Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

RŪBAI, PAGUNDOS, NUSIKALTIMAI ...

* * *

JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

     Amerikos laikraščiai dažnai rašo apie dideles teismo bausmes už nuolat pasitaikančius apiplėšimus, žudymus, išprievartavimus. Teisėjai, skirdami tas dideles bausmes, ir laikraščiai, jas išreklamuodami, tur būt, nori atgrasinti kitus nuo panašių nusikaltimų. Tačiau šio tikslo nepasiekiama: nusikaltimai nemažėja, tik vis rafinuočiau ir žiauriau yra atliekami.

     Prieš keletą metų Amerikos kongrese moterų atstovė pasisakė prieš perdaug dideles bausmes už išprievartavimus, aiškindama, kad geriau yra turėti nors ir išprievartautą, bet gyvą moterį, negu išprievartautą ir nužudytą. Mat, jos nuomone, labai didelės bausmės už seksualinius nusikaltimus verčia nusikaltėlius žudyti savo aukas, kad jos jų nepaskųstų policijai. Ar šitoks galvojimas yra teisingas ir ar mažesnės bausmės sumažintų žudymų skaičių, sunku pasakyti. Tačiau norime pažvelgti į klausimą, ar nėra per didelė ir neproporcinga bausmė, jeigu už seksualinį nusikaltimą teismas pasmerkia jaunuolį, kartais dar nepilnametį, kalėti penkiasdešimt metų arba net iki gyvos galvos.

     Prisimenant, kad krikščioniškoji moralė leidžia mergaitei, ginančiai savo skaistybę, net nužudyti užpuolėją, jeigu kitokios išeities nėra, atrodytų, kad minėtos bausmės nėra per didelės. Vis dėlto, dabartinėje savo aplinkoje apsižvalgius ir pagalvojus, peršasi mintis, kad tos skaudžios bausmės neturėtų būti užkrautos tik tiesioginiai nusikaltusiems jaunuoliams, bet paskirstytos taip pat ir filmų statytojams, knygų bei žurnalų leidėjams ir rašytojams, o taip pat ir mūsų mergaitėms bei moterims, moderniais ir nepadoriais rūbais reklamuojančioms ir lyg kitiems siūlyte siūlančioms savo kūną.

 

Žmogaus gyvenimas nutyla kaip iš bokšto iškritęs varpas ...

     Dažnai ir bažnyčiose yra kalbama, ir spaudoje rašoma prieš nepadorius moterų rūbus, bet moterims tos kalbos yra sunkiai suprantamos. "Juk kas gi čia blogo, jeigu aš rengiuosi, sekdama modernias madas?" — paklausia ne viena mergaitė. "Juk aš tai darau ne tam, kad vesčiau berniukus į pagundą, bet vien tik norėdama būti graži ir neatsilikti nuo kitų mergaičių, lamos panašiai rengiasi". Šiomis intencijomis niekas neabejoja. Savo apsirengimu suvedžioti vyrus ir sukelti jiems pa-gundąs gal siekia tik tos merginos, kurios prekiauja savo kūnu. Bet visa bėda, kad tos vyrų pagundos nepriklauso nuo mergaičių intencijos, bet vien tik nuo jų apsirengimo. Žinoma, čia nekalbame apie tų į pagundas krintančių vyrų išauklėjimą ir jų dvasinį stovį, nes dėl to ne visuomet jie patys yra kalti.

     Mergaitei gal yra sunku suprasti, kad jeigu jau ji apsivilks labiau iškirpta ar aptempta suknele, tai tuoj kitiems sukels pagundas. "Dėl ko", sako ji, "mums, mergaitėms, vyrų apsirengimas nesukelia pagundų?" Bet kaip tik dėl to šeimų ir jaunuolių gyvenime daug skaudžių nesusipratimų įvyksta, jog manoma, kad vyrų ir moterų prigimtis bei palinkimai yra visiškai vienodi. Jau paties Tvėrėjo yra pramatyti žmonijos palaikymo planai ir dėl to taip yra surėdyta, kad vyrui tenka aktyvus vaidmuo, o moteriai daugiau pasyvus. Taip jau yra surėdyta, kad ne vyras moterį, bet moteris vyrą labiau trauktų ir žavėtų savo kūno grožiu. Juk ne Adomas Ievai, bet Ieva Adomui buvo sutverta.

