BR. KRIŠTANAVIČIUS. S.J.

X. PAGRYŽUVIO NAUJOKYNAS

     Pagryžuvio naujokynas buvo oficialiai atidarytas 1929 m. rugsėjo mėnesio 15 dieną. Namų vyresniuoju ir naujokų magistru buvo paskirtas T. Povilas Boegneris, 1893 m. gimęs vokietis jėzuitas. Jo padėjėju buvo T. Pranciškus Ksaveras Jung. Jis tvarkė ūkį, patardavo magistrui ir rūpinosi naujokų sveikata. Klierikas Antanas Albertas, taip pat vokietis, mokė naujokus lotynų ir vokiečių kalbų. Brolis Petras Dreisewerdas globojo brolius naujokus, kepė duoną ir prižiūrėjo švarą. Brolis Juozas Jonkus rūpinosi laukais ir daržais. Brolis Jurgis Želvys virdavo valgyti ir supirkinėdavo maisto produktus. Prieš oficialų naujokyno atidarymą iš s'Heerenbergo naujokyno į Pagryžuvį buvo atkelti trys antrųjų metų klierikai naujokai: Jonas Kukta, Balys Laukaitis ir Jurgis Smilgevičius. Jie pažino naujokyno tvarką ir turėjo į ją įvesti naujai įstojusius. Jų buvo trys: kun. Pranciškus Masilionis, Kauno Kunigų Seminarijos klierikas Antanas Liuima ir Povilas Motiejaitis. Pabuvęs naujokyne keletą mėnesių, Motiejaitis pamatė, kad neturi pašaukimo ir išstojo. Broliai naujokai taip pat buvo trys: Viktoras Bartkus, Kazimieras Gecevičius ir Stanislovas Tamkvaitis. Visi gyveno antrame aukšte. Koplyčia buvo apačioje. Pirmame aukšte gyveno nuomininkas ir devynios šeimos. Naujokyno atidarymo dieną T. Bružikas vedė Šiluvoje misijas ir išgarsino, kad netoliese, Pagryžuvyje, buvo atidarytas naujokynas. Namo padėtį apibūdino naujokas Balys Laukaitis, dainuodamas jo paties sukurtą dainą: "Aukšti mūrai, baltos sienos, o tuos mūruos skylės vienos".1

     Naujokų magistras T. Povilas Boegneris tiek savo išvaizda, tiek griežtu charakteriu kai kam primindavo popiežių Pijų XI. Jis buvo tikras vokiečio-prūso tipas. Nors buvo gerokai pramokęs lietuvių kalbos ir susipažinęs su lietuviais, bet vis tiek pasilikęs charakteringas vokietis, net šiek tiek palinkęs į nacizmą. Būdamas griežtas asketas, mokėdavo susivaldyti, bet vis dėlto buvo galima pastebėti, kad į lietuvius jis žiūri lyg iš aukšto, lyg juos laikydamas žemesnės rasės. Jeigu jam kas nors nepatikdavo, su naujokais kartais elgdavosi labai šiurkščiai. Naujokai į tai nekreipdavo daug dėmesio, nes manydavo, kad jis tik bando jų kantrybę ir kitas dorybes. Gal taip ir buvo. Nors jis buvo kietas ir šaltas, bet labai darbštus, tvarkingas ir pamaldus.2

     T. Pranciškus Jung buvo gimęs 1898 m. Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo karininkas. Į Jėzuitų Draugiją įstojo 1920 m. Ir jis buvo tikras vokietis ir nemažas nacių gerbėjas. Pabuvęs Pagryžuvyje porą metų, jis prarado pašaukimą, buvo perkeltas į Vokietiją ir išstojo iš ordino.

Pabėgę klierikai Pullache 1946 m. Iš kairės i dešinę sėdi: S. Gaidelis, J. Raibužis ir P. Daugintis. Stovi: A. Tamošaitis, P. Rabikauskas, V. Juodeika (išstojęs). J. Giedrys ir D. Slapšys.

     Klierikas Antanas Albertas buvo malonaus būdo žmogus. Jis gimė 1903 m. Pabaigęs gimnaziją, įstojo į jėzuitų ordiną. Naujokyną atliko s'Heerenberge, filosofiją studijavo Valkenburge. Į Kauną atvyko 1927 m. ir mokytojavo jėzuitų gimnazijoje. Iš Kauno buvo perkeltas į Pagryžuvį. Ten jis mokytojavo porą mėnesių. Jis mirė Vokietijoje 1961 m.

