Skaitomos gegužinėse pamaldose

LINKSMYBES PRIEŽASTIE

Tu Linksmybės Priežastie, — mes gegužy giedam.
Tu prasmė ir džiaugsmas mūs visų dienų.
Kaip žiedai į saulę kelia galvas pievoj.
Taip ir aš, Marija, į Tave einu.

Kai širdis nuliūsta, ją džiaugsmu paguodi.
Kai suklumpa kojos — prikeli mane.
Tai todėl gegužy žydi žemės sodai
Ir bangelė virpa mūsų Nemune.

Kai žiedai į saulę kelia galvas pievoj.
Taip ir aš, Marija, į Tave einu.
Tu, Linksmybės Priežastie, vesk mane pas Dievą,
Kai skausme didžiajam be vilties klumpu.

TAIKOS KARALIENE

Taikos Karaliene, — Tau meldžiasi šeimos.
Tau meldžias kiekvienas pasaulio žmogus.
Atsiųski žmonijai ramybę ir taiką —
Te žemė nušvinta lyg antras dangus.

Taikos Karaliene, matai iš altoriaus
Kiek daug mūsų žemėje keršto, klastos.
Užjaust vienas kito dažnai nsbenorim,
Dažnai brolis brolio nemato varguos.

Taikos Karaliene — Tau meldžias Tėvynė,
Taikos Karaliene — Tau ošia banga.
Per visą gegužį Tau meilę mes pynėm —
Taikos Karaliene, mums šviesk visada.

MOTINOS DIENA

NAŠLAITĖS ŽODIS

Aš esu, Marija, žemėj be motulės —
Niekas nepaglosto kančioje galvos.
Ak, kodėl motulė kapinyne guli?
Ašarėlėms riedant, kas mane paguos?

Kas ramins našlaitės mažą, liūdną širdį,
Jei nėra motulės mylinčių akių?
Kas švelniausiom rankom sielą man sušildys,
Kai prie šalto kapo apleista verkiu?

Ar girdi, Marija, mano gilią raudą?
Aš Tavęs šaukiuosi geliančia širdim:
Kaip gėlė be saulės, be motulės augu —
Tu, mane, Marija, vargstančią atmink!

Suklupau, Marija, aš prie Tavo kojų, —
O išgirski maldą iš jaunos širdies!
Tu nuo šiol man būki Motina antroji —
Tu į dangų kelią man tamsoj nušviesk!

LAIMINK, MARIJA, MAMĄ!

Aš, brangi Marija, dar turiu mamytę.
Ji kiekvieną rytą prikelia mane.
Ji vaikystėj mano tartum saulė švyti —
Ji krūtinėj aidi meilės lopšine.

Ji mane lopšely per naktis lingavo —
O, mamyt, ir šiandien dėl manęs vargsti!
Į lopšinę pynei tylią maldą savo
Ir, kaip obelėlė, pabalai anksti...

Ką aš dovanosiu Tau, gera mamyte.
Už vargus didžiausius, rūpesčius sunkius?
Į Mariją melsiuos aš kiekvieną rytą,
Ji palengvins tavo žemiškus kelius.

Apie bažnytėlę seni medžiai šlama —
Ir laukų gėlynai meldžiasi visi.
Laiminki, Marija, mano brangią mamą!
Motina nuo amžių mūs visų esi!