■    JAUNIMO METAMS PRASIDĖJUS

     Mūsų mintys ir vėl sukasi apie jaunimą: šiame "L. L." numeryje prof. Vyt. Bieliauskas svarsto, ar jaunimui įmanoma pakibti tarp dviejų kultūrų (328 psl.). Ant. Saulaitis, S. J., įvertina skautų ir ateitininkų stovyklas (336 psl.), o pats jaunimas reiškia savo nuomones apie išeivijos literatūrą (346 psl.) ir religijos priespaudą okupuotoj Lietuvoj, kaip ją pavaizdavome "L. L." rugsėjo numeryje (353 psl.).

     Jeigu reikėtų ieškoti progos šio numerio rūpesčiui jaunimu, tektų ją rasti Jaunimo Metuose, kurie prasidėjo spalio 8-10 d. Kanados Lietuvių Jaunimo Kongresu.

     Ne progos ieško rūpesčių, bet rūpesčiai progų. Patys Jaunimo Metai yra kilę iš susirūpinimo mūsų jaunimu. Juos tęsiant tenka tą rūpestį toliau žadinti, vyresniesiems kartu su jaunaisiais bendrus reikalus išsiaiškinti, o išsiaiškinus stengtis pagerinti padėtį.

     Vienas iš pagrindinių rūpesčių yra jaunimo dvilypė padėtis "tarp dviejų kultūrų". Ar kai kurie jaunesnieji teisingai daro, jei ji "ištirpsta" gyvenamajam krašte? Ar kai kurie vyresnieji teisingai sprendžia, kad reikia visai atsitraukti nuo svetimos aplinkos? Apie tai susimąstyti verčia prof. Vyt. Bieliausko straipsnis "Jaunuolio vystymasis tarp dviejų kultūrų".

     Jaunimo Metų proga skelbiame rašinio konkursą suaugusiems ir jauniams tema "Jaunimo gyvoji atsakomybė dabarty" (plačiau žr. 3 viršelio psl.).

■    ATSTOVAI AR STOVYKLOS?

     Į Čikagoj rengiamą Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą sekančią vasarą kviečiamas jaunimas iš viso laisvojo pasaulio; atstovams, ypač iš nepasiturinčių kraštų, numatoma net apmokėti kelionės išlaidas.

     Kai kurių (pvz. Pietų Amerikos) kraštų, o tuo pačiu ir ten gyvenančių lietuvių, finansinė būklė yra sunki. Dėl to keblu ten vietoj organizuoti jaunimo stovyklas — suvažiavimus. Kainos už kelionę iš ten į JAV yra stambios, ypač vietiniu standartu matuojant. Kyla klausimas, kas daugiau padėtų jaunimui ir lietuvybei: vieno ar dviejų atstovų atvykimas ir dalyvavimas kongrese ar vietinis jaunimo suvažiavimas — stovykla jaunimo metų proga? Žinoma, norėtųsi kongrese matyti atstovus iš visų kraštų, tačiau problema kyla pagalvojus, kad už vieno ar dviejų atstovų bilietus būtų galima išlaikyti visą jaunimo stovyklą.

     Prieš galutinai nuspręsdami, Pasaulio Jaunimo Kongreso organizatoriai turėtų apie tai rimtai pasvarstyti ir gal net atsiklausti anų kraštų jaunimo. O gal būtų galima sutelkti pakankamai finansų ir atstovų kelionei, ir vietinėms jaunimo stovykloms?

■    JAUNIMAS ATSILIEPIA

     Jei nemaža jaunimo sunkiai įsivaizduoja niekad nematytą Lietuvą ir ja menkai tesidomi, neretai kaltiname vien jaunimą, pamiršdami, kad kalti esame ir mes, vyresnieji, nesistengdami — ne vien raginti "lietuvybę išlaikyti", bet taip pat kiek galima konkrečiau pristatyti lietuvių reikalus ir net pačią tėvynę.

     Į konkrečius reikalus jaunimas neretai labai konkrečiai reaguoja. Atsiliepimai jaunuolių, perskaičiusių ne vaizduotės ar išvedžiojimų sukurtas, bet sovietinės spaudos aprašytas tikras situacijas, kurias pergyvena tautiečiai okupuotoje Lietuvoje, kalba patys už save (žr. šiame "L. L." nr. 353 psl.).

■    BAŽNYČIOS SUSIRINKIMAS

     Visuotinio Bažnyčios Susirinkimo paskutinioji sesija vystosi sparčiu žingsniu. Parengiamaisiais balsavimais priimtos sekančios schemos: apie apreiškimą (pabrėžiant, jog Kristus yra jo pirminis šaltinis), apie religijos laisvę (plačiau žr. "L. L." nr. 356 psl.), apie pasauliečius (pritariant pasauliečių sekretoriato sudarymui), apie vyskupų pastoracines pareigas (pasisakant už Romos kurijos reformavimą bei sutarptautinimą).

