• Lietuviai studentai

     Šiame "L. L." numeryje daug kalbama apie pasaulio jaunimą bei jame pasireiškiančio neramumo apraiškas. Lietuvių jaunimo specialios problemos čia tik kur-ne-kur užsimenamos; jos bus svarstomos atskirai ateity.

     Vis dėlto norisi stabtelti ties Aidųvasario nr. pasirodžiusiu E. Makaitytės 1967. XII. 29-31. Baltimorėj įvykusio Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimo aprašymu, atskleidžiančiu lietuvių studentų nuotaikas.

     Remdamasi faktu, kad į suvažiavimą atvažiavo beveik 200 studentų, o "į kai kurias diskusijas atvyko vos 15 studentų ("o jeigu į pagrindines paskaitas atvykdavo 1-30, buvo gerai"), aprašymo autorė suskirstė studentus į mažumą sudarančius "aktyvistus" — "mąstančius studentus" ir "daugumą studentų, ypač jaunesnio amžiaus, atvykusių į Baltimorę visų pirma pasilinksminti".

     Aktyvistai "savo esminiais įsitikinimais, savo antikomunistiniu ryžtu bei tikėjimu demokratiniais principais mažai kuo skiriasi nuo tėvų... Jie giliai susirūpinę tiek lietuvių kultūros išlaikymu ir tolimesniu išvystymu užsienyje, tiek pačios Lietuvos politine padėtimi". Didžioji gi dauguma aktyvistų keliamom problemom "nesirūpino", nes jie atvažiavo "visų pirma (o gal vien tik?) pasilinksminti... Turime džiaugtis, kad jie dar nori su lietuviais linksmintis".

     Nors iš studentiško solidarumo pastaruosius pateisindama, E. Makaitytė reikšmingai pastebi, kad "studentai-akvyvistai jau pradeda suprasti, kad jų pagrindinis uždavinysne ryšių su vyresniais nagrinėjimas, o ryšių su jaunesniais tvirtinimas".

     Šis veikliųjų studentų ryžtas, jei tikras ir tvirtas, yra labai sveikintinas. Jis tikrai būtų naudingas tiek studentų, tiek platesnei visuomenės veiklai. Bet tada aktyvieji studentai atsistoja prieš labai konkretų klausimą: kaip stiprinti ryšius su jaunesniaisiais studentais, kurių dauguma dalyvauja suvažiavimuose ar organizacijose vien tik "su lietuviais pasilinksminti" ir kurie gali greitai pasitraukti, jei kur kitur bus linksmiau?

•    Bažnyčia Europoj ir kitur

     Burundi,Afrikos misijų krašte, kurio 60% gyventojų priėmė katalikybę, pastebimas pirmųjų krikščionių uolumas: mišiose — po 3,000 žmonių, komunija dalinama ištisą valandą, entuziastingai lankomos katekizmo pamokos.

     Italijoj katalikai pasauliečiai yra "besitęsiančiame nukrikščionėjimo procese" — taip savo pranešime teigė arkivysk. Castello krašto vyskupų konferencijoje.

     Ispanijoj, susikirsdami su diktatūrine valdžia, jauni katalikai siekia demokratijos ir darbininkų būklės pagerinimo. Vyskupams be demokratiškų rinkimų paskyrus sau patikimus Katalikų Akcijos vadus "išvengti konfliktų ir problemų", kilo nepasitenkinimas. Jaunieji Katalikai Darbininkai paskelbė atsiskirsią nuo Katalikų Akcijos.

     Vatikane— dar daugiau moterų,... tik vis dar vienuolės: Paulius VI paskyrė šešias moterų vienuolių ordinų generalines vadoves patarėjomis Kongregacijoj vienuolių reikalams.

     Olandijojvyskupai ėmėsi iniciatyvos apklausinėti visus kunigus apie jų darbo prasmingumą bei argumentus už ir prieš celibatą (nevedimą).

•    ... ir komunistų kraštuose

     Rytų Vokietijojvisose bažnyčiose kovo 3 d. skaitytame laiške vyskupai pasisakė prieš religijos varžymus, pastebimus naujai svarstomam konstitucijos projekte.

     Lenkijojkardinolas Vyszynski paskelbė Bažnyčios Pavojuje Metus, kurių kiekvienas mėnuo skiriamas atsispirti prieš specialų pavojų, kaip ateizmą, supasaulėjimą, alkoholizmą. Toks "negatyvumas" gal nepatiktų ir kai kuriems krikščionims, tenorintiems pozityvių kelių, bet ypač nepatiko lenkų komunistams, kurių laikraštis Glos Pracykardinolui primetė "inkvizicijos dvasią" ir tariamai "naujo karo paskelbimą ateizmui".

     Čekoslovakijos komunistinei valdžiai demokratėjant ir tampant nepriklausomesnei nuo Sovietų Sąjungos, nemaža suvaržymų Bažnyčiai panaikinama. Dar per anksti spręsti apie tolimesnes pasekmes, bet Pragos arkivyskupijos apaštališkasis administratorius vysk. F. Tomasek pagrįstai pareiškė: "Mes jau nebesam tylioji Bažnyčia".