     Naujokyno dienotvarkė buvo panaši kaip ir s'Heerenberge. Atsikėlę 5 valandą ryto, naujokai apsiprausdavo, eidavo lankyti Švč. Sakramentą ir, sugrįžę į savo kambarius, mąstydavo vieną valandą. 6,30 valandą klausydavo Mišių. Po pusryčių perbėgdavo mąstymo mintis ir pasilsėdavo.

     8 valandą ruošdavosi pamokoms, kurios būdavo 4 valandą po pietų. Pasiskaitę šventųjų gyvenimus, 9 valandą eidavo dirbti. Aplankę Švč. Sakramentą, eidavo klausyti magistro instrukcijų. Paskui skaitydavo Tomo Kempiečio Kristaus sekimą, padarydavo sąžinės sąskaitą ir 11,30 eidavo pietauti. Po pietų parke pasišnekučiuodavo 1 valandą, vėl aplankydavo Švč. Sakramentą, kalbėdavo rožančių ir Marijos Valandas ir eidavo į mokyklą. 6,15 valandą mąstydavo, koplyčioje sukalbėdavo Visų Šventųjų Litaniją ir 7 valandą vakarieniaudavo. 8,15 valandą magistras jiems pateikdavo mąstymo mintis rytdienai. Po to dar kartą kvosdavo savo sąžinę, pasimelsdavo koplyčioje ir eidavo gulti. Ketvirtadieniais po pietų eidavo pasivaikščioti arba į pradžios mokyklas mokyti tikybos. Sekmadieniais dienotvarkė buvo truputį skirtinga — daugiau poilsio ir laisvo laiko.

     Kadangi naujokyno patalpos buvo ankštokos, T. Boegneris pakalbino nuomininką, kad išsikeltų. Šis sutiko, ir rugsėjo mėnesio pradžioje užleido savo butą tėvams jėzuitams. Nuo lapkričio 21 dienos iki gruodžio 21 dienos magistras vedė pirmųjų metų naujokams rekolekcijas. Trūkstant maisto, apie Kalėdas T. Jung pradėjo kalėdoti pas artimesnius kaimynus ir vis šį tą parsinešdavo. Trys antrųjų metų naujokai dėstė tikybą pradžios mokyklose ir gaudavo už pamoką 6 litus. Namų knygynas buvo skurdus ir susidėjo iš 2.500 knygų. Jas suaukojo keli jėzuitų vienuolynai. s'Heerenbergo naujokynas paaukojo 500 markių, kad magistras galėtų nupirkti Pagryžuviui reikalingų knygų. Vesdamas misijas įvairiose parapijose, T. Bružikas primindavo naujokyno reikalus ir surinko nemažai drobių, rankšluosčių ir pan. Skurdi buvo ir koplyčia, į kurią sekmadieniais susirinkdavo apie 500 žmonių klausyti Mišių ir pamokslo. Kadangi namuose ir laukuose buvo begalės darbų, iki metų pabaigos tik vienas tėvas galėjo vesti seselėms 5 dienų rekolekcijų kursą.

     Pagryžuvio naujokynas turėjo 75 hektarų ūkį. 50 hektarų buvo dirbamos žemės, 25 hekarai pievų ir miško. Pradžioje tėvai turėjo tik 2 arklius, 3 karves ir keletą kiaulių. Kiti gyvuliai buvo palikti Buktininkuose, nes ten buvo daugiau pašaro.

