Bruno Markaitis, S. J.
 
* 24 Raudonos Skrybėlės
 
     Pijus XII paskyrė 24 naujus kardinolus, atstovaujančius 12 tautų. Šventoji Kardinolų Kolegija dabar turės pilną skaičių: 70 narių. Naujieji kardinolai gaus iš Popiežiaus rankų raudonąsias skrybėles sausio 12 dieną, Konsistorijos apeigose.
 
* Keletas Įdomesnių Asmenybių
 
     Maurice FELTIN, Paryžiaus arkivyskupas, 69 metų. Prieš 3 metus užėmė mirusio kard. Suhard vietą. Pirmajame kare tarnavo sanitaru prie neštuvų. Už nepaprastą drąsą ir pasiaukojimą buvo apdovanotas Croix de Guerre, Medaille Militaire ir Garbės Legijono Kryžiumi. Garsus savo išsimokslinimu ir giliu socijalinių problemų supratimu.
 
     Paul Emile LEGER, Montreal arkivyskupas, 48 metų. Buvęs Kanadiečių Kolegijos rektoriumi Romoje. Dėstė Paryžiaus Grand Seminair. Būdamas Japonijoje 1933 metais įsteigė seminariją Fakuoka mieste. Gabus organizatorius.
 
     Stefan WYSZYNSKI, Gniezno ir Varšuvos arkivyskupas, 51 metų. Drąsus Bažnyčios gynėjas kovoje su komunistiška valdžia. 1951 metais buvo atvykęs į Romą tartis su Šv. Tėvu dėl sunkėjančios katalikų padėties Lenkijoje. Prieš metus, kalbėdamas apie Pijų XII, švenčiantį 50 metu kunigystės jubiliejų, pasmerkė komunistų spaudą už Popiežiaus įžeidimus ir šmeižtus.
 
     J. Francis McINTYRE, Los Angeles arkivyskupas, pirmasis Vakaru Amerikos kardinolas, 66 metų. Pradėjo dirbti, būdamas 13 metų. Pradėjęs studijuoti prekybą, po tėvo mirties tarnavo New York finansų departamente. Greitai tapo H. L. Horton & Co. prekybos vedėju. Vakarais lankydavo mokyklą. Tapęs kunigu, greitai iškilo dėl savo organizacinių ir administracinių gabumų. Aršus komunizmo priešas ir nepažįstąs katalikiškųjų mokyklų statytojas. Jo pastangomis katalikiškos mokyklos Kalifornijoje atleistos nuo valstybinių mokesčių.
 
     Celso CONST ANTINI, arkivyskupas, 76 metų. Pirmasis apaštališkasis delegatas Kinijai. Labai kuklus žmogus, bet nuostabi ir gili asmenybė. Didelis bažnytinio meno žinovas ir labai gabus administratorius.
 
     Giuseppe SIRI, Genuvos arkivyskupas, 46 metų. Kilęs iš darbininkų tėvų. Tapo vyskupu būdamas 38 metų. Puikus intelektualas. Gerai supranta šių dienų problemas ir nuo jų nebėga. Griežtokas arkivyskupijos kunigams, bet turi geros ir kilnios širdies Generalinį Vikarą, kuris situaciją išlygina. Išėjo labai gerą socijalinę ir administracinę mokyklą, būdamas mirusio kard. Boetto, S. J., pagelbininku. Labai geros širdies darbininkams ir vargšams. Parodė daug drąsos okupacijos metu susidūrimuose su vokiečiais ir komunistų partizanais. Išgelbėjo Genuvos miestą nuo sugriovimo. Labai galimas kandidatas į popiežius.
 
     Giacomo LERCARO, Bologna arkivyskupas, 61 metų. Labai demokratiškas žmogus. Karo metu važinėdavęs dviračiu, lankydamas arkivyskupiją. Nepaprastos energijos ir darbštumo. Gerai susipažinęs ir teigiamai nusiteikęs socijalinių problemų atžvilgiu. Galimas kandidatas į popiežius.
* Kaip bus su Stepinac?
 
     Jau ne pirmas kartas Bažnyčios istorijoje, kad naujai išrinktas kardinolas negali atvykti į Romą pasiimti raudonos skrybėlės. 1535 metais Paulius III padarė kardinolu John Fisher. Henrikas VIII atsisakė leisti ark. John Fisher vykti į Romą. Kadangi buvo pranešta, kad raudona kardinolo skrybėlė bus atsiųsta į Angliją, Henrikas VIII pasakė, kad Roma nesiskubintų, nes neužilgo jis atsiusiąs į Romą John Fisher galvą. Po kelių savaičių John Fisher buvo nukirsta galva.
 
     1874 metais Miecislav Halka Ledochowski, Gnesen - Posen arkivyskupas, buvo Bismarko įmestas į kalėjimą. Jis tapo kardinolu, būdamas kalėjime. Po dviejų metų buvo ištremtas iš Lenkijos.
 
     Kaip bus su Stepinac? Greičiausia, raudonoji skrybėlė bus atsiųsta kardinolui į Jugoslaviją. Stepinac neseniai pasakė: “Norėdamas vykti į Romą, turėčiau prašyti Tito leidimo. Šito aš nedarysiu, nes leidimo prašymas prilygtų prisipažinimui kaltu. Aš savęs kaltu nelaikau. Jei išvykčiau į Romą, nebegalėčiau grįžti namo. Mano gi vieta Jugoslavijoje”
 
* Miracle of Fatima
 
     Warner Brothers filmų studijos pagamino naują filmą, vardu: “Fatimos Stebuklas.” Šis filmas išrinktas ir pasiūlytas 11-jam metiniam pryzui, kaip geriausias praėjusių metų filmas. Žurnalas “The Sign” rašo: “Filmas “Fatimos Stebuklas” buvo išrinktas dėl savo dramatiškos jėgos ir dėl turiniui priklausomos pagarbos bei šventumo išlaikymo. Pastatymas ir vaidyba — nuoširdi, įtikinanti ir išgyventa”.
 
