Perskaičius šių metų "L. L." 1 nr. patarimus moterims, kaip būti geromis žmonomis, turiu sutikti, kad gyvenimo praktika rodo, jog, jų laikantis, pusė šeimos nesklandumų būtų išspręsta, pusės negerovių išvengta. Moterys, gyvendamos pagal tuos patarimus, turėtų 50 procentų pakelti šeimos laimę, bet likusieji 50 procentų tenka vyrams, nes vedybos šiais laikais teisingai yra vadinamos "fifty-fifty partnership" ir iš jų plaukianti laimė ar kylą neklandumai yra abiejų partnerių nuopelnas.

      Čia norėčiau patiekti 12 klausimų vyrams, kaip jie turėtų įnešti savo dalį į šeimyninės laimės klestėjimą.

      "Be meilės negyvensi" — rašo T. Vaišnys, o mylėti reiškia daugiau duoti negu imti. Jei abudu jaunavedžiai šio principo laikytųsi visą gyvenimą, bet ne tik medaus mėnesį, tai šeimyninė laimė klestėtų jų šeimoje, išstumdama neapykantą, aimanas, skundus. Bet kaip dažnai gyvenime mes pirmiausia tik apie save galvojame, ieškome tik savo malonumų, o nesistengiame suprasti kito asmens reikalavimų bei norų.

      Jei kas, skaitydamas šias eilutes, sakytų, kad jo gyvenimui užtenka tik 50 procentų laimės ir meilės, teikiamos tik vienos pusės, labai skaudžiai suklystų, nes laimė ir meilė arba yra pilna, arba visai jos nėra. Meilės vietą religingose šeimose užima pasiaukojimas ir kančia išganymo labui, o nereligingose — nesantaikos ir nesugyvenimas, kurs dažnai baigiasi skyrybomis. Tik abidvi pusės, vyras ir žmona, stengdamiesi kuo daugiau meilės įnešti į savo šeimos gyvenimą, dės plytą po plytos į tvirtą savo laimės rūmą. Apie moterų uždavinius jau buvo pirmiau minėta, todėl dabar pakalbėsime tik apie vyrus.

      Norėdami kalbėti apie vyrų uždavinius šeimoje, turime bent trumpai paminėti keletą įžanginių pastabų, kurios gal geriau padės vyrams suprasti savo žmonas. Visos moterys ilgisi meilės, ir jų meilė yra dvasiškesnė negu vyrų. Tai išplaukia iš pačios moters prigimties. Vedybos šito moters meilės ilgesio nepakeičia, tik dar labiau sustiprina. Ta mergaitė, be kurios, atrodė, gyventi bus sunku, kurią prisiekei mylėti ir jos neapleisti visą gyvenimą, yra ta pati, taip pat tave mylinti ir tavo meilės trokštanti, kaip ir anksčiau, kai ji dar tebebuvo tavo sužadėtinė. Šiandien ji tavo žmona, tavo draugė ir paguoda, tavo vaikų motina ir namų šeimininkė. Ir šiandien tu, gal būt, stebies, kodėl visa yra taip pasikeitę, kodėl ji nebėra tokia daili, taip gražiai susitvarkiusi ir apsirengusi, kaip prieš keletą metų, kai su ja, dar mergaite, vaikščiojai. Tu stebiesi, kodėl ji irzli ir nekantri, kodėl ji užsidarius nuo tavęs, vengianti žmonos pareigų, arba paviršutiniška, šalta. Ji tavęs nebesupranta. Jūsų vedybos, atrodo, buvo stambi klaida. Tu norėsi įtarti, kad ji tavęs nebemyli, nes su tavo draugu daug mieliau šneka, negu su tavim. Tu pradėsi pavyduliauti, nes juk ji tavo nuosavybė.

      Didelė dalis visų šeimos nesantaikų ir nuodėmių išplaukia iš apsileidimo meilėje. Jei tu jos pastangų neįvertini, nesistengi jos suprasti, jai padėti, nerodai dėmesio, kritikuoji, ji darosi atšiauri, murma, verkšlena, ji nebesitvarko namuose. Kam visa tai? Juk tu vis tiek to nepastebi, įlėkęs į kambarį, įbedi akis į laikraštį ir nieko daugiau nebematai. Tu neišsivedi jos niekur, tu į ją tik trumpais šiurkščiais žodžiais tesikreipi ir tik tada ją myli, tuo trumpu momentu, kai iš jos savo teisių reikalauji. Paskui palieki ją, lyg kokį daiktą, kuris atliko savo paskirtį. Tu pamiršti, kad ji moteris, kad ji savo prigimtimi jautresnė, švelnesnė, kad ji trokšta meilės, plaukiančios iš tavo sielos, kaip lygiateisė gyvenimo draugė, o ne vien tik kaip tavo vyriškos prigimties reikalavimų klusni pildytojo.

