Redakcijos pastaba.Praėjusių metų 12-tame numeryje buvo J. Venckaus, S. J. straipsnis “Jei nori patikti mergaitėms...” Ten buvo išskaičiuota dvidešimt jaunuoliams įsidėmėtinų dalykų, jeigu jie nori patikti mergaitėms. Kai kurie tų “įsidėmėtinų dalykų” buvo diskutuotini, kai kurie gal dalinai teisingi, dalinai ne. Tą straipsnį dėjome, kad jaunuoliai turėtų progos pagalvoti ir paskui pasisakyti savo nuomonę. Vyrai į tą straipsnį tuoj reagavo. Čia dedame vieno karininko laišką, kuriame jis pasako savo nuomonę ten paminėtais klausimais. Jei kiti vyrai ir moterys su šiomis mintimis nesutiks, laukiame jų nuomonės. Kai kurios šio laiško mintys — taip pat diskusinės.

Didžiai Gerbiamas Redaktoriau,

     Su kai kuriais “įsidėmėtinais dalykais” nenorėčiau sutikti. Visa tai trumpai išdėstau.

     Tame straipsnyje buvo pasakyta, kad “vyras svyruoja tarp dangaus ir žemės, o moteris tarp dangaus ir pragaro”. Kas liečia moteris — dažniausiai taip ir būna, bet kad vyras svyruotų tarp dangaus ir žemės, visai nesutinku. Toks nėra vertas vyro vardo. Vyras turi būti žemėje arba danguje. Jis turi turėti aiškų nusistatymą.

     Kad moteris būtų “paslaptinga kaip sfinksas”, visiškai nesutinku. Ji yra tiek paslaptinga, kiek mes vyrai ją tokia padarome. Geriausiai moterį apibūdino Napoleonas, pavadindamas ją šešėliu: jeigu prie šešėlio artinies — jis nuo tavęs bėga, o jeigu nuo jo traukiesi — jis tave vejasi. Tai atsimenant, daugelis “įsidėmėtinų dalykų” visai atpuola.

     Patariama ignoruoti moters klaidas. Bet pradėk jas tik ignoruoti, tada moteris tiek tų klaidų pridarys, kad ir pats tapsi jų auka. Ignoruodami moters klaidas, mes ją dar labiau pastumiame į didesnes klaidas. Mano nuomone, ne tas yra riteris ir ne tą moteris gerbia, kuris jos klaidas ignoruoja, bet tą, kuris turi drąsos jos klaidas nurodyti ir ją pastatyti ant tiesaus kelio.

     Kad moteris iš meilės nekeistų savo pažiūrų ar religijos, nesutinka su tikrove. Pavyzdžiai visai ką kita rodo. Negalima sutikti nė su pasakymu, kad “mergaitei nepatinka tuštuma”. Neginčiju, kad tokių yra, bet labai maža. Daugumai mergaičių patinka tušti vyrai, dabitos, šokių salių “herojai”. Tokie maža sau randa konkurentų tarp rimtų, mokslu susidomėjusių jaunuolių, nepratusių ar nemokančių lakstyti paskui sijoną.

     Jei moterys tikrai gerbtų gabumus, mokslą ir sumanumą, neatsižvelgdamos į grožį, tai laimingiausios šeimos būtų: mokslininkų, visuomenininkų, pasišventusių idealistų. Deja, gyvenime kaip tik yra priešingai. Moterys tokių vyrų nemėgsta, nes jie negali užpildyti jų tuštumo, kurio moterys dažnai per daug turi. O ką bekalbėti apie moters meilės aukštumą (aukštesnę negu vyro), kuri yra tiek aukšta, kiek giliai jos širdyje yra prigijusi religija ir kiek jaučia baimės. Išmesk iš moters širdies religiją ir baimę — ji liks tuščia.

     Labiausiai negalima sutikti su paskutiniuoju “įsidėmėtinu dalyku”, kad geriausiai moterys galinčios pažinti vyrus šokių metu. Bet kaip moterims pažinti vyrus, kurios iš viso šokių salių nelanko? Antra vertus, šokių salėje vyras gali būti didžiausias džentelmenas, o moteris maloniausias angelas, bet gyvenime gali pasirodyti visiškai priešingai. Taip dažniausiai ir būna. Vyro mergaitė turėtų ieškoti ne šokių salėje, bet rimtuose susirinkimuose, lavinimosi rateliuose, visuomeninio darbo baruose, žvaigždėtas dangus, ošianti giria, šniokščianti jūra bei tėvynės meile skambanti daina daugiau padeda pažinti vienas kitą, negu pilna dūmų ir džazo garsų salė.

     Nenoriu įžeisti šokių mėgėjų, nes šokius mėgstu ir pats, tik nenoriu sulikti, kad šokiai — geriausias pažinimo būdas.

     Baigdamas noriu dar pridurti, kad mes pirmiausia turėtume stengtis patikti ne mergaitėms, bet Dievui. O jeigu mes patiksime Dievui, tai turėsime patikti ir rimtoms mergaitėms. Nereikės nė šokių pagalbos. Na, o jei kai kurioms nepatiksime — maža bėda. Vienu divorsu bus mažiau.

J. Papartis