Dažnai skaitome amerikiečių ir Vakarų Europos spaudoje, kad Pietų Vietname daug nesusipratimų ir nesugyvenimo esama dėl per didelės katalikų Įtakos. Netgi pirmas P. Vietnamo prezidentas ir žymus valstybininkas Diemas buvo nužudytas tariamai dėl budistų persekiojimo ir dėl per didelio katalikų protegavimo. Vienas amerikietis žurnalistas Sam Bingham, plačiai apvažinėjęs P. Vietnamą, tuo klausimu pateikė daug įdomių žinių, kurias čia sutrumpinę atpasakojame.

     Pietų Vietname katalikų tėra nepilni du milijonai ir jie sudaro 10% visų krašto gyventojų, tačiau jie turi milžinišką įtaką ir jėgą. Beveik pusė visų senatorių yra katalikai. Krašto prezidentas Nguyen Van Thieu ir beveik pusė valdininkijos irgi katalikai. Saigone kunigai leidžia du didelius dienraščius, o vienas pasaulietis, geras katalikas, leidžia tretįjį.

     Milžiniška yra ir ūkinė Bažnyčios galia. Kai 1954 m. prancūzai iš krašto pasitraukė daugelis buvusių kolonistų bevelijo savo dideles nuosavybes parduoti Bažnyčiai, o ne tautinei vyriausybei. Dabartiniu metu Bažnyčia yra įtraukta į įvairiausius biznius, pradedant pakrančių laivininkyste, nuosavybių pardavinėjimu ir baigiant cigarečių gamyba. Gaunamas pelnas pagelbsti išlaikyti svarbiausią Bažnyčios veiklą socialinėje srityje ir daugelyje reikalų turėti lemiamą įtaką. Šalyje, kur organizuotos labdarybės tradicijos labai menkos, katalikų mokyklos, ligoninės, prieglaudos sudaro svarbiausią tautinio gyvenimo atramą. Be katalikų dalyvavimo sveikatos tarnyba sumažėtų per pusę, o pradžios mokyklos trečdaliu. Bažnyčia turi pagrindinį vaidmenį taip pat ir aukštojo mokslo srityje, nes daug dvasiškių ir vienuolių dėsto universitetuose.

     Savaime suprantama, kad ta nepaprasta katalikų galia piktinasi dauguma Pietų Vietnamo kitatikių, o ypatingai karingai nusiteikę budistai. Nevengia jų papeikti ir vakariečiai. Tačiau katalikų bendruomenė toli gražu ne vieninga. Skilimas reiškiasi keliomis frakcijomis, ypatingai aukštesnėse pakopose. Daugelis įtakingų katalikų politinėje ir ūkinėje veikloje nelabai tepaiso Bažnyčios nurodymų: didelis skaičius jų yra išrinkti į senatą nekatalikų sąrašuose.

     Susiskaldymas įvyksta ne tiek dėl valdžios įtakos ar ūkiniais klausimais, kiek dėl teisingos Vietnamo katalikų asmeninės laikysenos: ar jie turi kovoti šventą karą, ar pasiduoti priešui ir kęsti persekiojimus? Ar susiburti į vieną katalikų bendruomenę, ar praktikuoti ekumenizmą? Ar daugiau domėtis bendruomene, ar labiau paisyti asmeninių religijos aspektų? Vietinė Pietų Vietnamo dvasiškija, o dar labiau pabėgėliai iš Šiaurės linkę stipriai įsijungti į karą, o jaunieji, kurių daugelis išsimokslinę Prancūzijoje, daugiau linkę į socialinę sritį, nemėgsta politikos, save laiko tarptautinio katalikų elito dalimi ir siekia reformų.

     Vietname katalikybė ėmė plisti dar XVII amž. pradžioje, kai jėzuitai misijonieriai iš Macao atvertė daugelį Šiaurės vietnamiečių. Dabar Pietų Vietnamo katalikus labai sustiprino 900,000 katalikų pabėgėlių iš Šiaurės. Kai 1954 m. komunistai įsitvirtino Šiaurės Vietname, ištisos parapijos pasitraukė į Pietus ir buvo pastatyta 21 mūro ar cemento bažnyčia, pirma nei pabėgėliai pasistatė sau patiems gyvenamus namus. Šiaurės pabėgėliai labai vieningi, jie pripildo seminarijas, duoda vienuolius ir vienuoles, kurie neša katalikiškos labdarybės naštą.

