GEDIMINAS KIJAUSKAS, S. J.

     Paskutiniame straipsnyje (Laiškai Lietuviams, vasario mėn., pp. 57-61) kalbėjome apie dabartinį jaunimo pasaulį, įvairius pasikeitimus bendruomenėje ir kaip visa tai atsiliepia į jauno žmogaus vystymąsi. Matėme, kad jauną žmogų pagauna gyvenimo srovė ir nešasi su savimi. Tas nešimas ne visuomet pasitarnauja jo brendimui, nes jauna bendruomenė dar nėra pajėgi jam padėti ir turi savo rūpesčių. Iš dalies todėl jaunuolis dažnai atsiduria keblioj padėtyj. Dėl to kyla konfliktai ir krizės jo gyvenime.

     Šiame straipsnyje svarstysime jaunimo problemų naująsias dimensijas. Psichologinis ir sociologinis priėjimas pateisina tokį svarstymą, naujai nušviesdamas moderniąsias jaunimo problemas. Be to, dėl daugybės įvykusių pasikeitimų ir tos problemos sušvyti kitomis spalvomis.

PUSIAUSVYROS PRARADIMAS

     Yra tiesa, nors tai ir ne visa pasako, kad jaunimo problemos šiandien pasiekė aliarmuojančias proporcijas. Tėvai ir mokytojai kalba apie didėjantį jaunuolių įžūlumą. Vis didesni jaunuolių būriai pabėga iš namų. Jaunųjų provokacijos beveik neturi ribų. Jaunų žmonių nusikaltimai vis auga.

     Beatnikai, hell-angels ir hipiai suvedžioja jaunuolius savo klaidžiojimais, triukšmu ir dviprasmiškom nuotaikom. Darosi sunku suskaičiuoti jaunuolių gengių nusikaltimus. Nėra tokio laikraščio, kuris neaprašytų jų prasižengimų. Jie platina idėjas, kurios atitolina jauną žmogų nuo normalaus brendimo. Hipių skleidžiamose nuotaikose pastebimi šie gana aiškūs bruožai: perdėtas susižavėjimas išviršine forma, antikonformizmo dvasia, kurią slepia nuginkluojanti tolerancija; tinginystė, atsisakymas pastoviai dirbti; pavojingos avantiūros, vispusiškos laisvės ir savotiškos tyros meilės ilgesys; miglotas visuotinės taikos idealas, nemoralus elgesys: dirbtinio rojaus ar pakilios nuotaikos ieškojimas narkotikais (LSD ar marijuana), kuriuos pasirūpina prie kavinių, ant mokyklos laiptų ar kitur. Šios įvairios formos išreiškia tą patį klajojimą, kuris išaugo iki tokio laipsnio, kad negali būti nepastebėtas.

     Tokios apraiškos jaunimo tarpe darosi pasaulinės apimties. JAV-ėse ir Anglijoje randame beatnikus ir hell-angels, Prancūzijoje — blousons-noirs, Vokietijoje — Halb-starke, Italijoj — vitteloni, Olandijoj — nozem ir provos, Danijoj — anderrumper, Belgijoj — jeunesse dorėe ir t. t. Šios grupės drumsčia ramybę, ardo tvarką ir iššaukia karštų pasipriešinimų. Panašius jaunuolių pasireiškimus pažįsta ir Indija, Japonija, Vietnamas, Afrika, Pietų Amerika. Neretai yra sunku atskirti jaunuolių sukilimus nuo revoliucijų.

     Komunistų kraštai šiame jaunimo judėjime neatsilieka. Lenkų hooligans, rusų jaunieji huliganai, kiniečių raudonieji sargai puikiai parodo jaunimo pakrikimą: jie nusistatę prieš bendruomenę ir kultūrą.

     Sunku būtų nepastebėti panašumo tarp amerikiečių hipių, anglų ar švedų beatnikų ir kinų raudonųjų sargų. Louis Debarge, socialinės psichologijos profesorius Lille Universitete, tvirtina, kad jei taip toliau dalykai vystysis, kaip iki šiol, jaunimas gali žmoniją nuvesti j didžiausią krizę, kurią ji bet kada yra turėjusi.

