Bruno Markaitis, S. J.

* Ar Europa Pagoniška?

      Erik von Kuehnelt - Leddihn, vadinamas “žmogiškosios geografijos” specijalistu, duoda faktų ir statistikų apie Europos katalikiškųjų kraštų praktinį religingumą. Jis sako, kad žmonės, kalbėdami apie Europos katalikiškumą, dažnai operuoja skaičiais ir procentais, kurie buvo teisingi prieš 150 metų. Jei anksčiau ateizmas buvo mada ir aristokratijos privilegija bei monopolis, tai šiandien ateizmo reikia ieškoti žemesnėse klasėse. Prancūzijos kilmingieji pradėjo grįžti prie religijos po Revoliucijos. Žemesnės klasės juos pradėjo sekti 19 šimtmetyje. Antrasis karas sudavė mirtiną smūgi veikliajam ateizmui intelektualų sluoksniuose. Nauja problema iškilo kaime. Prancūzija yra, tur būt, pirmoji Europos tauta, pagimdžiusi ateistini kaimiečio tipą. Mokytojas auklėjamas valdžios mokykloje, kuri sąmoningai nustato jį prieš kaimo kunigą. Austrijoje, prieš 30 metų, kaimas duodavo 80% krašto kunigų, o šiandientik 20. Mieste gimę kunigai užima kaimų parapijas, kai kaimo pagimdytas kunigo tipas pamažu nyksta.

      Kuehnelt - Leddihn patiekia tris Europos religinės padėties bruožus. Pirmas bruožas: dvasinių pašaukimų bendras sumažėjimas, išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, kurį bus iššaukusi Bažnyčia, duodama tikintiesiems daug progų pasireikšti katalikiškoje akcijoje. Prieš šimtą metų katalikų akcija ir jos išauklėtas tikinčiojo tipas buvo nežinomas. Be to, kunigo pašaukimas Europoje reikalauja tikro heroizmo, nes mėnesinės pajamos, paprastai, neviršija 20-25 dolerių.

      Antras: pastebėta, kad kuo mažesnis žmonių išsilavinimas, tuo didesnis jų indiferentiškumas religijos atžvilgiu. Prancūzijoje, mažame angliakasių miestelyje, tik 2% angliakasių eina į bažnyčią; tik 6% kitų darbininkų. Tuo tarpu, 60% inžinierių lanko bažnyčią reguliariai.

      Trečias bruožas: plačiai paplitęs noras turėti daugiau katalikiškų mokyklų. Statistikos Vokietijoje rodo, kad 85-95% tėvu yra palankūs įvedimui religinių, nors valdžios remiamų, mokyklų. Laisvoje Europoje religija dėstoma valdžios mokyklose. Prancūzijoje katalikų ir protestantu mokslas dėstomas valdžios mokyklose; valstybė apmoka dėstančius dvasiškius.

      Dar prieš 50 metų, pagal Kuehnelt - Leddihn, religingas žmogus buvo paniekos objektu. Šiandien jam pavydima jo religingumo. Grynai antireliginės knygos nebespaudžiamosjos būtų nuostolis rašytojui ir leidėjui. Iš kitos pusės, katalikiški žurnalai, pvz., The Tablet (London), America, The Month, Stimmen der Zeit, La Vie Intellectuelle, Etudes, Hochland, Rheinischer Merkur ir kt. turi 20-25% nekatalikų skaitytojų.

      Europoje yra labai daug pakrikštytų žmonių, bet žymiai mažiau praktikuojančiųjų. Vienos miesto pirmajame distrikte 97% katalikų remia bažnyčią, bet tik 25-30% praktikuoja. Europos katalikai neturi to paklusnumo Bažnyčios įsakymams, kuriuo pasižymi protestantiškų kraštų katalikai. Pasakyk į bažnyčią neinančiam Europos katalikui, kad jis netikras katalikas, ir jis užpyks. Vienoje naciainuo 1938 iki 1945 metųpasmerkė mirti apie 1900 vieniečių, bet tik 2 prašėsi kunigo. 45% Italijos komunistų pasisakė prieš civilines skyrybas. Vadinasi, katalikiškoji pasaulėžiūra siekia giliau ir plačiau negu religija.

      “Institut Francais d’opinion publiqueskelbia, kad iš 42 milijonų prancūzų 33 milijonai esą pakrikštyti. 10% pakriktštytųjų save vadina ir laiko ateistais. 26% save laiko nepraktikuojančiais. 73% sakosi kviesią kunigą mirties valandą. 40%eina į bažnyčią reguliariai. 51% atlieka velykines pareigas. 31 % piktinasi, kad kunigai nesą tokie, kokie jie turėtų būti. 26% sako, kad Bažnyčia esanti tik turtingiesiems. Tik 3% sakosi nustoję, praktikavę dėl blogo kunigų pavyzdžio. 47% pareiškė nepraktikuoją dėl blogo pavyzdžio tų, kurie reguliariai lanko bažnyčią, bet negyvena pagal tikėjimo normas. 2% prisipažįsta esą pasirengę mirti už tikėjimą, nors jo ir nepraktikuoja. Šis pareiškimas atrodo fantastiškai nelogiškas, bet Ispanijos civilinio karo atsitikimai rodo, kad Dievo malonei ir gailestingumui negalima nustatyti ribų.

      Nors Europoje eilė katalikiškų kraštų turi dideli nepraktikuojančių katalikų skaičių, bet krikščioniškosios civilizacijos įtaka ir katalikiškoji pasaulėžiūra, bent kai kurie jos principai, tebesiekia giliai ir plačiai, nors žmonės ir nesilaiko praktiškųjų tikėjimo normų, liečiančių reguliarų religijos praktikavimą. Europos dar negalima laikyti pagoniška, ypač kai už Geležinės Uždangos katalikybė ne tik gyva, bet kovojanti ir mirštanti už tuos idealus, kurie sudaro katalikybės pagrindus ir esmę.

* Religija Amerikos Balse

      Prieš kiek laiko buvo pasigirdę stiprių nuomonių, pasmerkiančių Amerikos Balso radijo transliacijas. Girdi, Amerikos Balsas nepasiekia savo tikslo, eidamas neišmintingu ir neteisingu skystos propagandos keliu. Kodėl pasaulio nesupažindinti su kasdieniu Amerikos gyvenimu, kuris, ir be propagandos, turi kuo imponuoti pavergtosioms tautoms?

      Robert L. Johnson, naujasis Amerikos Balso viršininkas, atsakydamas į plačiai pasklidusią Amerikos Balso transliacijų kritiką, išsireiškė: “Komunizmo pavergtos tautos nori tikėti į Dievą. Mūsų tikslas ir pareiga parodyti, kad ir mes esame tikinti tauta”. Kai šeimos ardomos, kai kovojama prieš pastovią šeimos instituciją, “mes turime parodyti, kad šeimos institucija Amerikoje yra gerbiama, pastovi ir laiminga.” Kai pavergtosios tautos badauja ir neturi gyvenimui reikalingiausių dalykų, “mums reikia atsisakyti automatinių skalbimo mašinų ir liuksusinių automobilių perdėtos reklamos. Kitaippavergtasis pasaulis ir toliau galvos, kad mūsų tauta ir idealai yra grynai materijalistiški.”