     Kristus Teisėjas. Tai yra centrinė Michelangelo “Paskutinio Teismo” figūra. “Paskutinis Teismas” užima visą priešakinę Sikstinės koplyčios sieną, prie kurios yra didysis altorius, ant kurio Popiežius dažnai laiko Mišias. Michelangelo yra dekoruotos ir šios koplyčios lubos įvairiomis Senojo Testamento scenomis (Adomo ir Ievos sutvėrimas, Pirmoji nuodėmė ir t. t.). “Paskutiniame Teisme” dešinėje yra atvaizduoti teisieji, o kairėje pasmerktieji. Šiame paveiksle Kristus ištaria pasmerkimo žodžius. Jo dešinėje esanti Marija, nusisukusi nuo pasmerktųjų, žiūri į teisiuosius.
 
* Petrai, melskis už krikščionis
     Atradus po Šv. Petro Bazilika įrašą akmenyje, iš 3 šimtmečio, turima naujas įrodymas, kad Šv. Petras tikrai buvo palaidotas po bazilika. Įrašas — “Petrai, melskis į Jėzų Kristų už krikščionis, palaidotus šalia tavęs” — studijuojamas archeologės prof. Margherita Guarducci. Jis buvo rastas arti tos vietos, kuri jau nuo seno laikoma Šv. Petro kapu. Grubus raižinys, manomai vaizduojąs Šv. Petrą, rastas arti akmeninio įrašo.
 
     Pagal Guarducci, įrašo kilmė siekia 3 šimtmečio vėlybąją dalį. Vadinasi, įrašas bus buvęs padarytas prieš Konstatinui pradėjus statyti Šv. Petro Baziliką, virš Apaštalo kapo. Bazilika buvusi pradėta statyti 4 šimtmetyje.
 
     Kasinėjimuose, pradėtuose 1939 metais, kriptoje po Šv. Petro Bazilika, archeologams pavyko nustatyti Šv. Petro kapo vietą, kuri apsupta kitais kapais. Prie vieno, iš arčiausiai esančių kapų prie Šv. Petro kapo, rastas minėtasis įrašas, kur prašoma Šv. Petro melstis už šalia jo palaidotus krikščionis.
 
     Visi moksliniai kasinėjimų atradimai ir daviniai patvirtina Katalikų Bažnyčios ilgametę tradiciją, kad Apaštalų Kunigaikštis, nukankintas 64 ar 67 metais, buvo palaidotas ant Vatikano kalvos toje vietoje, kuri nuo seno laikoma šventa. Ši vieta yra po Šv. Petro Bazilikos popiežiškuoju altoriumi.
 
     Prof. Guarducci supažindino Popiežiškosios Romos Archeologijos Akademijos narius su savo studijų rezultatais. Ji pasakė, kad tolimesniųjų studijų rezultatai, liečia Šv. Petro garbinimą pirmaisiais krikščionybės amžiais, netrukus bus atspausdinti atskiroje knygoje. (NC-WC Radijas ir Telegrafas).
 
* Kasdien Vienas Geras Darbas
 
     Rice E. Cochran (slapyvardė), po 20 metų darbo su skautais, išleido savo įspūdžių ir pergyvenimų rinkinį “Budėk!" (“Be Prepared,” Sloane, 1952).
 
     Po daugelio bandymų ir nepasisekimų vaikai jį pradėjo vadinti “Judančiu Pilvu”, o jis pradėjo mažiau valgyti ir daugiau gimnastikuoti — Cochran įsigijo patyrimo. Eidamas į sueigą, jis taip nusiblizgindavo batus, kad net Buckingham Palace sargybai nebūtų gėdos. Jo veidas būdavo rūpestingai nuskustas, o diržo sagtis svaidydavo žaibus.
 
     Jo skautai pamažu pradėjo suprasti disciplinos ir gerų darbų reikalą, nors kartais pasakodavo savo tėvams: “Turėjome puikią iškylą. Išbraidėme visas balas, ponui Cochran pataikėme pamidoru tiesiai į veidą ir... į jo kuprinę prikrovėme tiek akmenų, kad jis vos galėjo pajudėti.”
 
     Šiandien po eilės ištvermingų metų, jo skautai pasižada ir ištesi kasdien padaryti vieną gerą darbą. Jei sena moteris suserga, jie kasdien ją lanko ir aptarnauja. Jei mažas mokinukas keliauja su gripu į lovą, jie tampa jo dažni ir linksmi svečiai.
 
     Vaikus pasiaukoti greičiausiai palenkia kitų vargas ir nelaimė. Alan Wylie tapo skautu. Jis buvo aklas., bet norėjo išlaikyti visus skautų patyrimo laipsnių egzaminus Jo skiltis jį parėmė. Jie vesdavosi jį į iškylas, noriai sulėtindavo žingsnį ir vengdavo aklam pavojingų vietų. Kelias vasaras jie buvo pasiėmę jį į stovyklą, kantriai jam pasakojo, kas dėdavosi prie laužo, ir išmokė jį irtis ir kapoti medžius. Alan Wylie išlaikė egzaminus ir buvo apdovanotas pasižymėjimo ženklais. Ceremonijų metu jo veidas švietė, kaip saulė. Jis tapo savo skilties pasididžiavimu.