Sonė Tomarienė
 
Kankinys prieš mirtį prakalbėjo šviesiai 
Replėm, laužo liepsnai, kardo ašmenim:
Palieku jums kūną, kruviną ir vėsu, —
Mirdamas nešuosi sielą su savim.
 
       Palieku jums lūpas, akmeniu užkeiktas,
       Ant liežuvio šviną, gerklėje šarmas, —
       Pasiimsiu arfas, vargonus ir fleitas,
       Odes, kantatas, himnus ir poemas.
 
Palieku jums šaltus laužo pelenynus,
Geležų rūdis ir kaulu pelėsius, —
Aš gi susirinksiu nuo skliautu žvaigždynus 
Ir žiemių pašvaistės blizgesius šviesius.
 
       Mūs keliai ši rytą mirtimi atskirti:
       Jūs nakty sustojat, o išaušta man.
       Aštrūs ir įnirtę skubat jūs i mirtį,
       Aš — aušrų taku einu gyveniman!