jo aukšto! Ar jo elgesys taip pat neleistinas, kaip ir Onos?
 
Atsakymai
 
      1-as    pavyzdys. 1. Tarnaitė siekia gerosios pasekmės — išvaduoti kunigaikštį iš kalėjimo. Blogoji pasekmė — jos pačios mirtis — nesiekiama, bet vien prileidžiama.
 
      2.    Pats veiksmas savyje — pasilikti kalėjime — nėra nei geras nei blogas.
 
      3.    Blogoji pasekmė nėra gerosios priežastis. Jei tarnaitė ir būtų palikta gyva, Vytautas visvien būtų laisvas.
 
      4.    Didžiojo kunigaikščio gyvybė svarbesnė už tarnaitės. Be to, tarnaitės elgesys yra vienintelė priemonė išvaduoti kaliniui.
 
      Išvada: Tarnaitės elgesy nėra nieko neleistina.
 
      2-as    pavyzdys. Berta sunkiai nusideda. Abortas yra neleistinas veiksmas. Be to, geroji pasekmė galima vien per blogąją: geras vardas tol nebus išsaugotas, kol nebus padarytas abortas.
 
      3-as    pavyzdys. 1. Juozas siekia gerosios pasekmės — išsaugoti savo gyvybę ir nesudauž'ytą mašiną. Nesiekia blogosios pasekmės — kito mirties; priešingai, norėtų, kad vaikutis išliktų gyvas.
 
      2.    Juozo veiksmas savyje — važiuoti keliu — nėra nei geras nei blogas.
 
      3.    Blogoji pasekmė nėra gerosios priežastis. Pvz. jei vaiko ant kelio visiškai nebūtų, Juozas lygiai nesusikūlęs nuvažiuotų pakalnėn; paskui sustojęs sutaisytų stabdžius.
 
      4. Geroji ir blogoji pasekmė lygiavertės. Be to, nėra kito kelio pasiekti gerajai pasekmei.
 
      4-as    pavyzdys. Gydytojo veiksmas savyje — sunki nuodėmė. Joks, kad ir geriausias tikslas neduoda mums teisės tiesioginiai atimti sau arba kitam žmogui gyvybės. Dievas yra gyvybės ir mirties Viešpats; ta teisė jam vienam priklauso. Antra, blogoji pasekmė yra gerosios priežastis.
 
      Išvada: gydytojas papildo sunkų nusikaltimą.
 
      5-as    pavyzdys. Petro elgesy nieko peiktina. Visos keturios sąlygos išpildytos :
 
      1. Siekia gerosios pasekmės — pabėgti nuo ugnies. Nenori blogosios — savo mirties; priešingai, norėtų išlikti gyvas. (Paleisdama sau kulką į galvą, Ona nori mirties).
 
      2.    Pats veiksmas savyje — šokti pro langą — yra indiferentus. (Tuo tarpu save nušauti yra bloga).
 
      3.    Geroji pasekmė nėra blogosios rezultatas. Jei Petras kokiu nors būdu ir išliktų gyvas — neištiškęs į gatvės grindinį — išvengtų gyvas sudegti. (Visiškai kas kita su Ona; kad išvengtų kančių ugnyje, reikia būti nebegyvai).
 
      4.    Kiekvienam aišku, jog Petras turi pakankamą priežastį taip elgtis.
 
A. Tamošaitis, S. J.