Bruno Markaitis, S. J.

* Istorinis Pijaus XII Nutarimas

     Apaštališkoji konstitucija “Kristus Viešpats(Christus Dominus) leidžia vakarines Šv. Mišias visame pasaulyje ir palengvina eucharistinį pasninką tiek kunigams tiek tikintiesiems.

     Vandens gėrimas ir vaistų ėmimas prieš Šv. Komunijąpagal Konstitucijąnebėra priešingas eucharistinio pasninko įsakymui.

     Vyskupai gauna teisę leisti vakarines Šv. Mišias, ir šiokiadieniais; vakarinės Mišios turėtų būti laikomos po 4 valandos po pietų.

     Kunigai gali pasistiprinti maistu skystoje formoje viena valanda prieš Šv. Mišias, jei: 1) jie turi laikyti Mišias po 9 valandos; 2) po sunkaus kunigiško darbo nuo ankstaus ryto; 3) po ilgos kelionės.

     Tikintiesiems galioja tas pats leidimas, jei: 1) jie turi sunkiai dirbti prieš Šv. Komuniją; 2) jei Komunija priimama po 9 valandos; 3) jei bažnyčia toli.

     Vakaro Mišių klausyti gali visi, nesvarbu kokiai žmonių klasei ar grupei jos būtų skiriamos. Tiek kunigai, tiek tikintieji, jei jie nori priimti Šv. Komuniją vakarinėse Mišiose, turi būti nevalgę tris valandas prieš Mišias. Tiek kunigai tiek tikintieji gali gerti (pieną ir pan.) viena valanda prieš vakarines Mišias.

     Popiežiaus pagrindinis motyvas, suteikiant kunigams ir tikintiesiems šias lengvatas, yra jo nuoširdus noras palengvinti sergantiems, liguistiems, darbininkams, šeimų motinoms ir vaikams išklausyti šv. Mišias ir priimti šv. Komuniją.Žiaurūs karai ir pergyvenimai’, sako Popiežius, “susilpnino mūsų laiko žmonių sveikatą ir jėgas. Būtų prieš Viešpaties Kristaus norą, jei mūsų laikų žmonės, dėl per griežtų eucharistinio pasninko įsakymų, susilaikytų nuo Šv. Mišių išklausymo ir Šv. Komunijos priėmimo

     Tie, kurie gali užlaikyti eucharistinio pasninko įsakymą visame griežtume, turėtų taip daryti. Vandens gėrimas nebėra prieš eucharistini pasninką ir gali būti geriamas bet kuriuo laiku ir bet kurio žmogaus.

     Kada kalbama apie maistą skystoje formoje (pienas, sriuba ir pan.), alkoholis visada išskiriamas.

     Apaštališkoji Konstitucija ypatingai atsižvelgia į misijonierius ir tikinčiuosius pagonių kraštuose ir į ligonis, darbininkus, motinas ir vaikus. Tikintieji, norį pasinaudoti suteiktomis lengvatomis, išskyrus vandens gėrimą, turėtų visada pasitarti su savo nuodėmklausiu.

* Katalikų Bažnyčia Indijoje

     Indijos jauna nepriklausomybė atvėrė Katalikų Bažnyčiai vartus i naują ateitį. Bažnyčios prestižas auga. Nuo to laiko, kai Indija tapo laisvų tautų šeimos nare, pagarba Bažnyčiai auga tiek valdžios, tiek tautos sluogsniuose. Valdžios atstovai prašo ir laukia vyskupų nuomonės valstybiniais, socijaliniais ir edukaciniais klausimais. Bombay burmistras S. K. Patil neseniai pasitiko Fatimos Marijos statulą ir vedė naktinę procesiją, kurioje pagarbiai žingsniavo žymūs Indų valdžios vyrai. Milžiniška katalikų masė, susirinkusi pasveikinti Australijos Kardinolo Gilroy, nekatalikams indams padarė ilgai pasiliekantį įspūdį.

     Katalikai Indijoje sudaro tik 1,5% visų gyventojų, bet jų įtaka stipri ir plati, kuri, nekalbant apie nuolatinę misijonierių veiklą 5 mil. katalikų masėje, veikliausiai pasireiškia mokyklose. Katalikų mokyklos ir kolegijos vis populiarėja.