NEATIDĖLIOJANT IEŠKOTI IŠEITIES

     Atvirai žvelgdami, matome, kad Si jaunimo problema yra neatidėliotina. Vargiai kas abejos, kad ją reikia spręsti ir greitai spręsti. Visi, tur būt, sutiks, kad reikia ką nors daryti. Klausimas lieka: ką? Iki šiol naudotos priemonės jaunuolių blogybėms taisyti pasirodė ar pasirodo neefektingos. Jos per daug ribojasi individualia pedagogika ir gydymu. Reiškiniai, kurie šiandien vyksta jaunimo tarpe, yra kolektyvinio pobūdžio.

     L. Debarge pataria į jaunuomenę šiandien žiūrėti kaip į kolektyvinį fenomeną. Iš paprastos sąvokos, kaip seniau buvo, jaunuomenė tapo grupe, socialine tikrove, socialine klase, su savitu gyvenimu. Ji išvystė skirtingą kultūrą, su sau būdingomis išraiškos priemonėmis, savitomis gąsdinančiomis gyvenimo formomis, savo pritrenkiančia kalba, visai nepriklausomom (daugiau negatyviai, negu pozityviai) savo moralės normom, vertybėm, tikslais. Toks išsivystymas yra gerokai pažengęs anglosaksų kraštuose. Jis plinta ir kitur. Visa tai negalime išskirtinai taikyti atskiram jaunuoliui. Tokią dvasią reikia suprasti grupės sąvokomis. Ieškant vaistų šiai padėčiai taisyti, taip pat reikia galvoti apie grupę.

JAUNUOMENĖ KAIP MASYVINIS FENOMENAS

     Jaunuomenė šiandien mums prisistato kaip masyvinis fenomenas. Tai žmonių grupė, kuri visu savo svoriu spaudžia bendruomenės socialinį gyvenimą. Masyvinis šiuo atveju išreiškia svorio (masės), skaičiaus (visuotinės masės) ir komunikacijos priemonių (Mass media) idėją.

     Jaunuomenės našta vis darosi sunkesnė moderniajai bendruomenei. Jaunuoliai yra tie, kurie valgo, bet negamina. Iš daugybės kampų girdisi balsai, kad reikia kontroliuoti gimimų skaičių.

     Jaunuomenės skaičius vis didėja. Demografinei eksplozijai kelią nutiesia higienos normų įvedimas ir gyvenimo lygio pakilimas, parama šeimoms. Mokslo melų pratęsimas padidina ir jaunuolių skaičių. Jaunuomenė pasidaro ne tik tautų palaima ir ateitis, bet taip pat ir našta. Mokyklos jų nebesutalpina. Visose plotmėse — šeimyninėj, mokyklinėj, socialinėj — jaučiamas jaunimo antplūdis. Suaugusiųjų bendruomenė jaučiasi bejėgė prieš jaunimo mases. Spauda ir komunikacijos priemonės, ypač radijas ir televizija, jaunuolių pasauly turi lemiančią įtaką. Masinės komunikacijos priemonės jaunatvę pristato, aiškina ir objektyvina kaip fenomeną.

JAUNATVĖS MITAS

     Mūsų laikais atsirado naujas reiškinys, tiesiog nauja dimensija bendruomenėj — jaunatvės mitas. Masinės komunikacijos priemonės nuaudė tarp jaunuolių daug ir tiesių ryšių, kurie sudaro masyvesnę tikrovę, negu bet kada ji yra buvusi: gyvą ir mobilizuotą tikrovę, kurią šios priemonės maitina paruoštais produktais, išklauso jų per anketas ir intervius, paikina rinktiniais skelbimais, pateikia jiems stabus, žaidimų taisykles. O naujų technikos priemonių pagalba jaunieji švyti ekrane kaip naujos žvaigždės. Jie jaučiasi pasiruošę kalbėti apie didžiuosius gyvenimo klausimus, nagrinėdami bet kokias temas: mokslines, politines, lytines, metafizines ar religines.

