SONĖ TOMARIENĖ
 
Praeina jis punktualiai 
Kas rytas tuoj po devynių,
Mus apdalydamas žvaliai 
Baltais sparnais jaunų žinių.
 
Apsukdamas gatve elipsę,
Kiekvieną rytą lyg žvaigždė 
Prie durų kiekvienų sužybsi.
Nebesužibo tik šiandie ...
 
Nešiojo laiškus jis dailius 
Kas dieną į kiekvieną namą,
Kol atsiuntė ir jam dangus 
Šįryt ankstyvą telegramą.
 
Juodnagis pirštas jau nubrėžė 
Devintą jo ciferblate:
Palikti žemiškąją dėžę,
Nes nužymėjo kitame rate
 
Kitus kelius kitos orbitos 
Mirties ugninė kometa —
Nešioti laiškus Dievo svitos,
Lakiot su angelais greta!