      Kažkas yra pasakęs, kad žmona yra tokia, kokią ją padaro pats vyras. Jis gali turėti nuoširdžią savo gyvenimo draugę, arba paversti ją nervinga, šiurkščia, netvarkinga, nemylinčia moteriške, su kuria bendras gyvenimas bus tikras kryžius. Čia nekalbu apie retus nesugyvenamus charakterius, kalbu apie neigiamų charakterio bruožų moteryse išsivystymą, kurių kaltininkas dažnai yra pats vyras, nors apie tai jis gal visai nepagalvoja. Juk dažnas iš jų mano, kad, duodamas pastogę ir duoną, išlaikydamas savo žmoną, turi visas teises į ją, kaip į kokį daiktą. Jis nepagalvoja, kad ji yra moteris, trokštanti jo meilės ir visuomet pasiryžus su kaupu už tai jam atsilyginti.

      Štai dabar keletas klausimų vyrams, kurie gal padės geriau suprasti, ko žmonos iš jų laukia, slapčia ilgisi, kas yra stipriai įaugę į jų moterišką prigimtį ir į ką vyrai turėtų atkreipti daugiau dėmesio, norėdami pasiekti didesnės šeimyninės laimės.

      1. Ar visuomet esi švelnus, teisus ir suprantąs žmoną savo vyriškuose reikalavimuose? Šis klausimas yra labai opus. Jis yra kiekvienos susituokusios poros meilės paslaptis. Plačiau šio klausimo nenagrinėsiu, tik priminsiu, jog tuokiamasi ne tam, kad vienas ir kitas atskirai gyventų, saugodami skaistybę ir mergystę, kaip brolis ir sesuo. Vedybų tikslas, Šv. Rašto žodžiais sakant, yra tas, kad "du taptų vienas kūnas", kad pilnos meilės išsiskleidime galėtų vienas kitą papildyti ir vykdyti Dievo valią — "augti, daugintis ir pripildyti žemę". Iš to plaukia teisėtos pareigos vienas kitam. Bet kaip dažnai susituokusiųjų poros skundžiasi ir esti nepatenkintos savo gyvenimu, kaip sunkia našta, vien tik dėl to, kad vienas ar kitas partneris turi per daug egoizmo. Tas egoizmas sugriauna daugelį šeimų, nes iš jo kyla vyro brutalumas ir moters užsidarymas, atšalimas. Žmona niekados nebus šalta ir abejinga, jei mokėsi prie jos su meile ir švelnumu prieiti, jei neimsi jos kaip daikto, vien savo malonumams skirto, bet su ja elgsiesi, kaip su lygiateise judviejų meilės dalininke. Jei mes ko norim, turim ir patys duoti. Nori iš žmonos meilės, švelnumo? Rodyk ir jai meilę ir švelnumą. Nepalik jos po judviejų susiartinimo, kaip nereikalingo daikto, bet išsiskirk švelniai ir su meile. Jeigu šiuos savo santykius su žmona stengsiesi daugiau sudvasinti, būsi nustebintas vedybinės laimės išsiliejimu judviejų gyvenime.

Vyro ir žmonos meilės ryšys.

 

      2.    Ar stengiesi su žmona pasidalinti savo išgyvenimais, rūpesčiais, darbo įspūdžiais ir kitais tave dominančiais klausimais? Ar stengiesi suprasti savo žmonos rūpesčius? Ar domiesi tuo, kas jai įdomu?

Jei taip nedarai, pats esi kaltas, kad žmona neparodo pakankamo susidomėjimo tavo rūpimais reikalais. Gal pats savo užsidarymu ir iš aukšto žiūrėjimu į žmoną esi ją atstūmęs, o dabar skundies, kad ji tavęs nesupranta. Žmona ir vyras geriausi draugai gali būti tik tada, jeigu vienas kitą supranta.