     Vyro kūnas moters tiek netraukia, kaip moters kūnas vyrą. Tai gerai supranta ir knygų bei žurnalų leidėjai. Jeigu pažvelgsime į šios rūšies leidinių rinką, tai pamatysime, kad yra šimtai žurnalų, skirtų vyrams, kuriuose reklamuojamas moters kūno grožis, bet gal pasitaiko tik vienas kitas, skirtas moterims. Jeigu būtų elgiamasi kitaip, nebūtų biznio, nes moterys paprastai nesidomi ir neperka leidinių, reklamuojančių vyro kūno grožį. Moters palinkimai yra subtilesni ir romantiškesni. Ją daugiau žavi vyro fizinė ir dvasinė jėga, jo pasiruošimas gyvenimui, jo drąsa sprendimuose ir sugebėjimas orientuotis sunkiose gyvenimo padėtyse. Tai savaime suprantama, čia taip pat

     Tvėrėjo moteriai įdiegtas jausmas, nes tie vyro privalumai yra reikalingi jo, šeimos globėjo, pareigoms.

     Moters paskirtis šeimoje yra skirtinga, todėl ir jos kūnas tai paskirčiai yra labiau pritaikintas, ir vyrui įdiegtas kitoks jausmas, kurs jį traukia prie moters. Vyrą žavi ir traukia moteris savo švelnumu, kūno grožiu ir dvasios kilnumu. Tai yra visa tuo, kas reikalinga jos, žmonos ir motinos, pareigoms.

     Tad nei moters kūnas nėra nuodėmingas, nei vyro patraukimas prie moters, nes visa tai yra paties Tvėrėjo pramatyta ir suteikta. Tačiau žmogus ir šioje srityje turi elgtis žmogiškai, vadovaudamasis ne vien jausmu, bet ypač savo aukštesnėmis sielos galiomis: protu ir valia. Svarbiausias žemesnės rūšies tvarinių tikslas yra tik gimdyti. Savo naujagimių auginimu ir auklėjimu neprotingieji tvariniai nedaug tesirūpina, nes jų auklėjimu ir pritaikymu gyvenimo sąlygoms jau pasirūpino pats Tvėrėjas, suteikdamas jiems nuostabias instinkto galias. Žmogui, vietoj to labai nuostabaus bet aklo instinkto. Dievas davė protą ir laisvą valią. Žmonių tikslas yra ne tik gimdyti, bet ypač auginti ir auklėti savo vaikus. Tad jeigu žmogus atsisakytų proto ir valios, vadovaudamasis tik jausmu ir instinktu, tai savo tikslo nepasiektų, nes jo instinktas yra labai silpnas ir netobulas. Vietoj to nuostabaus gyvulių instinkto žmogus yra gavęs dar nuostabesnes jau minėtas sielos galias.

     Tad žinant šeimos tikslus, būtų labai klaidinga, jeigu moteris pasirinktų savo gyvenimo draugą tik dėl jo fizinės jėgos, o vyras moterį — tik dėl jos kūno gražių ir patrauklių proporcijų. Kad moters kūnas viliotų vyrą, yra visai natūralu, bet negalima leisti, kad tai vyktų savaime, ne vadovaujant protui ir neįsakant valiai laikytis tam tikrų ribų. Protas turi vadovauti, tą linkimą kreipdamas į kilnius tikslus, o valia turi įsakyti jausmams neišeiti iš žmogaus orumui tinkamų ribų.

