KĘSTUTIS TRIMAKAS, S. J.

Suvažiavimas ... ir pasauliečiai

     Visuotinis Bažnyčios Suvažiavimas savo esme yra visų vyskupų susirinkimas svarbiausiems Bažnyčios reikalams aptarti. Tačiau visais laikais buvo jaučiamas ir pasauliečių susidomėjimas, o neretai ir jų tiesioginė ar netiesioginė įtaka. Ne vieną kartą istorijos bėgyje iškilesni pasauliečiai yra ir dalyvavę tokiuose Suvažiavimuose.

     Televizijos interview programoje penkis pasaulio kontinentus reprezentuojamiems kardinolams buvo pastatytas klausimas: "Kuri, Jūsų nuomone, yra svarbiausia problema šiandieninėje Bažnyčioje?" Europą atstovaująs Belgijos kardinolas Suenens atsakė: "Kaip padaryti pasyvius katalikus aktyviais".

     Viena iš svarbesnių to pasyvumo priežasčių yra ta, kad tiek pasauliečiai, tiek dvasiškiai laikė, kad Bažnyčios reikalai yra beveik išimtinai dvasiškijos reikalai. Iš to, kaip amerikietis Manchesterio vyskupas Primeau sako, buvo susidaręs "įspūdis, kad pasauliečiai yra tik tam, kad tikėtų, melstųsi, paklustų ir užmokėtų".

     Tačiau krikščionybėje visada slypėjo — tiesa, nevienodai iškeliama — garbinga pasauliečio padėtis Bažnyčioje. Vykstant Suvažiavimui, patys vyskupai tai vis ryškiau iškelia. Štai Senso arkivyskupas Rene Louis Stourm pasakė: "Kadangi pasauliečiai turi savo specialią ir nepakeičiamą vaidmenį Bažnyčioje, jie prašosi būti traktuojami kaip suaugę; būti pilnai informuojami apie tai, kas vyksta; jaustis, kad jiems yra patikėtas tikrai atsakingas darbas; daugiau dalyvauti Bažnyčios gyvoje veikloje. Tie prašymai yra pilnai teisėti".

     Kardinolas Suenens, š. m. spalio 8d. spaudos konferencijoje pripažino, kad "visi pakrikštytieji yra lygūs ir dvasiškija negauna jokio virškrikšto. Be to, dvasiškija ir hierarchija yra tam, kad žmonėms tarnautų, ne virš jų dominuotų". Kitų vyskupų taip pat buvo patvirtinta, kad Bažnyčia nėra piramidė su popiežiumi kaip viršūne, vyskupais ir kunigais — po jo, o pasauliečiais — apačioje; bet kad visi bendrai sudaro Dievo tautą, tik su skirtingais, vieni kitus papildančiais, vieni kitiems patarnaujančiais uždaviniais.

     Iš viso to sekė pirmoji konkreti išvada: grupė žymių pasauliečių veikėjų buvo pakviesta į Suvažiavimą. Jie dar neturėjo galimybės kalbėti pačiame Susirinkime, bet ne vienas vyskupas atsiklausia jų nuomonės aktualiais Bažnyčios gyvenimo klausimais.

... ir popiežius

     Pasauliečių svarbą pabrėžia ir popiežius Paulius VI. Dar kardinolu būdamas, jis stipriai rėmė organizuotąją pasauliečių veiklą — Katalikų Akciją. Kada jis, tapęs popiežiumi, 1963 m. liepos 26 d. prabilo į Italijos vyskupų Katalikų Akcijai įgaįgaliotinius, jo žodžiai buvo priimti kaip duodantys gaires visam pasauliui. Iš vienos pusės, popiežius skatino vyskupus ir kunigus "šiam apaštalavimo būdui parodyti pasitikėjimo". Iš kitos, pasauliečiams sakė imtis atsakingos iniciatyvos: "Pasauliečiai gali laikyti Katalikiškąją Akciją savo nuosava veikla, ne tik jiems pavesta, bet taip pat jų pačių suformuota ir išlaikoma, savaime suprantama, santykiaujant su hierarchija, jos klausant, jai padedant, bet ir veikiant savo iniciatyva ir atsakomybe. Tik tokia laikysena tinka Organizmui, siekiančiam išugdyti susipratusius bei subrendusius krikščionis".

