ŠEIMA

Vedusieji pasisako, kame glūdi jų vedybų sėkmė

     Jeigu nagrinėdami gyvenimo nepasisekimus, ieškome priežasčių net ankstyviausiuose įvykiuose iš vaikystės metų, tai žvelgiant į tvirtas vedybas, ar nederėtų irgi ieškoti ivairių motyvų? Kodėl tos vedybos tvirtos? Kiek noro, aukos ir darbo įdėta į dviejų žmonių tarpusavio sugyvenimą, kad galima pasidžiaugti tuo tvirtumu?

     Kam žinių telkimas buvo vienas gyvenimo siekimų, dažniausiai ant jo kambarių sienos ar stalčiuje padėtas įrodymas: su pasididžiavimu jis rodo savo pasiektąjį tikslą. Tačiau, jei kam pats didysis gyvenimo tikslas buvo tvirtos vedybos? Kas pastebės tą neįrėmintą diplomą, kuris užpildo kiekvienos dienos darbą ir visus slaptuosius troškimus? Visas dėmesys, visos pastangos tebuvo sutelktos dviejų žmonių glaudesniam ryšiui išvystyti.

❖ ❖ ❖

     Nėra, sakoma, nei vieno rūbo, kuris tiktų visiems žmonėms. Taip ir nerasime nei vienos, tos pačios priemonės, kuri remtų vedybų sėkmę. Šiuo klausimu geriausiai gali pasisakyti patys vedusieji. Jie kuria, stato, bando ir gyvena. Kiekvienos dienos tėkmėje mato vienas kito trūkumus. Ir vis dėlto pajėgia ugdyti save ir dėti pagrindus šeimai.

PRISIRIŠIMAS

     Kai kam prisirišimas ir buvimas drauge su mylimu žmogum yra vienas svarbiausių sugyvenimo šaltinių.

     Vos penkerius metus ištekėjusi moteris įdomiai įrodinėja: “Mano vyras ištisas valandas praleisdavo besimokydamas prie knygų. Aš sėdėdavau drauge su mezginiu rankoje. Mes nutarėme niekur neiti be vienas kito. Auga vaikai. Abu juos prausiame, abu pasivaikščioti vedame. Turime ir mes nemalonumu. Tai nuolatiniai uošvienės pamokymai, palyginimai su kaimynais ar jos gerais pažįstamais. Tai labai užgauna mane. Bet, kai mudu sutariame, tai ir jos pamokslavimai nėra taip jau baisūs”.

     Yra toks senas palyginimas, kad penkerių metų vedybos tėra popierinės. Prisirišimo būdą pasirinkdami, šie du jauni žmonės tikrai padeda jau ne popierinį pagrindą.

PASITIKĖJIMAS

     Yra vedusiųjų, kurie pasitikėjimą laiko viso jų ryšio pagrindu. Dešimtį metų vedęs vyras noriai dėsto savo mintis: “Esu sėslus ir labai mėgstu namų aplinką. Mano žmona energinga, judri, veikli. Ją domina organizacijos, šalpos ir parapijos reikalai. Gerai žinau, kad šie dalykai yra svarbūs žmogaus gyvenime. Todėl dar skatinu ją ir su pasitikėjimu žiūriu į kiekvieną jos veikimą. Žinau, kad ji, būdama mano žmona, elgsis prideramai. Jeigu neturėčiau pasitikėjimo, tur būt, vedybų gyvenimas būtų labai sunkus. Net ir aštresni susikirtimai būtų neišvengiami”.

     Vyro pasitikėjimas savo žmona ne vien tik kaip asmenybe, bet ir jos pasirinktais siekimais labiau suartina šiuos du žmones ir sustiprina jų vedybų ryšį.

PAGARBA

     Pagarba yra gal sunkiausiai aptariama sąvoka. Kad savo tėvą ir motiną gerbti reikia, tai jau mintinai išmokome iš katekizmo knygelių. Bet kaip vyrui gerbti žmoną, jei daug lengviau pasakyti jai: “Išvirk pietus”, ir kaip žmonai gerbti vyrą, jei daug lengviau jam paliepti: “Išnešk šiukšles”. Kaip ta pagarba gyvenime pasiekiama? Ar tik vergišku sutikimu su kito nuomone? Tyliu nuolaidumu?

     Nuo altoriaus iki 25 metų vedybų sukakties — ilgas ir vingiuotas kelias. Ir štai du žmonės, kurie pagarba rėmėsi tuos ilgus bendro gyvenimo metus gražiai išsitaria: “Mus jungia tik stipri pagarba vienas antram. Mūsų visiškai skirtingos profesijos. Visą dieną praleidžiame skirtingose aplinkumose. Ir nekantriai laukiame vakaro, kad galėtumėm išsipasakoti savo rūpesčius ir nepasisekimus. Net išmokome gerbti vienas kito patarimus. Dažnai žmogus toliau stovėdamas gali drąsiau savo nuomonę išreikšti, ir man žmonos patarimai tik į gera išeina”.

     Prisirišimas, pasitikėjimas ir pagarba — tai tik trys sąvokos, atitinkančios pavienių porų būdo savybes ir reikalavimus. Bet ar tai nerodo, kad nesvarbu, kokiu ramsčiu pasiramsčiuodami sėkmės beieškotumėm, gyvenimas vertas to tikslo siekimo?

Gailutė Valiulienė