J. AUGUSTAITYTĖ-VAIČIŪNIENĖ
Tuščia jo sėtuvė ir rankos tuščios —
Širdy gintaro derlius ir daina!
Tegu dabar perkūnai gūsčios,
Kai žemė tikro pasėlio pilna...
Suoš lietus saldus ir ūmas,
Teškės blakstienoms, veidu ir plaukais...
O jis, kaip perlytas žilvičiu krūmas,
Giedos su gyvybe nugirdytais laukais!
Giesmė ta himnas didelis ir naujas
Per laiko ribą žengiančios dienos...
Lauku ir duonos varva kraujas
Ant Nylo varpos alkanos...
Facebook Social Comments
O-Sense