Kai 1534 m. Anglija atsiskyrė nuo Katalikų Bažnyčios, niekas negalėjo pramatyti, kad tas atsiskyrimas turės tokių didelių pasekmių. Henrikas VIII norėjo atsiskirti tik nuo Romos, bet visa kita palikti taip, kaip pirmiau buvo. Tačiau įvyko visai kitaip: Anglikonų Bažnyčia davė pradžią daugeliui įvairių sektų. Kai kurios sektos buvo labai radikalios, labai nutolusios nuo krikščioniškojo mokslo. Prie tokių sektų galima priskirti ir Baptistus.

Istoriniai bruožai

      Baptistai paeina nuo žodžio baptismus — krikštas. Panaši sekta yra ir Anabaptistai, tai yra tie, kurie dar kartą arba iš naujo yra krikštijami. Anabaptistai sako, kad niekas negali būti padarytas krikščioniu, jam pačiam nežinant. Taigi, vaikų krikštas nieko nereiškia, reikia krikštyti jau suaugusį žmogų, kai jis pats gali apsispręsti. Taigi, jeigu kas nors ir yra pakrikštytas, būdamas vaiku, anabaptistai jį dar kartą krikštija, kai užauga.

      Anabaptistams davė pradžią Vokietijoje liuteronų ministeris Thomas Muenzer šešioliktojo amžiaus pradžioje. Tai buvo revoliucionierius, turįs komunistinių palinkimų. Anabaptistai Vokietijoje sukėlė “ūkininkų karą’’ ir Miunsterio revoliuciją. Nors buvo numalšinti, bet jų idėja nežuvo. Jų mokslą toliau skelbė Olandijoje Menno Simon, nuo kurio jie buvo pradėti vadintis me-nonitais. Su jais susipažino ir anglai, kurie buvo nepatenkinti savo anglikonų bažnyčia ir norėjo steigti “gryną, skaisčią ir tikrą Bažnyčią”. Šis sąjūdis prasidėjo 1553 m. Valdžia pradėjo juos persekioti, dėl to jų dalis išvyko į Olandiją. Vėliau jie buvo tie garsieji “pilgrimai”, laivu “Mayflower” atvykusieji į Plymouth (1621 m.).

      Tarp Olandijos anabaptistų pasižymėjo John Smith, kurs pakrikštijo pats save ir 36 savo sekėjus. Po to jie grįžo į Londoną ir ten įsteigė savo bažnyčią. Jie krikštijo visišku panėrimu į vandenį. Šita baptistų sekta dalinosi į bendruosius ir ypatinguosius. Vėliau šios dvi grupės susijungė. Jie mokė, kad galima krikštyti tik suaugusius ir krikštyti reikia visišku panėrimu. Paskui jie vėl suskilo dėl klausimo, ar Kristus yra Dievas. Tie, kurie nepripažino Kristaus dievybės, pasivadino “unitarijonais”. Kalvinistinės krypties baptistai (ypatingieji) nepripažino misijų, nes jos vis tiek nieko nepadės tiems, kurie nėra Dievo išrinkti, o tiems, kurie išrinkti, išganymui nereikia nė misijų.

Baptistai Amerikoje

      Į Ameriką baptistus įvedė Roger Williams septynioliktame amžiuje. Roger Williams į Ameriką atvyko, būdamas anglikonas, tik vėliau jis atsisakė savo vaikystės krikšto ir iš naujo apsikrikštijo. Jis čia suorganizavo baptistų bažnyčią, kuri netrukus susiskaldę į daugelį sektų. Žymiausios jų sektos dabar Amerikoje yra: Pietų, Šiaurės, Negrų Baptistai, Nepriklausomieji Baptistai, Vokiečių Baptistai, Laisvosios Valios Baptistai ir kiti. Jie visi sutinka tame, kad atmeta vaikų krikštą, krikštija tik suaugusius visišku panėrimu.

