Kas tėvams būtina žinoti

     Su homoseksualizmo problema patiems susipažinti ir apie tai paaiškinti savo paaugliams vaikams yra visų tėvų pareiga, — rašo dr. I. Bieber “Parents Magazine” žurnale.

     Homoseksualizmas yra nenormali erotinė trauka tos pačios lyties asmenims. Jis pasitaiko tiek vyruose, tiek moteryse (pastaruoju atveju vadinamas lesbianizmu).

KLAIDINGOS NUOMONĖS

     Ligšiol buvo klaidingai manoma, kad tai įgimtas nenormalumas. Tačiau tyrimai parodė, jog tai psichinis sutrikimas, iššauktas tam tikros šeimyninės situacijos, kuri sužaloja mažą vaiką.

     Panašiai klaidingas yra įsitikinimas, kad visi homoseksualai ir išvaizda, ir elgsena atrodo kaip priešingos lyties asmenys. Tas pas kai kuriuos pastebimas manierizmas yra mados dalykas ar net visuomenės nebojimo išraiška.

     Taip pat klaidingai galvoja tie, kurie mano, kad normalūs, savo vyriškumu ar moteriškumu besidžiaugia ir besididžiuoją, jaunuoliai, patys neturi palinkimo į homoseksualizmą, gali būti kitų pastūmėti ta kryptimi.

     Neteisybė, kad homoseksualai ieško progų prisigretinti prie nieko apie tai nežinančių jaunuolių. Jei kartais per apsirikimą ir užkalbina, gavę neigiamą atsakymą, labai susigėdę pasitraukia.

POŽYMIAI IR SAVYBĖS

     Daugelį homoseksualų apklausinėjęs, dr. Bieber pateikia kai kuriuos homoseksualų bruožus. Nuo pat vaikystės jie neturėjo geros nuomonės apie save. Negalvojo, jog yra stiprūs ir vertingi individai. Apklausinėti jaunuoliai baiminosi savo normalių troškimų lytinėje ir socialinėje plotmėje. Jie nekenčia savo tėvo ir nepasitiki juo.

     Beveik taisyklė, kad homoseksualiniai polinkiai anksčiau pastebimi pas berniukus, negu pas mergaites. Toks berniukas yra vienišas, vengia kitų berniukų ir grupinių žaidimų. Dažnai jis nepopuliarus ir kitų berniukų pajuokiamas. Tai dar labiau skatina jį pasitraukti. Jis sueina artimon draugystėn su kuriuo jam palankesniu berniuku, labai prisiriša ir pavydi to draugo kitiems. Jis labai baiminasi fizinių sužeidimų, todėl mėgsta ramius žaidimus.

     Jis jaučiasi kitoks, nepakankamai vyriškas. Jaunuolio amžiuje jis dažniausiai labai mandagus ir paklusnus, net per daug bandąs savo žavesiu ir guvumu įtikti suaugusiems. Tačiau reikia atsiminti, kad tos savybės dar jokiu būdu nesuponuoja homoseksualinio iškrypimo. Tėvams reikia pradėti rūpintis tada, kai jų sūnus penkių su viršum metų pakartotinai apsirenginėja moteriškais rūbais.

     Mergaičių krypimas homoseksualizman pastebimas tik paauglės metais. Ji jaučia fizinį pasišlykštėjimą berniukais, nenori berniukiškų draugysčių ir dėvi perdėtai konservatyvaus pasiuvimo rūbais.

PRIEŽASTYS

     Anie jaunuoliai dėl to išsivystė nenormaliai, kad tos pačias lyties tėvų laikysena jų atžvilgiu buvo žalojanti. Homoseksualai berniukai turėjo per daug intymias, dominuojančias motinas, kurios užslopino jų vyriškus polinkius. Jiems nebuvo leidžiama žaisti berniukiškų žaidimų, domėtis mergaitėmis. Jų motinos dominavo ir savo vyrus; atvirai rodė didesnį dėmesį ir meilę savo sūnums, negu vyrams ar dukterims. Tos motinos perdėtai rūpinosi sūnų geru elgesiu ir atrodymu, praleisdavo kartu su jais labai daug laiko ir reikalavo daug dėmesio. Nežiūrint viso to, tie berniukai būtų užaugę normalūs, jei būtų turėję vyriškus, savimi pasitikinčius ir sūnumis besidominčius tėvus.

     Taigi, berniuko atveju, ne motina, o tėvas turi lemiamą vaidmenį. Berniuko santykiai su tėvu nustato vaiko tolimesnę seksualinę kryptį. Jei berniukas gali savo tėvu žavėtis ir sutapatinti save su juo, jis užaugs normaliai. Šių santykių lemiamasis faktorius yra tėviškos meilės stiprumas bei jo rodomo dėmesio kiekis. Jei tėvas neniekins savo gal ir per silpnai atrodančio sūnaus, o gerbs ji, bus užkirsta homoseksualizmo galimybė.

     Dauguma apklausinėtų mergaičių turėjo dominuojančias ir perdėtai jas kritikuojančias motinas. Tos motinos maskavo didelį savimi nepasitikėjimą, todėl buvo tokios agresyvios.