     Nuolat erzinami jausmai ir kurstoma fantazija gali aptemdyti protą ir nusilpninti valią. Tad jeigu moteris taip rengiasi, kad išryškintų, kartais net neproporcingai, kai kurias savo kūno dalis, ji tartum savo kūną reklamuoja ir siūlo vyrams. Jau ir biznieriai pažįsta reklamos galią, todėl jai nesigaili net milijonų. Beveik kiekvienas žmogus nuolatinės reklamos yra palenkiamas ir suviliojamas. Tad visai nenuostabu, kad ir tos mergaitės, kurios, kad ir be blogos intencijos, vaikščioja gatvėmis apsivilkusios savo kūno formas per daug išryškinančiais drabužiais, patraukia reklamuojamai prekei vieną kitą pirkėją. Ir jeigu jis negali gauti tos prekės taikiu būdu, pavartoja brutalią jėgą. Teismas jam už tai skiria dideles bausmes, bet, kaip jau minėjome, būtų teisingiau, jeigu bent dalis tų bausmių tektų ir toms lengvapėdiškoms savo kūno reklamuotojoms. Žmogiškiems teisėjams yra tikrai neįmanoma teisingai tas bausmes paskirstyti, bet dieviškajam Teisėjui, tur būt, didelių sunkumų nebus ...

     Mergaitės visuomet mano, kad panašiai galvoja ir jas už nepadorius rūbus kaltina tik kunigai, seselės, tėvai ir auklėtojai. Bet pažiūrėkime, ką apie tai galvoja jų amžiaus berniukai. Dviejuose dideliuose Amerikos miestuose buvo pravesta anketa tarp aukštesniąsias mokyklas lankančių berniukų, klausiant jų nuomonės mergaičių apsirengimo atžvilgiu. Buvo apklausinėti 1.205 berniukai, turintieji seseris ir draugaujantieji su mergaitėmis. Pavardžių jiems nereikėjo pasirašyti, todėl niekas jų nevaržė atvirai šiuo klausimu pasisakyti. Įdomu, kad dauguma pasisakė labai griežtai. Mergaites už nepadorius ir neestetiškus' rūbus jie be pasigailėjimo smerkė. Tad klysta mergaitės, sakydamos, kad jos moderniai rengiasi tik dėl to, kad būtų gražios ir kad patiktų berniukams.

     Tose anketose berniukai labai aiškiai pabrėžė, kad mergaitės turėtų suprasti, jog jų apsirengimas jiems daro labai didelę įtaką, vis tiek, ar jas mato vaikščiojančias gatvėje, ar su jomis susitinka pasimatymuose. Kai kurie mano, kad mergaitėms, matyt, daro įtaką Hollywoodo labai reklamuojami artisčių kūno išmatavimai, kurie joms padeda išgarsėti. Kai kurios mergaitės pradeda taip pat tas artistes sekti ir stengtis siaurais rūbais pabrėžti savo kūno išmatavimus. Berniukams ypač daug pagundų teikia vienu ar dviem numeriais per maži megztinukai ir aptempti sijoniukai, kuriais kaip tik išryškinamos moterims charakteringos kūno dalys, skirtingos nuo vyrų.

     Taip pat dauguma berniukų griežtai pasisako tiek moraliniu, tiek estetiniu atžvilgiu prieš aptemptas kelnes (Blue Jeans) ir prieš perdaug didelį veido išsidažymą. Jie sako, kad atrodo, jog tokios mergaitės prašyte prašosi, kad kas nors jas seksuališkai užpultų. Jas jie laiko nerimtomis, negarbingomis gatvės merginomis ir net valkatomis (trampish). Jeigu koks nors berniukas ir susidomi tokia mergaite, tai ne pastoviai ir rimtai draugystei, bet vien tik aistrų patenkinimui, nes yra visų bendra nuomonė, kad prie tokių mergaičių, yra labai lengva prieiti.

Žmogaus gyvenimas nesugrįžtamai prabėga kaip upelio vanduo ...

