1955 M. BALANDŽIO (APRIL) MĖN VOL. VI, NO. 4

     Kai Velykų varpas skelbia Prisikėlimo rytą, o iš pajuodusių ir apipuvusių lapų prasikala kvapi mėlyna žibutė, kai vėversys padangėse visa gerkle skardena ir savo linksmumu lenktynių eina su besišypsančiu saulės spinduliu, mes žinome, kad jau pavasaris. Nė nepajunta žmogus, kaip ir jis visai nejučiomis prie pavasario nuotaikos prisitaiko. Pasikeičia jo būdas, išvaizda ir mintys. Pajudrėja sąnariai, pralinksmėja veidas, ateina noras džiaugtis ir gyventi. Jis norėtų gyventi ir gyventi ir niekad nemirti. Mirtis?... Juk tai kažkoks nerealus sapnas... gal tik pesimistų pasaka?... Argi galima mirti, argi galima apie mirtį galvoti, kai visa gamta gimsta? Kam dar gimti, jeigu paskui reikėtų mirti? Juk ne mirčiai, bet gyvenimui gimstama.

     Tai pavasariškos mintys. Ir visai teisingos. Iš tikrųjų, juk tik gyvenimui gimstama. Kai krito rudens lapai, atrodė, kad miršta gražioji vasaros gamta, miršta amžinai... Pralėkė trumpas žiemos akimirksnis — ir štai iš po tų pačių nukritusių lapų kelia galvas jaunutės besišypsančios ir gyvenimu alsuojančios gėlės. Teisingai Marija Pečkauskaitė sakė: "Ak ne! Mirtis nėra baisi. Tai juokas, pasislėpęs už ašarų, džiaugsmas už sopulių, tai balžiedžio žiedas po sudžiūvusiais lapais" ("Sename Dvare").

     Kas galėjo tikėti, kad iš po sudžiūvusių ir supelėjusių rudens lapų stiebsis į saulę kvapios pavasario gėlės? Ir žmogaus gyvenimas yra pavasario gėlė, tik laikinai rudens lapai ją gali paslėpti. Ateis pavasaris, ir ji vėl stiebsis Į Saulę, kuriai ji yra skirta, kuriai ji auga ir žydi.

     Tas varpas, kurs Velykų rytą Prisikėlimą skelbia, kartais suskamba ir kitokiais akordais. Jis praneša žmonėms, kad pageltusiais lapais uždengiama kokia nors žiedą užskleidusi, nuvytusi gėlė. Reti jo dūžiai aidi, liūliuoja viršum laukų, miestų ir namų. Rimtas jo garsas ir žmogui liepia pamąstyti, susikaupti ir pažvelgti į save. Argi ne tas pats varpas, o koks jo skirtingas skambesys! Juk nevienodai skamba "Requiem" ir "Alleluja". Bet jei pamąs-tysi, jei į tuos retus varpo dūžius geriau įsiklausysi, jeigu jų muziką suprasi, tada išgirsi, kad rimtai "Requiem" garsai yra tik introdukcija į linksmą, garbingą "Alleluja".

Redaktorius