1954 M. SAUSIO (JANUARY) MĖN. VOL. V, NO. 1

Mielieji Skaitytojai,

      Jau penkti metai Jus lanko "Laiškai Lietuviams" Jeigu sulyginsite pirmąjį numerį su dabartiniu, kurs iš eilės yra 48-tasis, tai pamatysite nemažą išorinį skirtumą. Pirmiau jis buvo toks kuklus, paprastas, atrodė, lyg vos gimęs kūdikis. Dabar jau užaugęs, subrendęs, atsistojęs šalia kitų žurnalu. Skaitytojai jau nuo pirmųjų dienų jį pamėgo, bet iš jų atsiliepimų matome, kad ir dabar jis patinka. Tik vienas kitas gal pasiilgsta to buvusio kuklumo ir paprastumo, kai jis nepretendavo nei į žurnalą nei į laikraštį, bet visų buvo vadinamas tik laikraštuku. Tai jausmo dalykas: kūdikis kai kam geriau patinka negu suaugęs žmogus, bet niekas jam nelinkėtų visuomet pasilikti kūdikiu.

      Tačiau išorinis “L. L.” tobulėjimas ir augimas nenukreipė jau pačioj pradžioj mūsų užsibrėžto tikslo padėti po visą pasaulį išsisklaidžiusiems lietuviams orientuotis tikėjimo ir doros dalykuose, susidūrus su nauja, neįprasta aplinka. Ta naujoji aplinka kartais reikalauja vartoti tokias priemones ir tokius metodus, kokių, gal būt, niekas nevartojo, kai gyvenome Lietuvoje. Keista, kad vis dar atsiranda vienas kitas mūsų tautietis, kurs to negali suprasti. Jis be jokio vargo pakeitė Lietuvoj turėtą vežimą į automobilį, bet negali priprasti prie naujų jaunimo auklėjimo metodų, jam ausis rėžia kai kurios žurnaluose ir laikraščiuose gvildenamos temos ir keliami klausimai, apie kuriuos jo senoji mamytė niekados nekalbėjo. Vis dėlto reikia džiaugtis, kad tai yra tik mažos išimtys, o dauguma supranta pasikeitusių sąlygų reikalavimus. Daugumos pageidavimus mes ir stengiamės patenkinti.

     Šiais metais manome dėti daugiau iliustracijų iš įvairių kraštų lietuvių gyvenimo. Būsime dėkingi, jei mums atsiusite įdomių nuotraukų su trumpais paaiškinimais. Norime, kad “L. L.” labiau suartintų visur išsisklaidžiusius lietuvius, kad visi, vieni kitų pavyzdžio paskatinti, vis labiau įsijungtų į lietuviškąjį kultūrinį darbą. Marijos metais stenkimės sustiprinti savo religinę ir tautinę sąmonę, kad būtume atsparūs visokiems vėjams ir audroms, kad ne tik išlaikytumėm, bet dar padidintumėm savo dvasines vertybes, kurių iš mūsų laukia Lietuvoje pasilikę broliai.