 

     Yra kritikuojamos ir vasarą dėvimos labai trumpos kelnaitės bei per daug aptempti maudymosi kostiumai. Pasisakoma ir prieš dviejų dalių "bikini" maudymosi kostiumus. Daugumai labai nepatinka ir per daug iškirptos vakarinės suknelės. Kai kurie pasisako, kad tokios šokių salėje apsinuoginusios mergaitės sukelia ne tiek pagundas, kiek pasibiaurėjimą. Kartais į jas šlykštu net pažiūrėti. Dauguma sutaria, kad mergaitė šokiuose ar kokiame parengime yra daug moteriškesnė ir patrauklesnė, jeigu dėvi suknelę be gilių iškirpimų ir apsinuoginimų. Vėl nemaža berniukų aiškiai pabrėžia, kad mergaitės tenegalvoja, jog tokiais rūbais prisivilios rimtą gyvenimo draugą — jais gali prisivilioti tik laikinį sugulovą.

     Tad iš šių pasisakymų mergaitėms turėtų būti aišku, ką apie jų rūbus galvoja jų amžiaus draugai. Galima dar pridurti, kad pagundos ypač tada yra stiprios, kai yra priverčiama dirbti fantazija. Tad dalinis kūno apnuoginimas ar netinkamais rūbais jo formų išryškinimas yra didžiausias pagundų šaltinis. Šių laikų psichologai teisingai sako, kad visiškai neapsirengusi moteris sukelia mažiau pagundų už tą, kuri savo rūbais lyg užveda vyro fantaziją ant kelio ją savo mintyse apnuoginti. Juk svajojamos pasakų pilys visuomet yra žavesnės už tikrąsias.

     Būtinai norime pabrėžti, kad mergaitės nemanytų, jog šiomis pastabomis norima joms liepti dėvėti tokius rūbus, kurie visiškai užtušuotų jų moteriškumą. Jokiu būdu. Dėvėkite tokius drabužius, kad pasirodytumėte kuklios ir patrauklios moterys, bet ne tokius, kurie reklamuotų jūsų kūno dalis ir jus nužemintų iki tų nelaimingų merginų, kurios uždarbiauja savo kūnu.

     Taip pat dar kartą primename, kad žmogaus kūnas yra Dievo kūrinys, todėl jame nieko nėra bloga ar sutepta. Visos jo dalys yra kilnios ir gražios. Tiesa, gimtoji nuodėmė pažeidė tą harmoniją, kuri Dievo sutvertame žmoguje viešpatavo tarp jo kūno ir sielos. Tačiau tik pažeidė, o nesunaikino! Bažnyčia yra pasmerkusi ereziją, sakančią, kad žmogaus prigimtis yra visiškai sugadinta ir žmogus nieko gera negali padaryti. Ne, toji prigimtis nėra visiškai sugadinta, tik dalinai sužeista. Auklėjimas ir aplinka gali tas žaizdas arba apgydyti, arba dar labiau pagilinti. Tad ir pažiūra į žmogaus kūną gali būti tinkamo auklėjimo sukilninta ir toji harmonija tarp kūno ir sielos labiau išryškinta.

     Deja, dar daug yra pasaulyje nekrikščioniškos pažiūros į žmogaus kūną. Dar daug yra burnojimo prieš Dievą, laikant blogu ir nuodėmingu Jo rankų darbą, nuostabų Jo išminties veikalą. Gaila, kad ir mūsų tautoje ši klaidinga pažiūra buvo smarkiai įleidusi šaknis, kurios dar ir šiandien nėra galutinai išrautos. Tai atsimindami, ir šiame straipsnyje stengėmės vartoti keletą kartų švelnesnius išsireiškimus už tuos, kurie yra vartojami Amerikos katalikiškoje spaudoje, rašant šiais klausimais. O vis dėlto gal dar atsiras mūsų tautiečių, kuriuos vienas kitas šio straipsnio išsireiškimas suerzins. Ką padarysi... Tai yra ženklas, kad mes vis dar nesame galutinai subrendę ir įsisąmoninę į krikščioniškąjį žmogaus supratimą, kad mūsų idėjos dar yra pasenusios ir persunktos klaidingais Bažnyčios pasmerktais puritanizmo principais.