     Šių dienų jaunuomenė nėra ta pati, kaip seniau būdavo. Ji šiandien prisistato kaip audringas pasaulis, kuris skrenda ir keičiasi su savo hell-angels, beatnikais ir hipiais. Jis pastovus ir laikinis, susiskaldęs į genges. Jį jungia nuosavos susisiekimo priemonės, programos, žurnalai, ženklai, sava kalba. Šis pasaulis turi savo privilegijuotas vietas. Jis renkasi mokykloj, poilsio metu, kelionėse. Jį traukia tos pačios filmų ir televizijos programos, tie patys paveikslai — suvedžioja tie patys žmonės, realūs ar fiktyvūs.

     Toks jaunuomenės pasaulis susikuria ir savo atvaizdą, kuris skverbiasi į visuomenės galvoseną, įsirašo didžiuliuose plakatuose ant sienų, daugybe straipsnių pasiskelbia vitrinose (rūbų mados), save kasdien atskleidžia knygose, laikraščiuose ir žurnaluose. Jis šviečia televizijos ir kino ekranuose, pasirodo kalboje.

     Modernusis pasaulis susikūrė sau jaunatvės mitą. Jis taip lygiai yra bendruomenėj, kaip ir patys jaunuoliai, kaip visi mitai. Jaunuoliai turi savo pasišventėlius, savo levitus, savo herojus, savo didžiuosius kunigus, savo šventoves, savo rūbus ir savo apeigas.

JAUNUOMENĖS DRAMA

     Šiandien, šiose sąlygose, iškelti jaunimo problemą nereiškia vien tik priminti sunkumus tų, kurie turi pereiti iš vaikystės ir jaunystės į suaugusiųjų tarpą. Taip pat tai nereiškia vien tik kiekvienam jaunuoliui apibrėžti jo vietą bendruomenėje bei grąžinti jam tas apeigas, kurios padeda pereiti iš vieno amžiaus į kitą. Čia taip pat bandome paryškinti ir jaunuolių klasių išsikovotą vietą bei rolę socialinėj sistemoj. Kalbame ir kaip vyresnieji gali priimti susipynusias jaunimo modernias apraiškas: kolektyvinę ir mitinę, tai yra, klausti, kaip bendruomenei priimti jaunimo masę, grupes, kurios plaukia iš tos bendruomenės ir ją atspindi.

     Iš kur kyla dabartinė jaunimo drama? Jaunimas įvairiais būdais išreiškia savo lūkesčius. Suaugusiųjų bendruomenė efektyviai tik tam tikrą dalį tų troškimų priima ir patenkina. Dramą sukelia tas skirtumas, ta nepatenkinta dalis, kurios jaunimas laukė.

     Daugumoj civilizacijų jaučiamas spaudimas prieš jaunimo subruzdimą. Tokiais atvejais jiems pateikiami daugiau ar mažiau autoritetingi elgesio pavyzdžiai: kaip laikytis tvarkos, kaip žmogių siekti kultūros, kokias ribas nustato socialinis gyvenimas.

     Jaunimo drama kyla ir iš to, kad industrinės bendruomenės, pasinėrę savo augime ir planavimuose, kuo ilgiausiai nuvilkina savo vaikų perėjimą į suaugusiųjų pasaulį, tai yra, jų teisių ir atsakomybės gavimą. Privalomas mokslas dabar jau pratęsiamas iki 16-17 m. Aukštojo mokslo siekiant, dar gerokai metų prisideda. Darbai žemiau 18 m. vis mažėja. Studijose jaunimas sutinka kitus sunkumus: egzaminų stabdžiai, prievartos darbas, atgyvenusios ar nepritaikytos programos, sunkumai mokyklose, neperėjimas į aukštesnę klasę... Industrinėse bendruomenėse jaunimo drama yra gyva. Didele dalimi ji atsiranda dėl nuolat statomos sienos tarp suaugusiųjų ir jaunimo.