... ir lietuviškos parapijos

     Paskutiniojo Kultūros Kongreso metu buvo išneštos rezoliucijos daugiau įsijungti į tautinių parapijų veiklą, kad būtų jose išlaikytas lietuviškasis charakteris. Kun. P. Garšvos "Tautinė parapija išeivijoje" paskaitoje buvo pasiūlytos sekančios rezoliuty vinės išvados (žr. Aidai, 1963, rugsėjis, 285 psl.):

     1. Kadangi lietuviškos parapijos yra vienas iš svarbiųjų lietuvybės išlaikymo veiksnių, reikia skatinti visus lietuvius būti tikrais savų parapijų nariais, aktyviai dalyvauti jų veikloje, lankytis tik lietuviams skirtose pamaldose ir stengtis daryti Įtakos parapijų lietuviškam charakteriui išlaikyti.

     2. Kadangi parapijų komitetai aktyviai prisideda prie parapijų išlaikymo ir jų išorinio charakterio nustatymo, reikalinga raginti visus veiklesniuosius lietuvius dalyvauti įvairiuose parapijų komitetuose ir gyvoje jų veikloje, tuo padedant parapijoms išlaikyti tautinį veidą.

     3.    Nepritardami negatyviai parapinės veiklos ir jos vidaus tvarkos kritikai, turime kviesti visus lietuvius konkrečiais darbais jungtis prie lietuvybės atgaivinimo lietuviškų parapijų gyvenime.

     4.    Reikia paskatinti visus lietuvius, turinčius mokyklinio amžiaus vaikų, ne tik jungtis į parapijos narių eiles, bet ir dalyvauti parapinių mokyklų tėvų komitetuose ar motinų klubuose, kad lengviau galėtų daryti įtakos parapinių mokyklų lietuviškumui išlaikyti ir per mokyklas lietuvišką dvasią gaivinti parapijose.

     Siūlomi darbai — svarbūs; jų motyvai — kilnūs. Prie jų reikia pridėti krikščioniškuosius, kad darbai taptų tikrai vaisingi.

     Pasauliečiams reikia suprasti savo uždavinius Bažnyčioje ir jos mažesnėje ląstelėje — parapijoje, imantis, anot popiežiaus Pauliaus VI, atsakingos iniciatyvos.

     Įvairiose lietuviškose parapijose rodomas prielankumas pasauliečių veiklai. Kai kur dar galima, Pauliaus VI žodžiais, daugiau "parodyti pasitikėjimo", rūpesčio ir pagalbos Katalikų Akcijai, ypač jaunimui, ir net grynai tautinėms organizacijoms, nes ir jos prisideda prie kilnių žmogiškų jausmų bei darbų puoselėjimo.

. .. ir moterys

     "Kaip Suvažiavimas palies jūsų gyvenimą?" — "Niekaip," atsakė viena moteris, "nes nesu nei perdidelė optimistė, nei kvaila galvoti, kad vyskupai gali suprasti pasaulietes moteris". Žinoma, ne visos moterys tokios pesimistės. Kita atsakė kitaip: "Aš nujaučiu, kad tai padės mano vaikams auklėjime, darbo galimybėse ir religinėje praktikoje mūsų modernaus pasaulio rėmuose".

     Barjerai buvo atkelti. Šalia vyskupų atsisėdo pasauliečiai vyrai — pradžioje bent klausytis. Netrukus Belgijos kardinolas Suenens pasiūlė pakviesti ir moterų. Pasiūlymui vyskupai pritarė plojimu. Kai šios eilutės pasirodys spaudoje į Visuotinį Bažnyčios Suvažiavimą gal jau bus pakviestos žymiosios katalikės veikėjos.

     Ne tik dalyvavime, bet ir svarstomose temose šis neapsižiūrėjimas atitaisomas. Diskutuojant apie pasauliečių rolę Bažnyčioje, Nazareto melchitų arkivyskupas Georges Hakim pastebėjo, kad paruošta programinė medžiaga "taip tyli apie moterų rolę Bažnyčioje, kad susidaro įspūdis, jog jų visai nėra". Brazilijos vyskupas Giocondo Grotti pasakė, kad, jei moterys dalyvaus Suvažiavime, joms turi būti leista aktyviai dalyvauti.

     Pradžia buvo padaryta prancūzų vyskupų. Savo konferencijon Romoje jie pakvietė kalbėti du pasauliečius: vyrą ir moterį. Ir taip 120kardinolų, arkivyskupų ir vyskupų akivaizdoje apie darbininkių moterų psichologines ir ekonomines darbo sąlygas jiems kalbėjo Prancūzijos Katalikių Darbininkių Lygos pirmininkė Monika Lahaye.

     Dabar, kai moterys pradeda kardinolus mokyti, net pesimistiškiausios moterys nebegalės skųstis, kad Bažnyčia jas pamiršo. Nebegalės nei atsakyti, kad Suvažiavimas jų "niekaip" nepalies.