“Konkrečios dabarties gyvenimo tikrovės teologija”, kun. dr. V. Cukuro paskaita teologijos sekcijoje

Popiežiaus Jono XXIII paskleista ir Pauliaus VI kartojama mintis, kad savo apaštalavimo misijoje Bažnyčia turi neatitrūkti nuo žmonių nei nuo jų gyvenimo, bet kalbėti šių dienų kalba ir liesti šių laikų aktualius reikalus, nurodo ir naujos konkretesnės teologijos reikalingumą. Tai skatina ir teologus naujai persvarstyti Dievo apreikštąsias tiesas ir jas konkrečiau pritaikyti gyvenamai situacijai. Pirmieji žingsniai ta linkme jau padaryti. Kun. V. Cukuras savo paskaitoje peržvelgė kai kuriuos naujos egzistencinės teologijos aspektus, liečiančius darbą, istoriją, lyčių santykius, žmogaus laisvę bei mirtį, ir užbaigė sekančiu šios teologijos uždavinių apibrėžimu.

GYVENAMOSIOS TIKROVĖS teologijos uždavinys yra dvigubas: padėti Bažnyčiai sueiti į vaisingą dialogą su sparčiai evoliucionuojančiu pasauliu, kad jo įvairiose fermentacijose, naujai atsirandančiose situacijose ji galėtų atpažinti slaptingą Šventosios Dvasios veikimą Kristaus pažadėta kryptimi — “ut vitam haberent et plus haberent” — tikrosios gyvybės augimo žmonių tarpe; ir antra: kad viso šito daugiasluoksnio fermentacijos proceso pagrinduose išskaitytų Apvaizdos vedimą į galutinį visos žemiškosios tikrovės atbaigimą — consummatio.

Ką gi kita šitoji consummatio reiškia, jei ne tai, kad visas Dievo sukurtasis pasaulis, perkeistas, paskutiniąją dieną — paruzijoje — atsiduos visiškam Kristaus-Atpirkėjo vadovavimui, o Kristus gi pagaliau grąžins į Tėvo rankas visą savo šeimą ir karalystę, kurią Jisai - Logos, asmeniškai i ją įsijungdamas, ištobulino.

Taigi, šiai teologijai rūpi sekti ir interpretuoti tą nuolat augančią, besivystančią būklę, kurioje konkreti žmogaus gyvenimo realybė išsitiesia, būtent, pradedant krikštu —• mirtimi Kristuje — baigiant paruzija — prisikėlimu naujame kūne, galutinai įsijungiant į prisikėlusį Kristų. Tai giliausia prasme yra theologia vitae, theologia crucis, istorinė teologija, kuriai tačiau rūpi šis, konkretus k a i r o s — “Dievo dovanotasis laiko akimirksnis” (Hebr. 4, 15-16).

Kun. dr. Valdemaras Cukuras