Dažnai mes girdime sakant, kad santykiuose su kitais žmonėmis reikia laikytis etiketo. Taip pat kartais nugirstame, kad valstybių atstovai diplomatiniuose santykiuose su kitų valstybių vyriausybe turi laikytis protokolo. Bet gal ne visiems aišku, ką šie žodžiai reiškia ir kokia jų kilmė.

     Protokolo etimologinė kilmė yra labai įdomi. Tai graikiškas žodis, sulipdytas iš protos — pirmas ir kolla — klijai. Tai reiškia pirmasis priklijuotas. Tai būdavo pirmasis puslapis, priklijuotas prie kokio oficialaus dokumento, kuriame buvo trumpai surašytas lyg visas to dokumento planas ar turinys. Vėliau šio žodžio prasmė buvo praplėsta, ir šiandien protokolu vadiname arba trumpą kokio nors susirinkimo bei posėdžio darbų aprašymą, arba taisykles, kurių turi laikytis diplomatai savitarpiuose santykiuose. Apie protokolą mes čia daugiau nekalbėsime, tik pasakysime keletą žodžių apie etiketą.

     Etiketas yra prancūziškas žodis (etiquette), kilęs iš seno žodžio estiquer — klijuoti. Pirmiau šis žodis reiškė lapelį arba bilietą. Angliškas žodis ticket yra taip pat kilęs šio prancūziško žodžio. Mes lietuvių kalboje vartojame dar žodį etiketė, tai yra koks nors prekinis ženklas. Etiketu vadiname mandagumo taisykles, pagal kurias žmogus turi elgtis su kitais žmonėmis įvairiose aplinkybėse.

     Kiekvienam yra labai svarbu tas taisykles žinoti, nes, jų nežinant ir pagal jas nesielgiant, galima kitiems padaryti labai blogą įspūdį. Mandagus žmogus visiems patinka ir gyvenime gali daugiau pasiekti. Mums lietuviams, gyvenatiems tarp svetimųjų, tas turi taip pat didelės reikšmės, nes iš atskirų žmonių elgesio kiti sprendžia apie visą tautą.

     Šiuo kartu paminėsime kai kurias taisykles, liečiančias dažniau pasitaikančias aplinkybes.

     1. Kai kur yra toleruojama, kad svečiai, baigiantis pietums, kai jau geriama kava, gali rūkyti. Bet būtų didelis prasižengimas prieš etiketą, jeigu svečiai pietų metu protarpiais rūkytų. Būtų labai nemandagu, jeigu kas, pakviestas pietų, eitų į valgomą-

jį rūkydamas. Kai tik šeimininkė pakviečia pietums, tuoj reikia užgesinti cigaretes ir padėti į peleninę.

     2.    Ką nors geriant, reikia imti stiklą dešine ranka ir gerti, akis nukreipus į stiklą, bet ne kur nors į šalį arba į kitą asmenį.

Raffaello autoportretas, kai buvo 17 metų amžiaus.

 

     3.    Nėra priimta, kad vyras pirmasis paduotų ranką moteriškei. Jis turi laukti, kol moteris paduos jam ranką, jeigu ji to norės. Bet visados vyriškis pirmasis paduoda ranką šeimininkei, atėjęs į svečius ir išeidamas.

     4.    Jeigu, atėjęs į svečius, randi kitus, žiūrinčius į televiziją, tai nebūtų gera juos trukdyti sveikinant ar kalbinant; užtenka linktelti galvą tik tiems, kurie tave pastebėjo. Šeimininkas ar šeimininkė kaip nors turėtų atkreipti dėmesį į atėjusį svečią, bet svetys turi stengtis, kaip galėdamas, kitų nesutrukdyti.

     5.    Vyras, kalbėdamas su nelabai artimais žmonėmis apie savo žmoną, turėtų vartoti žodį “mano žmona”, bet ne kaip nors kitaip ją vadinti. Jeigu kalba su artimais žmonėmis, tai gali ją vadinti ir vardu, pvz. Birutė, Aldona. O kalbant su visiškai nepažįstamais arba oficialiai kokioje įstaigoje, prieš jos pavardę reikia pridėti žodį “ponia”.