     Kaip matome, Čekoslovakijoj Bažnyčios padėtis gerėja, Lenkijoj ir Rytų Vokietijoj Bažnyčia kelia valdžiai prieštaraujantį balsą. Komunistų į Sovietų Sąjungą įjungtoj Lietuvoj apie tai negalima nė svajoti. Nors naujas vyskupas neseniai konsekruotas, bet ten Bažnyčia tebėra, kaip buvus — tylioji.

• Ekumeniniai ir neekumeniniai įvykiai

     Maltos salojįsteigiama Krikščionių Taryba, kurios pirmas uždavinys yra organizuoti susirinkimus išaiškinti ekumeninio sąjūdžio prasmę.

     Kanadoj: 7 metus gyvavęs ekumeninis centras Toronte uždaromas. Jos steigėjo kun. Gregory Baum teigimu, ekumenizmas Kanadoje tiek paplitęs, kad toks centras jau nebereikalingas.

     Jugoslavijoj: sienoj tarp ortodoksų serbų ir katalikų kroatų buvo padarytas mažas plyšelis, pasikeičiant pamokslais Krikščionių Vienybės oktavoj.

     Katalikų, ortodoksų ir protestantų atstovai, susirinkę Paryžiuje kovo mėn., nutarė, kad, nors Pasaulio Bažnyčių Taryba "principiniai" yra atvira visoms bažnyčioms, tačiau šiuo metu nebūtų "patogu" Katalikų Bažnyčiai į ją įstoti, nes ji savo dydžiu galėtų prislopinti mažesnių bažnyčių pradėtą tarpusavį dialogą. Šis sprendimas nelietė atskirų kraštų Bažnyčių Tarybų. Kaip tik tuo pačiu metu Suomijos ir Olandijos katalikai įstojo į savo kraštų Bažnyčių Tarybas.

     Graikų ortodoksaipranešė boikotuosią Uppsaloj įvyksiantį Pasaulio Bažnyčių Tarybos suvažiavimą dėl dviejų priežasčių: 1) Taryba reiškia nepasitikėjimą Graikijos vidaus politika, 2) Švedija (kur vyks suvažiavimas) remia graikų dabartinės valdžios priešus.

     Anglijoj bendros religinės pamaldos tarp anglikonų ir katalikų buvo palankiai priimtos, nors pasitaikė ir išimčių: pvz. anglikonų primatui arkivysk. Ramsey įžengiant į katalikų katedrą pasakyti istorijoj pirmo tokio pamokslo, buvo šaukiama: "Išdavike,... Jėzus išgano, Roma pavergia", o katalikų arkivyskupui įeinant į anglikonų Glasgow katedrą, buvo reikalaujama: "Išsinešdink iš mūsų bažnyčios... Su popiežium tu eisi į pragarą".

     Iš šių pranešimų aiškėja, kad ekumeninis sąjūdis žengia į priekį: kai kur, esant priešiškom sąlygom, daromas vos pirmas plyšys sienoj (pvz. Jugoslavijoj), kitur (pvz. Maltoj) — pirmi ramūs žingsniai; dar kitur (pvz. Anglijoj) jau žengiama toliau, nors ir čia, kaip ir visur, pasitaiko gyvenančių ne 1968, bet 1568 metais.

• Beprotystės

     Gavėnios pabaiga, o ypač pats priešvelykinis laikotarpis, rodos, turėjo pasižymėti rimtimi, bet šįmet — bent JAV — jis buvo pernelyg pritvinkęs beprotystėmis.

     Pirmoji beprotystė — tai Martyno Liuterio Kingo nušovimas, kurį pats popiežius Paulius VI pavadino "bailišku ir pasibaisėtinu nužudymu... to krikščioniško pamokslininko, kuris skelbė, kaip gerinti negrų žmogišką ir pilietinę būklę Amerikos krašte".

     Antroji beprotystė — iššaukta pirmosios: negrų riaušės, plėšikavimai, deginimai ir šaudymai Vašingtone, Čikagoje, Detroite ir kitur — vis tariamai gedulo vardan. Tačiau, pačių negrų vieno vado tvirtinimu, riaušininkų tarpe nesimatė nei vieno liūdno veido. Viso to smurto beprotiškumo vaizdžiausias įvykis: Čikagoje vienas negras šaudytojas, šaudydamas į kitus, nušovė savo seserį. Ir kyla mintis, ar Kingo žudikas nepadarė kažką panašaus.

     Beprotystė naikinti ir žudyti. Tai nieko neišsprendžia, tik palieka lavonus, degėsius, griuvėsius, baimę ir neapykantą. Ir Kingo nužudymas padėtį tik apsunkino: yra beveik tikra, kad po jo ateina smurto propaguotojai. O tai neduoda pagrindo optimistiškam problemos sprendimui.