     Mergaitės atveju, tėvas nėra tokia svarbi figūra. Jis dažniausiai būdavo pilnai pasidavęs žmonos įtakai, nedrįsdavo užstoti dukters, kai motina ją per daug skriausdavo.

     Bendra išvada ta, kad homoseksualų tėvai sąmoningai ar nesąmoningai kliudė vaikams identifikuotis savoje lytyje ir slopino jų susidomėjimą priešinga lytimi. Vienas būdas išaiškinti tokį tėvų elgesį — tai jų nesąmoninga baimė pripažinti savo vaikų lytiškumą.

BAIGMINĖS PASTABOS

     Norint tokių gyvenimą trikdančių pasėkų išvengti, motinos turėtų pripažinti savo sūnums privatumą ir gerbti jų vyriškumą. Tėvai turi turėti ir išreikšti tėvišką meilumą savo dukterims ir elgtis taip, kad parodytų pripažinimą ir pagarbą jų moteriškumui.

     Perskaitę šiuos tyrimų davinius, tėvai neturėtų baimintis, jei kuris iš minėtų bruožų atitinka jų šeimos atvejį. Tik jų visuma gali išugdyti homoseksualą, ir tai dar ne visuomet.

     Reikia atsiminti, kad našlės dažniausiai užaugina normalius sūnus, jei jiems suteikia pakankamai nepriklausomumo ir progų jų vyriškumui pasireikšti.

     Nereikia savo vaikuose specialiai ieškoti homoseksualizmo apraiškų. Tai vaiką sugėdina ir dar labiau jam pakenkia. Taip pat nereikia vaiko per jėgą stumti į tarplytines draugystes, norint jį įstatyti į normalų kelią.

     Svarbu žinoti, kad dabartiniais psichoterapijos metodais homoseksualizmą galima išgydyti. Juo jaunesnis pacientas, tuo didesnės galimybės jam pasveikti. Tokiu atveju geriausia yra kreiptis į šeimos gydytoją, o jis nurodys specialistą.

     Jei daugiau tėvų būtų žvelgę į homoseksualizmą atviromis akimis ir su drąsa, daugelio vyrų ir moterų gyvenimai nebūtų taip nenormaliai susiklostę.

Paruošė Gintarė Ivaškienė



 

Ar pirkti kariškus žaislus?

     Prez. Johnsonas parodė susirūpinimo amerikiečių vaikų žaidimais. Jie nebeturį savyje mokomojo elemento. Dauguma pagrįsti žiaurumu, neskoningu juokavimu ar gąsdinimu.

     Šia proga kyla priešingų argumentų. Prieš pirkdami vaikui žaislą, pažvelkime į vienus ir į kitus.

     Viena grupė, susidedanti iš auklėtojų ir tėvų, tvirtina, jog per daug paplitę kariniai žaislai. Juos reikia kuo greičiausiai išimti iš rinkos. Vietoj jų pramonininkams siūlo žaislų forma vaikams pristatyti mūsų aplinkos auklėjamąją pusę. Reikėtų pajungti gamtos apraiškas ir fizinius dėsnius, pvz. svorį ir gravitaciją, greitį ir laiką, šviesą ir šešėlius, medžiagą ir energiją, garsą ir vibraciją, optiką ir spindulius, ir t.t.

     Žaislai, kurie nieko nepalieka vaiko vaizduotei arba per sunkiai duodasi valdomi, supykinę vaiką, greitai nusibosta. Palieka jį visai niekuo nesidomintį.

     Ir kituose kraštuose auga šis susirūpinimas. Austrijoje ir Japonijoje tėvai kovoja prieš šautuvėlius, tankus, bombonešius ir patrankas. Tėvai, pastebėję, jog vaikai, kurie, dar mėgo maži būdami, žiaurumą, užaugę jį Išlieja ant kitų.

     Antroji pusė, kurią daugiausia reprezentuoja žaislų gamintojai, griebiasi kitokių argumentų. Jie ginasi, sakydami, kad žaislų pasaulis yra suaugusiųjų gyvenimo atspindys Žaislai neiššaukia karo. Pats karas gamina kariškus žaidimus. Panaikinkime karus, tai baigsis ir vaikų domėjimasis šautuvais. Kaip pavyzdį, jie čia duoda Sovietų Rusiją. Joje kariški žaislai seniai uždrausti, tačiau agresija prieš kitas tautas tebevykdoma.

     Ši grupė kaltina besipriešinančius tėvus už tai, kad jie bijo vaikams parodyti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra. “Atimkite iš vaiko kareiviukus, atimkite varžybas. Atimkite iš viso bet kokį konfliktą, ir šios generacijos berniukas pasimes gyvenime”, — sako jie.



 

     Keturių metų Petriukas dažnai išsimurzin-davo savo veiduką uogiene, sviestu ar kuo kitu. Tada mama jam sakydavo: “Tu turi uogienės (ar sviesto) veiduką. Eik nusiprausti!” Ir tada jį nusiųsdavo į prausyklą.

     Kartą Petriukas mamai taip patiko, kad ji, pagriebusi už skruostelių, jam pasakė: “Tu turi angeliuko veiduką”. Petriukas rimtai atsakė: “Al tuliu eiti nusiplauti?”