KNYGOS

NIJOLĖ JANKUTĖ

 (Apie patrauklią knygutę mažiesiems)

     Nedaug išeivijoj išleidžiama knygų, todėl kiekviena nauja susilaukia dėmesio iš skaitančiųjų, kurių "gretos šiek tiek retos". Bet gal kaip tik todėl tie skaitantieji labiau reiklūs ir labiau suineresuoti.

     Žinoma, daugiausia reikalavimų statoma vaikų knygai. Ji irgi reta, kaip reti jos skaitytojai. Kodėl taip yra, atsakymą dalinai slepia tas užburtas ratas: svetimo krašto kalba vis labiau išstumia lietuviškąją iš kasdienio vartojimo, siaurindama vaiko žodyną. Menkas žodynas riboja vaiko skaitybą, kurią dažnai jam apsunkina dar ir autoriaus atitolimas nuo dabartinio vaikų pasaulio. Taigi, išeivijos lietuviukams parašyti taip, kad jie skaitytų — sunkus ir ne visiems autoriams pavykstąs menas.

     Tačiau Aloyzui Baronui pavyko. Jo "Diena prie ežero" bus mažųjų noriai skaitoma, o mažiausiųjų, mamai skaitant, mielai klausoma.

     "Diena prie ežero" — berniuko Gintarėlio, gyvenančio šio krašto didmiestyje, vienos dienos nuotykiai. Tie nuotykiai maži, kaip ir pats Gintarėlis: plaukiojimas laiveliu, gąsdinanti audra, pasimetimas paplūdimyje, žodžiu, pagal Jurgį ir kepurė. "Diena prie ežero" — labai tikra didmiesčio vaiko diena. Ji prasideda su pamėgta televizijos programa ir mamos pažadu vežtis mažąjį herojų prie ežero. Toliau — kelionė paežerėn autobusu, kasdieniai gatvių vaizdai ir garsai, pagaliau — tipingas didmiesčio paplūdimys, kur

"...ant kranto žmonės kepa,
Tepalais viens kita tepa.
Jei lapu neužsiklosi.
Tuoj nudegsi saulėj nosį!"

(24 psl.)

L. Urbonas    Iškyla

     Čia ir prasideda Gintarėlio nuotykiai, kai, netikėtai sutikto draugo tėtė pavėžina laiveliu, kuris — o kaip baisu! — sugenda. Kaip tyčia — dar baisiau! — pakyla vėjas ir bangos, ir net keli lašai nukrinta iš apsiniaukusio dangaus! Kai galų gale Gintarėlis laimingai grįžta į krantą, čia jo laukia kita staigmena: paplūdimio garsiakalbis šaukia, kad pradingo mažas berniukas. Gintarėlis baisiausiai nustemba, kai

"...sargybinis didžiulis
Capt Gintuką už peties:
—    Ar ne tu tasai berniukas.
Kurs pradingo, net baisu?
—    Aš,atsakė Gintariukas,
Aš nedingęs, aš esu!

(31 psl.)

     Ir po tokių įvykių nuvargęs, bet įspūdžių pilnas, grįžta Gintarėlis namo. Be abejo, ir mažasis jo nuotykių skaitytojas užvers knygutę patenkintas, nes ji kalbėjo suprantamu žodžiu apie suprantamus, vaiką dominančius dalykus.

     Diena prie ežero" parašyta eilėmis. Sklandus, paprastutis eiliavimas labai lengvina skaitymą, o kaitaliojamas ritmas neleidžia įsibraut monotonijai. Šen ten pasitaikiusius gremėzdiškus ketureilius (O raštinėj paplūdimio, 32 psl.) lengvai atperka grakštieji ir žaismingieji (pvz. 14, 10, 20 psl.).

     Auklėjamasis momentas knygelėje jaučiamas, tačiau neįkyriai ir nepamokslaujančiai. Ypač patraukliai ir logiškai autorius išsako mūsų kasdienę bėdą — vaikų tarpusavy kalbėjimąsi angliškai:

Sveikas gyvas, Gintariukai,
Kaip tau sekas? How are you?
Bet pamoja Lino tėtis.
Meškere tartum žabu.
Kam jums angliškai kalbėtis.
Juk lietuviai jūs abu?

(20-21psl.)

     Prie bendros knygutės nuotaikos šiek tiek nesiderina įterptas eilėraštukas apie ašaras, Sibirą ir vergijos pančius. Nors parašytas su geriausiomis intencijomis, tačiau jo abstrakti mintis vaiko nei jaudins, nei domins. Į akis taip pat metasi nenuoseklumas, rašant svetimos kalbos žodžius. Vienur — jie pagal anglų kalbos rašybą, kaip pvz. "how are you?", kitur — beveik fonetiškai, kaip pvz. "Micke Maus".

     Nijolė Vedegytė-Palubinskienė, gausiai išpuošusi "Dieną prie ežero" linksmomis, vaikui suprantamomis iliustracijomis, verta padėkos. Gaila tik, kad viršelis, palyginus su knygelės vidumi, pasiliko toks nuskriaustas.

     Savo mažuosius lietuviškai auklėjančių tėvų padėka priklauso ne tik autoriui ir iliustratorei, bet ir leidyklai "Terra" bei M. Morkūno spaustuvei. Jų bendros pastangos į vaikų lentyną įdėjo tikrai dailią pavartyti, malonią paskaityti knygutę.

Aloyzas Baronas, DIENA PRIE EŽERO. Išleido knygų leidykla "Terra" 1969 m. Iliustravo Nijolė Vedegytė-Palubinskienė.
Spaudė M. Morkūno spaustuvė.
Kaina 3 dol.