KUN. VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS, M.I.C.: “Laiškų Lietuviams” konkurso tema yra labai gerai parinkta mūsų gyvenamiems laikams. Gaila tik, kad, palyginti, neplačiai į ši konkursą buvo įsijungta. Matyt, mūsų visuomenė dar arba nedrįsta į šiuos klausimus leistis, laikydama juos perdaug opiais, ar dar nepilnai jaučia, kaip giliai jie liečia mūsų gyvenimą. Manyčiau, kad klausimas “Kaip aš vertinu, kas dabar darosi Bažnyčioje” turėtų tebedominti mus ir šiam konkursui pasibaigus ir skatinti ne tik sužinoti, kas čia darosi bet ir stengtis susidaryti protingą pažiūrą.

     Konkurse netrūko konservatyvios ir pažangios krypties pasisakymų. Konservatyviai pasisakiusieji žiūrėjo daugiau emigrantiniu požiūriu, ypač liturgijos reformoje įžvelgdami pavojų mažumoms. Liturginė reforma daugiausiai domino ir pažangiuosius. Vienas kitas rašinys siekė plačiau negu liturgija ir palietė dialogo, Bažnyčios valdymosi bei apaštalavimo sritis. Buvo rašinių, liečiančių ir ekumenizmą.

     Reikia sveikinti “Laiškus Lietuviams”, kad jie šiuo konkursu stengėsi sudominti mūsų visuomenę taip opiais Bažnyčios kryžkelės klausimais.

JONAS BAGDONAS: Konkurso dalyvių rašiniuose atsispindi nuomonių skirtingumas tiek apie pasikeitimus Katalikų Bažnyčioj, tiek apie pačią įvykių eigą jai keičiantis. Daugumas pasisako teigiamai, matydami permainas pozityvioje šviesoje. Likusieji ribojasi konservatyvumu, perdėtu sielvartu ir abejonėmis.

     Vyresniųjų rašiniai pasižymi kruopštumu, minčių tęstinumu ir žinių perdavimu. Tuo tarpu jaunimo rašiniuose matosi šlubavimo žymių žinių stokoje, jų perdavime bei analizavime.

     Sveikintina, kad nors ir maža, bet energinga grupė atliko drąsų ir atvirą kūrybos darbą.

ALOYZAS BARONAS: Iš konkursui atsiųstų straipsnių labai ryškiai matyti įvairus lietuvių katalikų požiūris į Katalikų Bažnyčios tam tikrus naujumus po II-jo Bažnyčios visuotinio susirinkimo. Charakteringa, kad dauguma pasisakė prieš išviršines Bažnyčios reformas, kurios iš esmės nėra esminės, nes juk ne baldų perstatymas yra viso Bažnyčios atsinaujinimo prasmė. Tačiau, kiek tai liečia esminius Bažnyčios pasikeitimus, dauguma pasisakė teigiamai, gi kiti tokio naujumo norėtų net ir daugiau.

     Charakteringa, kad jaunieji beveik be išimties pasisakė už reformas ir iškėlė tokių klausimų, kurių nekėlė vyresnieji, kaip tai Šv. Tėvo kelionės ar kita. Konkurso duomenys turi didelės vertės ne tik kaip išskyrę keletą rašinių, ryškinančių Bažnyčios atsinaujinimo momentus, bet ir parodę, kaip į tai žiūri jaunimas ir vyresnieji. Iš antros pusės, keliolika jaunimo darbų, kurių keletas tikrai vertingų, pradžiugino bent šių eilučių autorių ta prasme, jog jaunimas, nors ir kitaip galvojąs negu vyresnieji, parodė, kad jam lietuviški reikalai dar yra gerai suprantami.

DALIA KUČĖNIENĖ: Konkurso paskelbtoji te-ma“Kaip aš vertinu, kas šiuo metu dedasi Bažnyčioje” katalikams šiuo metu tikrai aktuali.

     Sunku spręsti, kuris rašinys vertingiausias. Premija tik pasako, kad premijuotas straipsnis buvo daugiau išstudijuotas bei išbaigtas. Tačiau su lygiai tokiu pat dideliu susidomėjimu skaičiau visus straipsnius, nes ir nelaimėjusieji atspindėjo šių dienų katalikų pasauliečių dvasinius pergyvenimus — prisitaikant naujoms permainoms. Tai buvo savotiška ilgesnė, man asmeninė meditacija ir sąžinės sąskaita, kur aš, kokioj pozicijoj stoviu. Manau, kad kiekvienam katalikui būtų pravartu ilgiau sustoti prie klausimų už ir prieš reformas. Gilesnis apmąstymas, galvoju, daug kam iš vyresniųjų palengvintų persilaužimą.

     Nepaprastai įdomūs buvo straipsniai, kurie atvirai išliejo savo sielvartus. Gal jiems trūko “rafinuotumo” bei rašytojo talento plunksnos, tačiau jie nuoširdžiai išpažino savo dvasinio pasaulio išardytą skrynią ir tas atvirumas man atsvėrė akademiškumo stoką.

     Straipsniai savo atspindžiuose parodo, kad trūksta gilesnio santykio tarp Bažnyčios ir pasaulio. Šie straipsniai lietuvių katalikų bendruomenėje yra gera pradžia dialogui, gilesniam religiniam įsisąmonijimui bei supratimui, kad Bažnyčia ir katalikas nėra dvi atskiros upės, bet viena ir ta pati srovė.

FLORENTINA KURGONIENĖ: Noriu nuoširdžiai padėkoti už man suteiktą progą būti šių rašinių vertintojų grupėje. Gaila, nesu literatė, tai ir vertinti tegalėjau tik kaip eilinė skaitytoja.

     Rašinius skaičiau su dideliu susidomėjimu. Nuostabu, kaip kiekvienas rašytojas filosofuoja savaip. Vienas viską apsvarsto nuosekliai ir lengvai prieina prie teigiamos išvados, o kitam tai sunkiai sekasi. Stebina jaunųjų rašiniai, jų mintyjimas ir geras lietuvių kalbos žinojimas.