“Dvylika”

    Okupuotosios Lietuvos spaudoje pasirodo vis daugiau žinių apie išeivijos lietuvių kultūrinį gyvenimą. Štai viena jų...

    “Nacionalistų organizuotas Lietuvių fotoarchyvas Čikagoje paskelbė sumanęs paruošti dokumentinį filmą “Dvylika”, kur būtų parodyta dvylika buržuazinės emigracijos, meno, politikos ir visuomenės veikėjų. Anot sumanytojų, tai būtų “bene pirmoji planinga pastanga pasitelkti kamerą lietuvių išeivijos dokumentacijai Jungtinėse Amerikos Valstybėse”. Šiems dokumentiniams kadrams režisiere parinkta B. Pūkelevičiūtė, operatorium — kunigas, žinomas fotomenininkas A. Kezys. Pirmųjų nufilmuotojų tarpe yra poetas Mykolas Vaitkus ir liūdnai pagarsėjęs politikierius Vaclovas Sidzikauskas. Numatoma filmuoti kompozitorių prof. Juozą Žilevičių ir kitus Amerikos lietuvių veikėjus. Tačiau, pasirodo, atsirado daugiau norinčių įsiamžinti kino juostoje. Spaudoje pasirodo reikalavimų išplėsti “Dvylikos” ratą iki kokių 25-ių. Tada, esą, patektų ir M. Krupavičius, P. Grigaitis, J. Kardelis, V. Jakūbėnas, S. Santvaras bei kiti buržuazinės emigracijos meno žmonės ir politikieriai” (“Literatūra ir Menas”, 1968. X. 12).

Teatrinis sezonas Lietuvoje

    “Šį sezoną vėl pasipildo mūsų režisūros gretos. Sekmadieni Klaipėdos dramos teatras parodė estų dramaturgo E. Raneto pjesę “Kriminalinis tango”, statytą debiutanto B. Gražio, baigusio Maskvoje režisierinius kursus. Studijinį spektaklį pagal Tenesio Viljausko dramą “Stiklinis žvėrynas” Jaunimo teatre ruošia aktorius G. Žilys. Netrukus pasirodys du originalūs pastatymai: Just. Marciukevičiaus “Mindaugas” (rež. H. Vancevičius) Vilniaus Akademiniame dramos teatre ir Kauno teatre “Mamutų medžioklė”. Šią K. Sajos pjesę stato režisierius J. Jarašas. Vystydami draugišką Lietuvos - Bulgarijos kultūrinių ryšių tendenciją, mūsų teatrai šį sezoną supažindins žiūrovą su kai kuriais nūdienės bulgarų dramaturgijos pavyzdžiais” (“Literatūra ir Menas”, 1968. IX. 7).

    “Savo teatrinį sezoną Vilniaus V. Kapsuko universiteto teatrinė studija atidarė Vydūno tragedijos “Pasaulio gaisras” premjera. Spektaklio režisierius Vl. Limantas. Muziką parašė kompozitorius T. Makačinas. Dekoracijas ir rūbus piešė dailininkas A. Dakinevičius. Spektaklis įvyko universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto kieme. Žiūrovų pageidavimu jis bus pakartotas.

    Daugelis Kauno teatro mylėtojų ilgą laiką neturėjo galimybės pasižiūrėti kitų respublikų teatrų spektaklių. Nebent tik trumpų teatrų gastrolių Kaune metu. Teatro mėgėjams į pagalbą atėjo Kauno Ekskursijų biuras. Šiomis dienomis Ekskursijų biuras organizuoja kolektyvines išvykas į Panevėžio dramos teatro spektaklius: J. Grušo “Pražūtingas apsvaigimas”, V. Borcherto “Lauke už durų”, A. Milerio “Komivojažerio mirtis” (“Komjaunimo Tiesa”, 1968. X. 9).

Sovietinė ekonomija neprisiveja madų

    “Siuvimo atelje Vilniuje Komjaunimo gatvėje stovi eilutė moterų. Priėmėja nespėja rašyti užsakymų pakvitavimo: — Sutrumpinti 10-15 centimetrų.

    Tiesia moterys įvairiaspalvius apatinukus. Nereikia nei statistikos specialistų pagalbos, kad pamatytum, jog vidutinis mūsų moterų ūgis 1 m. 60-65 cm., o kai dėl madų, tai ir ne madų žinovas mato, kad visų moterų suknelės pakilo ligi kelių ar net kiek aukščiau.

    Vienok šiems faktams visiškai abejingi respublikos moteriško trikotažo fabrikai. Kokios spalvos, kokios medžiagos apatinuką bepirktum, kaip bematuosi, vis tiek ligi pusės blauzdų.

    Ir stovi moterų eilutė siuvimo atelje. Sutrumpinti bent dešimčia centimetrų... Terminas — dešimt dienų. Greičiau negalima, nes daug užsakymų. Po 10-15 centimetrų puikaus nailoninio, acetatinio ir kitokio trikotažo nuo kiekvieno apatinuko lekia į šiukšlių dėžę. O trikotažo fabrikai tikriausiai kovoja už žaliavų ekonomiją” (“Komjaunimo Tiesa”, 1968. VIII. 10 d.).