     1930    metų pradžioje ant naujokyno bokšto buvo pastatytas medinis kryžius. Sausio mėnesio 7 dieną į Pagryžuvį atvyko T. Sūdhofas. Jis perėmė kl. Alberto pamokas ir buvo paskirtas namų dvasios vadu. Be to, jis tvarkė knygyną ir rašė namų istoriją. Kovo mėnesio 4-10 dienomis naujokyną aplankė T. Bley pasižiūrėti, kaip sekasi jo gyventojams. Kovo 25 dieną buvo paskelbtas valgykloje T. Generolo dekretas, kuriuo jis įsteigė Lietuvos Jėzuitų Provinciją. Velykų dieną klierikai Kukta, Laukaitis ir Smilgevičius padarė vienuolių įžadus. Tiems dviems įvykiams paminėti buvo suruošta akademija. Į balandžio mėnesio pabaigą visos Pagryžuvyje gyvenusios šeimos išsikėlė į netoli Tytuvėnų geležinkelio stoties esantį ūkį, nes tėvai jėzuitai tuo tikslu buvo sudarę su jo savininku Bielskiu sutartį. Atėjus vasarai, T. Jung nuvyko į Vokietiją ir per 2 mėnesius surinko 10.000 markių. Už tuos pinigus buvo nupirkta elekros jėgainė. Pagryžuvyje ji buvo patalpinta naujokyno rūsyje po koplyčia. Namuose buvo pradėtas vesti vandentiekis, bet tais metais nepabaigtas. Prie tvartų buvo prijungta betono kiaulidė, o už mažo upeliūkščio pastatyta vištidė. Liepos mėnesio pabaigoje naujokų magistras nuvyko į Valkenburgą provincijos pasitarimui. Rugpiūčio mėnesio 25 dieną T. Jung ir T. Sūdhofas padarė paskutiniuosius ordino įžadus. Pagal seną tradiciją naujokai jiems suruošė akademiją. Tais meais tėvai padėjo Šiluvos ir Kelmės klebonams. T. Sūdhofas nuvyko į Antalieptę ir ten apaštalavo 6 savaites. Į 1930 metų pabaigą Pagryžuvio naujokynas turėjo 3 tėvus, 6 brolius, 8 klierikus naujokus ir 17 brolių naujokų.

     1931    metų vasarą Kelmės ir Liolių klebonai atliko Pagryžuvyje savo rekolekcijas. Tai buvo pirmasis rekolekcijų kursas, vestas svetimiesiems. Tais metais buvo padidinta elektros jėgainė ir kiaulidė, nupirktos kelios ūkio mašinos ir įvesta elektros šviesa. Broliai Šimkevičius ir Jonkus išdažė namą balta spalva. Klierikai naujokai dėstė tikybą 6 pradžios mokyklose. Rugsėjo mėnesį Pagryžuvyje buvo įsteigta pašto agentūra ir įvestas telefonas. Į metų pabaigą jėzuitų ūkis tūrėjo 10 arklių, 20 karvių, 35 kiaules, 150 vištų ir 2 avilius bičių. Lapkričio mėnesį kandidatas Edvardas Garbačauskas apsinuodijo anglių dujomis ir mirė Šiauliuose, pakeliui į ligoninę. Jis buvo palaidotas Pagryžuvio kapinėse, esančiose tarp vienuolyno ir šv. Bergmanso namų.

     1931 m. Pagryžuvio naujokynas turėjo 39 gyventojus. Jų tarpe buvo naujokai Stasys Kulbis ir Jonas Raibužis. Tais metais tėvai vedė 17 kursų rekolekcijų.

     1932 m. gegužės mėnesį T. Jung buvo perkeltas į Vokietiją, ir naujokų magistras turėjo perimti jo pareigas. Gegužės mėnesio 30 dieną Pagryžuvį aplankė arkivysk. J. Skvireckas. Jį lydėjo Dr. Ūsoris, arkivyskupo sekretorius, Betygalos, Tytuvėnų ir Vabalninku dekanai, vienas Šiaulių klebonas ir kiti du kunigai. Birželio pradžioje naujokyną aplankė ir T. Kipas, provincijos vyresnysis.

     Rugpiūčio mėnesį 6 pasauliečiai kunigai atliko naujokyne rekolekcijas. Joms vadovavo naujokų magistras. Rudeniop į Pagryžuvį buvo atkeltas klierikas Jonas Kubilius, tais metais baigęs filosofijos studijas Valkenburge. Naujokyne vienerius metus jis mokė klierikus vokiečių ir lotynų kalbų.

     Senu papročiu, 1933 m. buvo pradėti iškilmingomis pamaldomis. Sausio 3-5 dienomis T. Masilionis vedė klierikams ir broliams trijų dienų susikaupimą, atliekamą prieš įžadų atnaujinimą. Žiema buvo labai šalta, ir sode iššalo beveik visi vaismedžiai. Visą mėnesį išgulėjusį lovoje, namų vyresnysis nusiuntė brolį Dreisewerdą į Kauną, kur jis sausio 27 dieną mirė šv. Luko ligoninėje. Jo kūnas palaidotas Pagryžuvio kapinėse. Brolių naujokų globėjo pareigas perėmė brolis Kasperavičius, geras stalius ir pavyzdingas vienuolis.