     Kadangi Vietname niekas nedaro didelio skirtumo tarp Bažnyčios ir valstybės, ar tarp asmenų ir veiklos, kunigai ne tik kad leidžia dienraščius, bet taip pat užima valdines tarnybas, redaguoja ir rašo knygas įvairiausiais klausimais.

     Vienas populiariausių Pietų Vietname katalikų yra tėvas Quinh, pabėgėlis iš Šiaurės, kuris daugiausia laiko pašvenčia politikai ir organizuoja Didesnės Vienybės Jėgą, norinčią patapti masių partija. Vienas jo padėjėjų vadovauja dešimties senatorių grupei. Tie senatoriai susijungė su kitais katalikų grupės senatoriais ir dabar sudaro trečdalį senato narių ir yra vienintelė drausminga organizacija. Tėvas Quinh tikisi ilgainiui suorganizuoti tokią stiprią partiją, kad ji galėtų rungtyniauti savo jėga su komunistų Tautinio Išlaisvinimo Frontu ir kitom valdžios jėgom. Jeigu Taikos derybos Paryžiuje pakryptų į blogą pusę, tėvas Quinh pasiryžęs suorganizuoti savo karinius dalinius ir neprileisti komunistų prie valdžios.

     Kitas labai įtakingas P. Vietname asmuo yra Kanados misijonierius tėvas Gagnon, 32 metus bedirbąs krašte. Jis irgi pabėgėlis iš Šiaurės. Jis vadovauja Jaunimo Centrui ir dėsto Dalato universitete. Tėvas Gagnon yra priešingas Bažnyčios kišlmulsi į politiką, nes, anot jo, tai ne religijos sritis. Jo manymu, Bažnyčia turi rūpintis sielų išganymu ir tikintiesiems pagelbėti atrasti atsakymus į juos kankinančius klausimus. Jis labai įtakingas jaunuomenės tarpe. Kai kurie Vietnamo vyskupai pritaria tėvui Gagnon, nes jis yra pagrindinai konservatyvus. Bendraudamas su jaunuoliais, jis juos padaro gerais katalikais.

     Tačiau tikrais sukilėliais laikomi vadinami “Arbatinių intelektualai”, kurie renkasi arbatinėse. Didelė jų dalis priklauso Redemptoristų ordinui, kurio svarbiausias darbas yra švietimas ir mokymas. Jie nepritaria karui, kritikuoja valdžią ir Bažnyčią dėl jos per didelės įtakos. Krikščionybės uždavinį jie mato individualinių sąžinių vadovavime. Jie rašo knygas ir leidžia žurnalą. Savo nusistatymui paremti ieško atramos Vatikane.

    Redemptoristų veikla erzina tėvą Quinh, kuriam pritaria kiti vyskupai ir pabėgėlių bendruomenės. Tačiau jaunieji maištininkai yra entuziastingi, juos palaiko Vakarai, JAV studentija ir daugelis nekatalikų.

    Jeigu dabartinės taikos derybos privestų prie koalicijos su komunistais, tuo atveju redemptoristų grupės įtaka būtų reikšminga. Tai reiškia, kad katalikų būtų abejose pusėse, o ne vien tik vyriausybės pusėje. Taip pat gali įvykti esminis lūžis tarp jaunų ir senų katalikų, tačiau manoma, kad tai užtikrins nenutrūkstamą katalikų buvimą svarbiose pozicijose ir budistams neleis suorganizuoti prieškatalikišką veiklą.

    Dabartiniu metu svarbu, kad Bažnyčia leidžia laikysenos įvairumą tokiose svarbiose srityse kaip švietimas ir spauda. Taip dezorganizuotoje šalyje kaip Vietnamas religijos gali įgauti didelę svarbą, nes tik jos vienos pasireiškia tam tikra vienybe. Dabartinis katalikų skilimas atvaizduoja visą Pietų Vietnamo susiskaldymą.    P. Gaučys