      3.    Ar parodai žmonai nors dalelę to dėmesio, kurį rodei prieš vestuves: ar parneši jai gėlių, dovanėlių, ar prisimeni jos vardo ir gimimo dienas, ar pasveikini ją Motinos dieną, ypač jeigu jau ji motina arba ruošiasi ja tapti, ar tinkamai atšventi jūsų vedybinio gyvenimo sukaktį?

Šie visi dalykėliai, nors atrodo tokie menki ir nesvarbūs, turi labai didelės reikšmės moters gyvenime, nes parodo, kad tu ja domiesi, myli, kad ji tau nenusibodus. Bet nemanyk, kad vien dovanomis meilė perkama. Ne, reikia daug jausmo ir širdies. Kad ir pora laukinės gėlės žiedų gali tavo žmoną daugiau nudžiuginti, negu brangiausios dovanos, jeigu tas gėles su meile dovanosi.

      4. Ar duodi savo žmonai kiekvieną savaitę ar kiekvieną mėnesį nors truputį pinigų, kuriuos ji gali skirti tik savo reikalams ir neprivalo tau duoti apyskaitos?

Juk žmona nori patikti tau, nori būti gražiai apsirengusi, susitvarkiusi. Be to, kartais ji nori ar su drauge kur nors išeiti, ar kokią dovanėlę tau ar kitam artimam asmeniui nupirkti. Jai reikalingas lūpų pieštukas, truputis kvepalų ar kokia nors kita kosmetikos priemonė. Kartais ji nori savo apsirengimą truputį paįvairinti ir pasipuošti karolių virtine ar kuklia sagute. Tai daug nekainuoja, bet be šitų smulkmenų moteris negali apsieiti, juk moteriai yra įgimta puoštis. Ir jeigu ji kiekvieną kartą turi prašyti tavęs pinigų, ją tas labai erzina ir nervina. Ji pasijunta nelaiminga, kad neturi savo valios, savo lėšų net tokioms smulkmenoms. Jos nuolatiniai prašymai erzina ir tave, tu prikaišioji, kad ji išlaidi, kad be visa to galima apsieiti. Bet atsimink, ar ir tu nesistengi, kad plaukai negultų ant apikaklės, kad būtum gražiai nusiskutęs, kad turėtum vieną kitą centą alaus stiklui su draugu? Tu užmiršti, kad ir žmona turi panašių reikaliukų. Kaip dažnai iš to kyla visokių prikaišiojimų, nesutikimų, ginčų. Visa to būtų galima lengvai išvengti, susitarus prieš vedybas arba tuoj po jų, trupučiuką pinigų skirti asmeniškoms žmonos išlaidoms.

      5.    Ar savo žmoną vertini ir gerbi kitų akivaizdoje? Ar, kitiems girdint, jos nekritikuoji, o gal giri kitų moterų gražesnį apsirengimą, geresnį skonį, didesnę išmintį, tobulesnį šeimininkavimo būdą?

Niekados to nedaryk, nes tai užgauna pačius jautriausius žmonos jausmus, jos moteriškąją ambiciją, sukelia pavydą, atšalimą nuo tavęs. Juk žmona stengiasi, daro visa, kad tau patiktų. Jeigu kartais ne taip gerai pavyksta, ją užjausk, suprask, jai padėk. Gal geriau padaryti ji neturi lėšų, išsilavinimo, sugebėjimo. Ar ji dėl to kalta?

      6.    Ar padedi namų apyvokos darbuose?

      Jei abudu kitur dirbate — tavo pareiga tiek pat prisidėti prie darbų namuose, kiek ir tavo žmonos. Gal sakysi, kad būtų juokinga, jeigu vyras virs, skalbs ir atlikinės kitus moterų darbus? Niekas iš tavęs to nereikalauja. Bet yra daug darbų, kuriuos ir tu galėtum atlikti ir savo žmonai pagelbėti. Ar negalėtum nueiti ko nors nupirkti, ar nesugebėtum sutvarkyti kambarių? Jei tu ir vienas dirbi, vis tiek gali atrasti laiko ir pasiūlyti žmonai savo pagalbą, ypač sunkesniuose namų ruošos darbuose. Tu matai, kad ji skuba, pluša, bėga šen ir ten, o tu gal ramiai sėdi ir rūkai cigaretę, o gal dar kartais susirauki, kad laiku laikraščio nepaduoda, arba rėki nepatenkintas, kai vaiką reikia pervystyti. Už tokius mažus darbelius tikrai gautum iš žmonos atlyginimą didesne meile ir prisirišimu.