     6.    Jei vyras kur nors viešai bučiuoja moterį, pvz. savo mamytę, žmoną, seserį, visados turi nusiimti skrybėlę, nors ir lytų ar snigtų.

     7.    Išlipant iš automobilio, vyras turėtų išlipti pirmas ir moteriai patogiau atidaryti duris ir paduoti jai ranką, bet neprilaikyti jos už alkūnės, nebent ji būtų jo motina arba jau senesnio amžiaus žmona. Lipant į automobilį, vyriškis atidaro duris ir įsėdus uždaro.

     8.    Einant į restoraną, vyriškis eina pirmas. Bet jeigu mato, kad prie restorano durų yra tarnautojas, kuris priima svečius, tai vyriškis leidžia pirma eiti moterį. Jeigu restorane nėra panelės, kuri atlieka šeimininkės pareigas, tai vyras eina pirmas prie stalo, atitraukia moteriai kėdę ir paskui pats atsisėda. Jeigu reikia pasirinkti “menu”, vyriškis klausia, ką ji mėgtų. Jeigu ji neturi jokių pageidavimų, tada vyriškis turėtų nujausti, kas jai galėtų patikti. Jis pamini valgius, ir jeigu ji nesipriešina, tuoj juos užsako, nevartydamas ilgai “menu” sąrašo. Moterims nepatinka, jeigu vyras nesugeba greitai apsispręsti.

     Pavalgius, vyrui priklauso iniciatyva keltis nuo stalo. Prieš tai jis turėtų paklausti, ar dar ko nors ji nepageidautų. Jeigu jokių pageidavimų nėra, tada jis pasiūlo keltis ir pirmas keliasi. Vyriškio privilegija yra sutvarkyti ir sąskaitą. Juo mažiau pastebimai jis tai padaro, tuo geriau.

     Jeigu šeimininkė ruoštų vaišes restorane, tai sąskaitą turėtų sutvarkyti koks nors kitas jos paprašytas asmuo, arba, pirmiau susitarus su restorano administracija, jie patys sąskaitą prisiųstų į namus. Jokiu būdu neturėtų pati šeimininkė, matant svečiams, mokėti sąskaitas. Etiketas leidžia moteriškei gimtadienio ar vardinių proga pasikviesti savo drauges ir draugus į restoraną vakarienei. Ji tada skaitosi šeimininkė, pirmoji eina prie stalo, pati užsako valgius.

     9.    Nors Hollywood’o etiketas leidžia moteriai viešai pasipudruoti ar pasidažyti, bet šiaip jau kuklesnės moterys to vengia.

     10.    Nebūtų gera, kad sužieduotiniai arba šiaip du, vienas kitam simpatizuojantieji, per daug rodytų viešai savo jausmus ir meilę. Kuo kukliau, tuo geriau.

     11.    Šokių atžvilgiu yra labai įvairių ir skirtingų pažiūrų: vieni juos mėgsta, kiti yra visiškai prieš juos nusistatę. Bet iš kiekvieno dalyko žmogus gali turėti naudos, jeigu jį tinkamai vartoja. Kažkas yra pasakęs, kad tas žmogus, kurs šokdamas savo partneriui nemindžioja kojų, ir gyvenime kitiems nemindžios kojų, t. y. jų neužgaudinės, mokės prie jų prisitaikyti. Taigi, ir šokiuose galima išmokti dorybių.

     12.    Psichologai sako, kad žmogaus išauklėjimą pažinsi iš to, kaip jis žaidžia, nes žaidime tuoj pranyksta dirbtinumas, kiekvienas pasirodo toks, koks iš tikrųjų yra. Taigi, žaidžiant reikėtų atkreipti į tai dėmesį.

     Etiketas nėra koks nors laisvai išsigalvotas dalykas. Tai yra būdas taip elgtis, kad neparodytum savo netinkamų palinkimų, kad visur pasirodytum garbingas žmogus, kilni asmenybė, ne egoistas, bet altruistas.

J. Venckus, S. J.