Dalė Koklytė

FROM THE TERRACE

     Tai gana stipri drama, neseniai pasirodžiusi filmo ekrane. Jos pasisekimas neabejotinai yra surištas su turinio įdomumu, jo pristatymu ir išvystymu. Pagrindinė filmo mintis yra gana jautri ir dar ne per daugiausia nagrinėta. Tai Amerikos jaunimo problema, kai šis jaunimas, eidamas minkštais savo tėvų keliais, pradeda pajusti vidujinį uždusimą ir kai kurių siekiamų idealų klaidingumą.

     Čia parodomi tipiško “raudonkraujo” amerikiečio vyruko (Paul Newman) gyvenimo planai ir siekimai, kurie susideda iš noro pasiekti aukštą vietą profesijoje su geru apmokėjimu ir prestižu. O svarbiausia tai, kad galėtų pakilti aukščiau negu jo tėvas. Jaunuolio gyveniman yra įpintos ir kitos dvi problemos, kylančios vystantis filmo turiniui: neištikimybė ir skyrybos. Nei neištikimybė, nei skyrybos čia nėra pateisinamos ir neigiamai atvaizduotos, bet vien dėl to, kad tai nėra visuomenės pageidaujama. Tų blogybių atsiradimo kaltė čia yra verčiama netikrų gyvenimo idealų įsigijimui ir neteisingų vertybių ieškojimui.

     Romanso įvėlimas į filmą sukelia nemaža melodramatiškumo ir sentimentalių momentų. Pavyzdžiui, atvaizdavimas charakterių skirtingumų dviejų herojaus gyvenime figūruojančių moterų yra tikrai kraštutiniškas. Viena, jo žmona (Joanne      Woodward), yra priežastis visa to, kas jį sunaikina, o kita, jauna jo kliento duktė (Ina Balin), yra jo naujai atrastų vertybių žadintoja. Filmo herojaus ir jo kliento dukters slapti susitikimai rudens lapų spalvomis papuoštame miške yra tipiškai sentimentalūs ir naiviai gražūs. Tačiau pastebėtina, kad šiame žaidime niekas neprisimena, jog ta gražiai atrodanti ir per vėlai atrasta meilė yra nelegali ir neleistina. Jie tai supranta tik tada, kai herojaus konkurentas tai pavartoja sugadinti jo geram vardui. Bet šis pergyvenimas jam buvo reikalingas, nes tik dabar jam ateina tikrų gyvenimo vertybių supratimas. Šis sukrėtimas jį priverčia atsisakyti visko, ko jis iki šiol troško ir siekė.

     Filmas įdomus pamatyti ir pasvarstyti jame iškeltas mintis, nors i kai kurias jų reikia žiūrėti stipriai kritišku žvilgsniu. Tiek Paul Newman, tiek Joanne Woodward vaidyba gera, jiems rimtai įsigyvenus į vaizduojamų asmenų charakterius. Temos pristatymas grakštus, ypač liečiant tokius opius klausimus.

PORTRAIT IN BLACK

     Šio filmo intriga visiškai nepavykus. Sunku pasakyti, kokia forma šiam filmui būtų buvus sėkmingiausia, tačiau iš visų mėgintų būdų nė vienas nėra užtenkamai sudominąs žiūrovą, kad užtikrintų filmo pasisekimą. Sakoma, kad įdomumas glūdi įvairume, bet atrodo, kad ne visuomet tai tinka. Šiame filme yra bandomos įvairios temos: žmogžudystė, šabloniškas romansas, nepavykę psichologiniai pergyvenimai. Tačiau nė viena šių temų nebuvo pilnai išdirbta ir tinkamai pristatyta, o jų visų junginys kažkaip nesiklijuoja ir viena kitai prieštarauja. Ypač keistas ir neįtikimas momentas atrodo tas, kai pagrindinė veikėja (Lana Turner), prisidėjus prie savo vyro nužudymo, pagaliau prisipažįsta pati sau berašanti gąsdinančius laiškus. Keisčiausia, kad kaip tik tie laiškai padėjo susekti jos nusikaltimą. Filmas tikrai nevertas laiko gaišinimo.

