Kazys Binkis
Mūsų žaizdos kaskart naujos,
Mūsų dainos kaskart kitos.
Širdį kelia,
Dvasią kelia.
Tulpės krauju nudažytos
Puošia mūsų klaikų kelią.
Ūžkit, liepos! Gauskit, eglės!
Nors pakirstos, nors išvirtę.
Mes kovoti nepasenom.
Nors mums priešas skelbia mirtį —
Gauskit, eglės, — mes gyvenam!
Skaudu tai, kad prieblandoje
Nepažindami viens kito —
Priešui ranką, — draugui kardą
Tiesti kartais mes išdrįstam.
Laukam saulės, laukim ryto —
Kol krūtinėj kraujas verda, —
Mes nežūsim, nors suklystam.
Facebook Social Comments
O-Sense