     Šią sesiją stebi 82 stebėtojai - delegatai iš kitų krikščionių grupių (nuo pirmosios sesijos beveik dvigubai daugiau). Kardinolas Bea jiems vėl priminė "pasakyti mums bet ką, kas jums nepatinka, visas jūsų pastabas ir kritikas".

     Tarp įspūdingesnių momentų pažymėtina, kad naujasis jėzuitų generolas Arupė iškėlė organizuotas ateistų pastangas iš vidaus žlugdyti Bažnyčią

■ SVARBIOS IR KONKREČIOS GAIRĖS

    Jėzuitų ordinui vadovaujančio tėv. P. Arupės kalba Bažnyčios Susirinkimui buvo plačiai paskelbta, bet daugumoj klaidingai interpretuota kaip didžiausio pavojaus signalas dėl organizuoto ateistų infiltravimo Bažnyčioj. Cituojame jo žodžius: "Tas mentalitetas ir ją puoselėjanti kultūrinė aplinka yra ateistinis, bent praktikoj. Jis yra panašus į Žmogaus Miestą, kuris ne tik kovoja prieš šv. Augustino Dievo Miestą iš lauko, bet net peržengia pylimus ir įeina į Dievo Miesto teritoriją, klastingai darydamas įtakos tikinčiųjų (įskaitant net vienuolių ir kunigų) galvojimui savo slaptais nuodais ir atnešdamas Bažnyčion savo įprastinius vaisius: natūralizmą, nepasitikėjimą ir sukilimą". Tuose žodžiuose niekur nekalbama apie organizuotą infiltravimą Bažnyčion, bet apie įtakingą dvasią, ateistinę bent praktikoj.

     Sensaciją skelbianti spauda neišryškino pagrindinio tėv. P. Arupės pasiūlymo "formuoti krikščionišką visuomenę" ateizmui ir natūralizmui atsverti: 1) geriausi specialistai turi "sudaryti konkretų, mokslinį ir tikslų šiandieninės pasaulio padėties įvertinimą", 2) suplanuoti pasaulinio masto koordinuotos veiklos gaires, 3) pagal jas, popiežiui paskirsčius darbo sritis, visiems organizuotai veikti ir 4) "pakviesti visus Dievą tikinčius žmones į šį bendrą darbą, kad Dievas būtų žmonių visuomenės Viešpats".

     Visada pasitaiko trimitininkų, susižavinčių pavojaus signalu. Tačiau tėv. P. Arupė apie pavojų kalbėjo tik tam, kad pristatytų veiklos planą pavojui pašalinti.

■    SOCIALINĖ MISIJA

     Krikščionių vadai ima vis aiškiau suprasti savo socialinę misiją — žodžiu, pavyzdžiu ir darbais gerinti neturtan ir skurdan patekusių žmonių dalią. Štai keli pavyzdžiai:

     Venecuelos sostinėj Caracas kardinolui arkivysk. Jose Quinterui pasauliečių organizacija norėjo įteikti 85,000 dolerių pastatyti jam naujus namus, tačiau jis atsisakė ir paprašė, kad už juos būtų statomi namai neturtingoms šeimoms.

     Buenos Aires arkivyskupas kardinolas Antonio Caggiano ragino pramonės savininkus teisingiau dalintis pelnu su darbininkais.

     Ispanų Kadizo vysk. Antonio Anoveros Ataun pastoraciniame laiške teigė, kad kasmet vis daugiau ispanų bėga iš kaimo į miestus ir net į užsienį, nes sąlygos ūkyje "nėra krikščioniškos ir net ne žmoniškos". Vyskupas reikalavo tas sąlygas padaryti žmoniškesnes.

■    LIETUVIŠKAS MIŠIOLAS

     Lietuviškas mišiolas sekmadieniams ir šventėms šiomis dienomis pagaliau išvysta dienos šviesą. Tikimės, kad jis netrukus bus naudojamas visose lietuvių katalikų bendruomenių pamaldose.

■    ATLIKO, KO VALDŽIA NEATLIKO

Maskvos Pravdos pranešimu, mieste buvo susekta, jog vienoj elektrinių lempučių fabriko spaustuvėj "nelegaliai" buvo spausdinama katalikų spauda, o Mokslinių Tyrinėjimų Žemės Ūkiui Mechanizuoti Institute — ortodoksų spauda.

Sovietų Sąjungos konstitucija (125 str.) nurodo valdžiai parūpinti spausdinimo priemones visiems liaudies — taigi ir religiniams — reikalams. Tačiau sovietų valdžia tos savo pareigos neatlieka; tad pačiai liaudžiai tenka pasirūpinti.

Spausdinusieji atliko, ką valdžia pagal konstituciją turėjo atlikti, bet neatliko. Už tai, Pravdos tvirtinimu, jie bus nubausti "be krikščioniško atlaidumo".