CONSPIRACY OF HEARTS

     Filmas yra tikrai jaudinantis, nes jame paliečiami patys giliausi žmogaus jausmai, primenant nacių koncentracijos stovyklas ir žydų naikinimą. Ypač jaudina visai nekaltų vaikų kančios toje nežmoniškoje politinėje kovoje.

     Turinio branduolį sudaro katalikių vienuolių ir italų partizanų pastangos išgelbėti žydų vaikus iš vienos jiems skirtos koncentracijos stovyklos. Filme vystosi stipri intriga kvapą užimančiuose momentuose, vienuolėms gelbstint vaikus savo gyvybės rizika. Taip pat kartais netrūksta ir gražaus humoro, ypač kai, vienuolyne slepiant žydukus, iškyla religinių skirtumų klausimas.

     Lilli Palmer, vaidindama išmintingos vienuolyno viršininkės rolę, yra stiprus priedas filmo pasisekimui. Filmas, nors ir nespalvotas, bet labai efektingas ir vertas pamatyti.

THE BELLBOY

     Šiame filme Jerry Lewis tikrai turėjo progos pasireikšti savo originaliu humoru, nes visas filmas sukasi tik apie jį. Paprastai viešbučio “bellboy” gyvenimas nėra toks įdomus ir ypatingas, kad kiltų reikalas ta tema pastatyti filmą, bet Jerry Lewis šiame vaidmenyje ir mažiausius įvykius tartum pro daug kartų padidinantį stiklą pristato žiūrovams ir juos tais įvykiais žavi bei juokina. Tiems įvykiams ieškoti sąmoningo išaiškinimo būtų tikrai nesąmoninga, bet jais pasidžiaugti bus kiekvienam malonu ir įdomu.

IT STARTED IN NAPLES

     Visai teisingai sakoma, kad Neapolis yra negražus paveikslas be galo gražiuose rėmuose. Iš tikrųjų tas pietietiškas miestas nepasižymi švara, tačiau jo apylinkės žavi kiekvieną. Panašiai galima pasakyti ir apie filmą, vardu “It Started in Naples”. Veiksmas vyksta Neapolio apylinkėse, ypač garsiojoje Capri saloje. Kai ekrane pasirodo nuostabiai gražūs spalvoti gamtos vaizdai, tai salėje pasigirsta ne vienas nustebimą išreiškiąs balsas. Filmo turinys taip pat gana gyvenimiškas ir idiliškas — našlaičio berniuko (Nando Hamilton) gyvenimo epizodai su jį globojančia teta (Sophia Loren). Bet gal perdaug grubiai atvaizduota gyvenamos aplinkos įtaka mažam našlaičiui, kuriame labai ryškiai pasireiškia kai kurie gatvės berniuko įpročiai. Filme netrūksta vulgarumo, kuris lyg ir nesiderina su švelniais gamtos stebuklais Neapolio įlankoje ir Capri saloje.    

     Įdomiausiu ir geriausiai savo vaidmenį atliekančiu artistu vis dėlto reikia laikyti mažąjį Nando Hamilton. Amerikiečiai giria ir žinomą italų profesionalą Vittorio de Sica, kadangi jo vaidyba skiriasi nuo amerikietiškų standartų, tačiau, kam jį teko dažniau ekrane matyti, tas tikrai nesusižavės jo nuolat pasikartojančiais dirbtinais išsireiškimais ir gestais, primenančiais žemos klasės cinišką italą. Clark Gable neblogas, nors sudaro įspūdį, kad per daug pasitiki savimi ir nededa reikiamų pastangų vaidyboje. Apie Sophia Loren būtų galima parašyti atskirą skyrelį. Trumpai galima tiek pasakyti, kad, neneigiant jos teigiamų ypatybių, vis dėlto geriausiai ji tiktų kabareto šokėjos vaidmeniui “burlesque” teatruose.

(J. V.)