Reformos Vatikano kurijoj

    Vasario 29 d. Vatikanas paskelbė 30 puslapių dokumentą, kuriame smulkiai aprašoma “naujosios kurijos” organizacija ir darbo tvarka. Dokumentas duoda reformų detales, kurias popiežius paskelbė praeitų metų rugpiūčio mėnesį. Reformos galioja nuo kovo 1 d.

    Paskelbtieji potvarkiai siekia išpildyti popiežiaus norą padaryti kuriją “mažiau romėniška ir labiau visuotine, mažiau klerikaline ir daugiau kunigiška, jaunesne ir efektyvesne, mažiau administracine ir labiau pastoraline’’, pasak vieno Vatikano pareigūno. Prieš pareigūnų pakeitimus kurijoje (kurie buvo padaryti sausio mėnesį) septyni iš dešimties pagrindinių kurijos skyrių buvo vedami italų kardinolų — po pakeitimų tik trijų skyrių galvos yra italai. Nauji potvarkiai sutarptautina ir žemesnį kurijos personalą — visi kurijos pareigūnai bus parenkami iš skirtingų tautų. Taip pat kandidatai su kiek nors pastoracinio darbo patirties bus statomi virš kandidatų su lygiomis raštinės darbui kvalifikacijomis, bet be pastoracinės patirties. Naujosios taisyklės pabrėžia, kad aukštieji kurijos pareigūnai turi išeiti į pensiją, sulaukę 74 metų, o žemesnieji tarnautojai — sulaukę 70 metų. Šioji taisyklė palies vidurinius kurijos kadrus, nes i aukštesniąsias vietas jau yra paskirti jaunesni žmonės. Tačiau Romoje visos taisyklės, atrodo, iš anksto turi išimtis: prelatas Giovanni Pinna, komisijos kurijos reformai sekretorius, paaiškino spaudos atstovams, kad amžiaus taisyklės neliečia kardinolų, kurie yra pagrindinių kurijos departamentų galvos: jie gali pasilikti savo darbuose ir sulaukę 74 metų amžiaus, jei popiežius to nori.

    Gal svarbiausia naujovė yra ši: visi kurijos pareigūnai, neišskiriant kardinolų, bus paskirti penkeriems metams savo darbui; po penkerių metų popiežius gali vėl jų paskyrimo terminą pratęsti savo nuožiūra. Popiežiaus mirties atveju visi svarbieji paskyrimai yra panaikinami, kad naujasis popiežius galėtų pagrindinėms vietoms skirti sau atsakingus žmones. Šiuo atžvilgiu popiežius darosi panašus į ministrą pirmininką: jis atsakingas už Bažnyčios administravimą, tačiau turi ir teisę pasirinkti savo pagrindinius talkininkus. Šiuo būdu bus išvengiama nemalonių situacijų, į kurias buvo patekęs Jonas XXIII ir Paulius VI: ne vienas iš anksčiau paskirtų kurijos kardinolų priešinosi šių popiežių norimom pravesti reformom, bet nesibijojo popiežiui suversti atsakomybę už savo veiksmus. Su naujomis taisyklėmis, reikia tikėtis, pasikeis ir pasakymas: “Popiežiai keičiasi, o kurija pasilieka ta pati”.    A. L.