SUTELKTOM JĖGOM RIŠTI PROBLEMAS

     Modernaus jaunimo problemų svarstymas bus tuščias, jei jis neves ieškoti būdų nuoširdžiai priimti jaunimą. Šie būdai turi derintis su problemų realiom dimensijom, būtent, su kolektyvine tikrove ir jaunimo mitu. Paprastas suaugusiųjų elgesio pakeitimas neišspręs visų sunkumų. Pirmiausia reikia bandyti pilniau jaunimą suprasti, ypač autoriteto atžvilgiu (tėvų ir mokytojų). Suaugusiųjų ir jaunimo santykiams pagerinti reikia mažiau dogmatiško nusiteikimo ir daugiau pasitikinčio, mažiau įsankančio (visad paliekant tvirtu) ir daugiau atsiveriančio. Prie jaunimo problemų rišimo taip pat prisideda viešoji nuomonė, įvairios bendruomenės grupės ir esami bendruomenės rėmai, jos struktūra. Kaip matėme, moderniojoj bendruomenėj beveik nebeliko tų laiptų, kuriais jaunas žmogus galėtų užkopti iki suaugusiųjų pasaulio.

     Bet ir čia dar ne viskas. Abiem bendruomenės grupėm — jaunimui ir suaugusiems — reikėtų susitikti. Reikėtų pakeisti vienų ir kitų atžvilgiu sukurtus stereotipus, karikatūras, kurios viešai reklamuojamos, kur kartos viena kitą ignoruoja arba kertasi.

     Jei rasime būdų, kaip šį jautrų uždavinį vykdyti, sunkumai savaime pradės tvarkytis. Greičiausiai jaunimas ir toliau išlaikys savo įsigytas masės ir mitų charakterio dimensijas.

     Žiūrint iš sociologinio ir psichologinio taško, jaunuomenė šiandien pasidarė multidimensinė (daugiaaukštė) tikrovė, kuri šaukiasi ir visų kitų sričių bendradarbiavimo. Bendrom pastangom šiandien rišant jaunimo problemas, turės įsijungti gydytojai, pedagogai, kunigai, valdininkai, bendruomenės darbuotojai, psichologai, demografai ir sociologai. Visų šių sričių darbuotojai, reikia tikėtis, suras atsakymą daugybei problemų, kurios, kaip matėme, įgavo naujas dimensijas moderniaisiais laikais. Nežiūrint kaip sudėtingos būtų jaunimo problemos, jas spręsdami, užsitikrinsime ir savo ateitį.

❖ ❖ ❖

     Kalbėdami gana bendrai apie jaunimo problemas, tiesioginiai nelietėme tų klausimų, kurie labai svarbūs mūsų lietuviškajam jaunimui. Viena mums turėtų būti aišku, kad mūsų jaunimą veikia tos pačios jėgos, kaip ir viso pasaulio jaunuomenę. Skatindami lietuvių kalbos vartojimą jaunimo tarpe, puoselėdami lietuviškos dvasios perdavimą, skiepydami krikščionišką dvasią jaunime ir panašiai, atsimušame į kolektyvinę sieną, į jaunuomenės masės dvasią, į jaunatvės mitą. Ten sutinkame visai kitus siekimus ir vertybes.

     Tad kokias naudosime priemones, kurios pajėgtų atsverti tokią stiprią įtaką? Atrodo, kad individualūs bandymai mažai mums padės. Čia taip pat pamatome mūsų organizacijų didelę reikšmę ir jėgą, kuri gali padėti jaunam žmogui eiti prieš srovę. Gyvenimo dėsnis yra, kad tos grupės išsilaiko, kurios pajėgia atsispirti prieš niveliuojančias jėgas. Lietuviškajam išeivijos pasauliui itin reikia sutelktomis pastangomis spręsti mūsų jaunimo problemas, jei rimtai laukiame šviesios ateities.