ŠIŲ METŲ rugsėjo mėnesį sukanka šeši metai nuo to laiko, kai 1963 m. pradėjau redaguoti "Laiškus Lietuviams". Šia proga noriu padėkoti visiems, bet kokiu būdu man padėjusiems šį žurnalo redagavimo darbą atlikti.

Pirmiausia dėkoju redakcijos nariams: Gintarei Ivaškienei, ypač už 1967-1968 m. rašinius šeimos ir jaunimo klausimais; kun. Stasiui Ylai už nors retus, bet dvasine kultūra brandžius straipsnius; Algimantui Keziui, S. J., už mus visus žavinčias fotografijas; Vaclovui Kleizai už mintis, stebint visuomeninį lietuvių gyvenimą; Arūnui ir Aušrelei Liulevičiams už idėjas, sekant krikščionijos dabartinius kelius; Zitai Sodeikienei už žurnalo meninę priežiūrą, ypač už puošnius viršelius; Nijolei Užubalienei už talkininkavimą, vedant knygų recenzijų skyrių, ir Juozui Vaišniui, S. J., už kalbos peržiūrėjimą.

Taip pat dėkoju visiems kitiems, įgalinusiems ar įvairiopai padėjusiems man šį žurnalą redaguoti: buvusiam lietuvių jėzuitų provincijolui Bruno Markaičiui, S. J., man suteikusiam neeilinę progą redaguoti šį žurnalą; dabartiniam provincijolui Gediminui Kijauskui, S. J., visad mane moraliniai rėmusiam ir norinčiam, kad ir toliau "Laiškus Lietuviams" redaguočiau; žurnalo administraciniais reikalais besisielojančiam Petrui Kleinotui, S. J., visoms Putnamo Immaculata spaustuvėj dirbančioms Seselėms ir viešai nematomam, bet kiekvieną žurnalo raidę surinkusiam Jonui Kumpai. Dėkoju visiems bendradarbiams, kurie šį žurnalą praturtino savo raštais, poezija, fotografijomis ar dailės darbais; ypatingai noriu padėkoti kun. Alfonsui Grausliui, nepailstančiai beveik kiekvieną mėnesį pateikusiam po straipsnį. Pagaliau tariu ačiū visiems "Laiškų Lietuviams" skaitytojams, prenumeravimu, savo dėmesiu bei finansine auka rėmusiems ir teberemintiems šį žurnalą.

Redaguodamas šį žurnalą, stengiaus kiek galima tiksliau įgyvendinti redagavimo pradžioj užsibrėžtus tikslus, nurodytus"Laiškų Lietuviams" 1963 m. spalio numerio vedamajame "Gairės ateičiai". Žinoma, esamose sąlygose ribotoms jėgoms esant, nebuvo įmanoma visko įgyvendinti, tačiau anuomet nusistatytos gairės visad liko prieš akisJŪS, LIETUVIAI, KRISTUS ir šie MODERNŪS LAIKAI.

Nors ir turėjau šalutinę, bet neretai atsitiktinę pagalbą, tačiau tiesioginio redagavimo naštą šešeris metus man teko nešti vienam. Paskutiniuoju metu pradėjus intensyviai studijuoti psichologiją, ši našta man yra pasidariusi per sunki. Šio numerio medžiagą išsiunčiant į spaustuvę, svarstoma, kas galėtų redagavimo darbą perimti ar kaip juo pasidalinti. Mano, kaipo vyriausiojo redaktoriaus, šis yra paskutinis numeris.

Kęstutis Trimakas, S. J.