      7.    Ar daliniesi su žmona poilsio valandomis? Ar kur nors drauge išeinate?

      Juk ir tavo žmona yra reikalinga poilsio ir išsiblaškymo. Padėdamas jai namų ruošos darbuose, turėsi ją laisvesnę ir sau. Abu galėsite džiaugtis poilsio valandomis, kur nors išeidami, ar jaukiai namuose laiką praleisdami. Išėję pasivaikščioti, ar į kiną užsukę, ar savaitgaliais nuėję į lietuvių parengimus, pamiršite kuriam laikui turimus rūpesčius ir jausitės lyg iš naujo jėgų pasisėmę kovoti su sunkumais, pasitaikančiais kiekvieno žmogaus kelyje.

      8.    Ar esi paslaugus žmonai?

      Užvilkti apsiaustą, leisti pirmiau įeiti pro duris, padėti įlipti į autobusą, panešti dalį jos pirkinių, padėkoti už mažus patarnavimus, atliktus tau, atrodo, yra smulkmenos, bet labai svarbios kasdieniniame gyvenime, jei nori jį padaryti gražesnį.

      9.    Ar pastebi naują žmonos suknelę, kai ji nori tau pasirodyti, ar matai išpuoštus kambarius, kai grįžti iš darbo, ar pastebi jos skaniai ir įvairiai paruoštus pietus, kuriuos gal rengė valandomis, kad tave nustebintų ir pradžiugintų?

      Jei tu šių dalykų nematai, daug pralaimi. Tu vyras, tau sunku pilnai suprasti moterį, lygiai kaip ir moteriai vyrą, tačiau reikia stengtis. Minėti dalykėliai yra labai svarbūs moterims. Jos nori būti pastebėtos, įvertintos, trokšta, kad būtų padėkota už jų pastangas. Gal tu visa tai pavadinsi tik nereikalingu laiko gaišinimu, bet žinok, kad tai yra plytos tavo laimės rūmuose.

      10.    Ar žmona pasitiki, ar be reikalo jos neįtarinėji, ar nesi pavydus?

      Pavydas — baisi liga, daugelio šeimų laimę griuvėsiais paverčianti. Be galo yra skaudūs nepagrįsti ir neteisūs įtarinėjimai, prikaišiojimai, persekiojimai. Tikrai mylėti — reiškia suprasti mylimą žmogų, juo pasitikėti ir jam aukotis. Nepagrįstas nepasitikėjimas ir pavydas gali žmogų privesti prie tikros neištikimybės ir domėjimosi kitais. Už tai, jei esi pavydus, valdyk save ir rodyk daugiau pasitikėjimo žmonai, o pamatysi, kaip tavo įtarinėjimai pamažu išsisklaidys.

      11.    Ar esi tvarkingas namuose?

      Daugelis vyrų, gatvėje ar darbe sutikti, atrodo labai tvarkingi, bet namuose yra visai kitaip. Namuose, galvoja jis, galima jaustis laisvai, atseit, nesistengti ir žmonai sudaryti gerą įspūdį. Jis pamiršta, kad žmona visuomet nori jį matyti tvarkingą ir švarų, o ne tik tada, kai ruošiasi į svečius. Apsileidimas šiame punkte dažnai atneša nesklandumų atšaldančių prisirišimą ir meilę.

      12.    Ar užsiimi religine praktika drauge su žmona?

      Ar nueinate drauge į bažnyčią, šv. Komunijos, ar meldžiatės vienas už kitą? Visa žemiška laimė bus trapi ir netikra, lyg pilis ant smėlio, jeigu ji nebus statoma ant dieviškosios malonės ir pagalbos pagrindų. Ne tik moterys, bet ir vyrai turi melsti Dievą, prašydami daugiau ištvermės ir meilės savo gyvenimo kelyje.

      Štai mūsų, moterų, reikalavimai jums, vyrams. Tikiuosi, kad tokių, kurie į visus čia patiektus klausimus atsakytų neigiamai, nebus. Bet į dalį šitų klausimų tikriausiai kai kurie turės atsakyti — ne. Užtat reikėtų pradėti ruoštis jau nuo šios dienos, kad ir į juos ramia širdimi galėtumėte atsakyti — taip. Tada jums patiems šeimoje gyventi bus maloniau ir smagiau.    Moteris