Scenos Darbuotojų Sąjungos aktorių inscenizuoti Kristijono Donelaičio “Metai” Čikagoje 1964 m. spalio 17 - 18 d. Režisūra Algimanto Dikinio, dekoracijos Adolfo Valeikos, kostiumai Bronės Jemeikienės. Vaidino: A. Dikinis (Donelaitis), B. Briedienė ir A. Kėželienė (burės), L. Barauskas (Seimas), S. Bernotavičius (Slunkius), S. Grebliūnas (Enskys), Vyt. Juodka (Pričkus), J. Raudonis (Krizas) ir K. Veselka (Lauras).

377 psl. viršuj— Pričkus: “Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudint ir prie darbo siusti bei ką pelnyt n’užsimiršo.”

Krizas: “Ale dabok, brolau! aš tau daugiaus pasakysiu.”


377 psl. apačioj: — Slunkius: “Ak, močiute,” tariu, “bensyk ir verkusi liaukis; juk dar čėso yr, ir mes atliksime darbus.”

378 psl. — Donelaitis (Algimantas Dikinis).

379 psl. viršuj — Donelaitis: “Tu, niekings žmogau! mokinkis čia pasikakint, kad tau kartais tropijas skūpai prisivalgyt.”

379 psl. apačioj: — Lauras: “Tam kieme, brolau, kur aš savo šutinu puodą, du tikru šelmiu pagrata su manim gyvena”.

Selmas: “Žirnių sau pasisėk zopostui dideli plotą; juk žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį valgai."

Antr. būrė: “Bet ir rupuižės ir varlės taip nusigando, kad jos umaru su vaikais į vandeni šoko.”