LIETUVYBEI GAUSI PORCIJA

     “Laiškai Lietuviams” — 6 nr. turiningas, kaip ir visada; jei šiam žurnalui rūpi pirmoj eilėj religija-moralė ir lietuvybės reikalai, tai šiame numeryje lietuvybės reikalui skirta gausi porcija: B. Markaičio priminimas Sibiro tremtinių, informacijos apie Liet. Stud, sąjungą, A. Skirmuntaitės svarstymai apie jaunosios kartos lietuviškumą, J. Kojelio mintys apie tautinės gyvybės išlaikymą šeimoje...

"Draugas", 1964. VII. 3

     “Laiškai Lietuviams” pasidarė tikrai gyvosios lietuvybės (ne archainės) ir kitų aktualių problemų gvildentoju. Reikia tik džiaugtis žurnalo populiarumu ir tobulėjimu. Birželio mėn. numeryje atkreiptinas dėmesys į jaunos akademikės Aušrelės Skirmuntaitės straipsnį “Jaunoji karta ir lietuviškumas”. "Tėviškės Žiburiai", VII, 23.

NEEILINIAI STRAIPSNIAI

     Kovo numerio A. Grauslio ir A. Liaugmino straipsniai brandūs, neeiliniai.

Iš Romos

SKAITYTOJU LAIŠKAI

     Vieno skyrelio žurnaluose (kai jį randu) neapleidžiu niekados. Jis kaip tik ir yra skaitytojų laiškai. Iš jo, man atrodo, lengviausia susidaryti įspūdį apie kiekvieną laikraštį ar žurnalą: apie tai, kas buvo įdomiausia ir gal mano visai nepastebėta jo paskutiniuose numeriuose, apie tai, kas jo skaitytojams ypatingai aktualu...

     “Laiškuose Lietuviams” šis skyrelis turi ypatingos reikšmės. Kaip pats “Laiškų” vardas sako, gyvas asmeninis ryšys stovi jų redaktoriaus dėmesio centre. “Laiškai Redaktoriui” yra tarsi jų antroji, neatskiriama pusė — ir nors mes visi labai nerangūs rašyti, į tokius mielus jų redaktoriaus bei jo bendradarbių laiškus galėtume atsakyti bent retkarčiais!...

     Žinau... Asmeninio ryšio klausimas teoretiškai yra be galo aiškus. Visi sutinka su jo nepaprasta svarba. Bet praktiškai?... Praktiškai jis lieka, gal būt, daugeliui visiškai neišsprendžiamas. O vistik — net nežiūrėdamas į savo paties trūkumus — aš esu giliai įsitikinęs, kad jį spręsti reikėtų, ir kad jau pats sprendimo ieškojimas yra vertingesnis už daug kitų mūsų pastangų.

     Dauguma laikraščių metų gale, ar ir dažniau, deda atkarpas, vokelius prenumeratos pratęsimui. Deda ir prašydami aukų. Tai nieko naujo ir lietuvių spaudoje. Tačiau Europoje vis dažniau randi net ir knygose įdėtą atvirutę — su trumpu prašymu ne pinigų, bet minčių: skaitant kilusių įspūdžių, pastebėtų klaidų atitaisymo, praleistų dalykų papildymo, pasiūlymų leidžiant kitas panašias knygas. Vien iš paties tokių atviručių dažnėjimo fakto, manau, galima bent daryti išvadą, kad “bereikalingas” jų atspausdinimo, įdėjimo ir įvertinimo išlaidos leidėjams neblogai “apsimoka” — nors jų dauguma tikrai nesugrįžta...

     Bet čia ne pats konkretus metodas svarbu. Jis gali būti permažai praktiškas. Jis tačiau dengia daug gilesnį troškimą: matyti bent vieną mūsų žurnalą, kuris sugebėtų sutelkti apie save tikrą gyvų skaitytojų šeimą, aktyvią skaitytojų bendruomenę, kuri prie jo leidimo prisidėtų ne vien tik savo pinigais — bet, ypatingai, ir su savo dvasios kapitalu.

Skaitytojas

Redakcijai nepaprastai malonu išgirsti tokią nuomonę iš pačių skaitytojų tarpo. Savo pirmame žodyje visus kvietėme "gyvai reaguoti į straipsnių iškeltas mintis” ("L. L.”, 1963, spalis, 292 psl.). Iškeltu klausimu plačiau pasisakysime netolimoje ateityje.   — Red.

GROŽIO KONKURSAS

Didžiai Gerbiamieji,

     Prieš kelias dienas spaudoje buvo iškelta mintis, kad turime rasti lietuvaitę kandidatę “Miss Universe” konkursui. Buvo teigiama, kad tai daug padės Lietuvos laisvės reikalo populiarizacijai.

     Buvome įsitikinę, kad šie konkursai yra pigus moters grožio komercializavimas. Mūsų nuomonės nepakeičia ir šis bandymas konkursą rišti su patriotizmu.

     Tikimės, kad pasiūlymas buvo iškeltas tik dėl juoko. Puiku, pasijuokėm, o dabar jį kuo greičiau užmirškim.

Su pagarba Arūnas Liulevičius, Juozas Polikaitis, Janina Radvilaitė, Aušrelė Skirmuntaitė, Jonas Šoliūnas, Dalia Stakytė, Arvydas Tamulis, Narimantas Udrys.