Baptistų mokslas

      Svarbiausieji baptistų sektos mokslo dėsniai yra šie:

      1.    Vietinės bažnyčios yra nepriklausomos vienos nuo kitų.

      2.    Bažnyčia yra pilnai atskirta nuo valstybės. Yra sakoma, kad baptistai daugiausiai prisidėjo prie valstybės subedievinimo.

      3.    Paliekama visiška asmeniška laisvė religiniuose klausimuose. Jie moko, kad toji laisvė yra žmogui įgimta ir kiekvienas turi teisę ja pilnai naudotis. Du baptistai gali skaityti tą pačią Šv. Rašto vietą ir prieiti visai skirtingų išvadų. Juodu abudu yra teisūs ir gali gyventi pagal tas išvadas.

      4.    Vaikų krikštas yra smerktinas ir kenksmingas bažnyčios dvasiai.

      5.    Vienintelė tikra krikšto forma yra visiškas panėrimas į vandenį. Krikštas nėra baptistams sakramentas, kuris suteikia pašvenčiamąją malonę, bet tik atgimimo simbolis. Jie pirmiau atgimsta, ir tik po to krikštinasi. Krikštas nėra išganymui būtinai reikalingas, todėl būtų galima ir be krikšto prie baptistų priklausyti. Vis dėlto griežtesnieji baptistai reikalauja iš savo narių krikšto. Vaikai mirę be krikšto gali būti išganyti.

      6.    Baptistai visai kitaip supranta Bažnyčią negu kitos protestantų sektos. Kiti vis dar pripažįsta šiokį tokį Bažnyčios “matomumą”, tam tikrą jos išorinę organizaciją. Baptistai save laiko nepriklausomais nuo bet kokios bažnytinės organizacijos, tai yra tik grynai dvasinė vienybė tų, kurie bus išganyti. Baptistui bažnyčia yra tik pastatas, kurį jis lanko, kad išgirstų skaitant Šv. Raštą, pamokslus, improvizuotas jų ministerio maldas. Sakykla yra svarbiausia bažnyčios vieta.    

      7.    Paskutinė Vakarienė, panašiai kaip ir krikštas, yra tik simbolis. Jie netiki, kad ten būtų Kristus.

      8.    Baptistai yra labai griežtai nusistatę prieš valstybę. Tai yra reakcija prieš Henriko VIII ir Elzbietos valstybinę bažnyčią, kuri prievarta liepė žmonėms prie jos priklausyti. Taip pat jie labai piktai yra nusistatę ir prieš Katalikų Bažnyčią.

      Baptistų bažnyčios yra vadinamos kongregacionalinės, jos neturi vyskupų. Baptistai yra viena skaitlingiausių protestantiškų sektų Amerikoje. Visame pasaulyje jų yra apie 13 milijonų, o Amerikoje virš 10 milijonų. Europoje jų yra tik apie 250 tūkstančių. Po antrojo pasaulinio karo jie labai pradėjo skverbtis į Japoniją. Baptistai yra labai paplitę tarp negrų Šiaurės Amerikoje.

      Baptistai turi Amerikoje labai žymių mokyklų, užtenka tik paminėti George Washington Universitetą Washingtone ir Čikagos Universitetą, kurie yra jų įsteigti. Jie yra labai aktyvūs ir savo mokslui skleisti panaudoja visokias priemones. Įdomu, kad ši sekta patinka ir žydams, prie jos priklauso apie milijonas žydų. Buvusis prezidentas Trumanas taip pat yra baptistas.

      Reikia pripažinti, kad jie atmetė beveik visas krikščionių religijos tiesas. Net Švenč. Trejybės ir Kristaus dievybės klausimuose jų tarpe nėra sutikimo. Vienintelis jiems visiems bendras dalykas — krikštijimas panėrimu.

J. Venckus, S. J.


      Dievas, leisdamas žmonių giminei kilti iš vieno vienintelio žmogaus, norėjo jai priminti, koks brangus Dievui vieningumas įvairume.

Šv. Augustinas