     Indijos katalikai didžiuojasi T. Jerome D’Souza, S. J., kurį Indijos valdžia buvo pakvietusi į pirmąjį parlamentą patarėju, rašant konstituciją, ir buvo paskyrusi Indijos atstovu Jungtinėms Tautoms.

     Didžiausia dienos sunkenybė, su kuria nuolat susitinka Bažnyčia, yra Indijos valdžios nutarimas įvesti gimdymų kontrolę, kuri turėtų būti atsakymas į visuotino neturto problemą. Nors Mahatma Gandhi priešinosi gimdymų kontrolės įvedimui, premjeras Nehru nusprendė, kad gimdymų klinikinė kontrolė yra vienintelis atsakymas į per gausų gimimų skaičių. Indijos gyventojų skaičius kas dešimt metų paauga 50 mil.

     Antroji sunkenybė yra didėjantis moterysčių skaičius tarp katalikų ir nekatalikų, daugiausia Hindu.

     Politinė Indijos nepriklausomybė dar nespėjo pagerinti masių gerbūvio. Šis faktas yra stipri korta Komunistų Partijos rankose. Revoliucija Kinijoje ir jos laimėjimas vidurkio indui yra padaręs gilaus ir teigiamo įspūdžio. Šie trys momentai, sudaro trečiąją sunkenybę. Komunistinė propaganda dirba visu smarkumu ir lengvai nukonkuruoja Vakarų bandymus patraukti Nehru Indiją į demokratijos platųjį vieškelį.

     Naujosios valdžios pažadas panaikinti kastas, ypač suteikti lygias teises izoliuotiems Neliečiamiesiems, pasiliko pažadu. Komunistams graži proga vaidinti mėgiamą “nuskriaustųjų užtarėjo” vaidmenį. Komunistų įtaka parlamente didėja, ir ją sumaniai ir efektingai panaudoja P. Indijos komunistų vadas A. K. Gopalan.

     Diplomatiniai santykiai su Vatikanu pagerino Bažnyčios padėtį ir pašalino daug nesusipratimų. Bet kai pirmasis Indijos Ambasadorius Vatikanui Dhirubhai Desai pradėjo viešai gėrėtis Evangelija, Užsienių Reikalų Ministerija įspėjo jį ir patarė laikytis Bhagavad - Gitą tradicinio mokslo.

     Kai pasaulis ieško naujos socijalinės santvarkos, Indija turi pavydėtiną progą sukurti naują bendruomenę. Tai yra pavydėtina proga ir Katalikų Bažnyčiai, jei jos įtakos ir darbo nesukliudys ateities socijalinės ir revoliucinės komplikacijos ir netikėtumai.

* Encyclopedia Lituanica

     “Turime vertinti drąsų sumanymą (leisti Lietuviškąją Enciklopediją) ir jį palaikyti morališkai ir materijališkai. Iš to turėsime naudos mes patys, mūsų jaunimas, padėsime ir tautos reikalui. Tikėkime, kad naujos enciklopedijos redaktoriai sugebės duoti tik tokią medžiagą, kuri mums bus svarbi ir įdomi, kad ten rasime visa reikalinga, bet nieko tokio, kas gali būti praleista. Turėjom pagrindą didžiuotis savo “L. E.”, parodykim savo žmonėms ir pasauliui, kad esame kultūringi, prasilavinę ir pajėgūs tokiems dideliems darbams” (Prof. S. Kolupaila, “Draugas”, Nr. 11, 1953).

     Dr. J. Grinius, pirmasis iškėlęs lietuviškos enciklopedijos klausimą tremtyje, numatė dvi kliūtis: politines rietenas ir pasaulėžiūrų skirtumus. Jo išvada: enciklopedijos greičiausiai neturėsime (“Aidai.” Nr. 9, 1950).

     Politinių rietenų ir pasaulėžiūrinio bigotizmo pelkėse prasmego jau ne vienas didelės vertės projektas. Monumentaliniai kultūros paminkklai yra kiekvienos tautos subrendimo ir pajėgumo ženklai. Mums teks būti liudininkais, kai bus sprendžiamas mūsų tautos dalies tremtyje subrendimas ir pajėgumas. Mes būsime tik liudininkaikiti spręs. Ir spręs, vartydami mūsų nuveiktų darbų ir praleistų progų knygą.