     Vasario mėnesio 3 dieną Pagryžuvyje buvo pradėtas vadinamasis junjoratas. Junjoratas yra studijų metai, kuriuose naujokyną baigę klierikai eina gimnazijos kursą, nuodugniai mokosi lotynų ir graikų kalbų ir ruošiasi filosofijos studijoms. Pagryžuvyje buvo daug dėmesio kreipiama ir į vokiečių kalbą, nes ji buvo Valkenburgo kolegijoje oficiali studentų kalba.

     Gavėnios metu T. Masilionis vedė misijas arba rekolekcijas. Balandžio mėnesio 19 ir 20 dieną naujokyną aplankė T. Bley. Birželio mėnesio pradžioje iš Kauno atvyko kl. Behlau su jėzuitų gimnazijos abiturientais. T. Boegneris vedė jiems 3 dienų rekolekcijas. Jos buvo užbaigtos akademija ir laužu.

     Birželio mėnesio 18-20 dienomis Pagryžuvį aplankė T. Kipas. Jis pageidavo, kad klierikai geriau pramoktų lotynų kalbos. Jei bus reikalo, tuo tikslu jie galės važiuoti į Mitelsteino (Vokietijoje) naujokyną ir ten studijuoti lotynų kalbą. Jis taip pat pageidavo, kad namų vyresnysis parūpintų sergantiems ir svečiams geresnius kambarius ir įvestų centralinį šildymą.

     Siunčiamas T. Kipo, liepos mėnesio 14 dieną į Pagryžuvį atvyko T. Fengeris su architektu Kopylovu. Juodu turėjo studijuoti centralinio šildymo problemą ir didesnį namų remontą, kuris buvo įvykdytas kitais metais. Kaip paprastai, liepos 31 dieną pagryžuviečiai šventė šv. Ignaco šventę (atlaidus) ir susilaukė daug svečių. Vasarą ir rudenį buvo nuimtas derlius. Rašydamas T. Generolui, T. Boegneris smulkiai išskaičiuoja, kiek ir ko užauginta.3

     1933    metais buvo atnaujinti tvartai ir šv. Bergmanso namai. Juose įrengti naujokams 8 kambariai. Sode buvo pasodinta apie 200 vaismedžių. Be to, buvo padidinta vištidė, nupirktas elektros generatorius, kultivatorius, kelios mašinos staliui ir viena siuvėjui. Stalius padarė namams keletą baldų. Jo dirbtuvė ir kalvė buvo priestate prie koplyčios.

     Namų vyresnysis suminėjo T. Generolui ir visus apaštalavimo darbus, atliktus tėvų ir klierikų. T. Masilionis vedė 12 misijų bei rekolekcijų kursų. Klierikai vadovavo 3 Angelo Sargo kuopoms ir mokė tikybos Gudelių ir Kibučių pradžios mokyklose. Tėvai pasakė 111 pamokslų, pakrikštijo du mirštančius kūdikius, 76 vaikus paruošė pirmajai Komunijai, suteikė paskutinį patepimą 16 ligonių. Finansinė namų padėtis buvo gera. Geri ir santykiai su klebonais, kuriems tėvai ne kartą padėjo. 1933 m. Pagryžuvio naujokynas turėjo 48 gyventojus: 3 tėvus, 11 klierikų, 34 brolius. Klierikų tarpe buvo Jonas Sukackas ir Kazimieras Raudeliūnas.

     1934    m. prasidėjo nelaimingai. Naujokas brolis Petras Pilypavičius, įstojęs į ordiną  1932 m., prieš Kalėdas susirgo sąnarių reumatizmu, pagulėjo lovoje 10 dienų ir mirė Trijų Karalių dieną.

     Žiemos metu namų vyresnysis pradėjo supirkinėti trečiojo aukšto statybai reikalingą medžiagą. Gegužės mėnesį buvo nugriauta pastogė ir pradėti statybos darbai pagal Kopylovo planus. Darbus prižiūrėjo vokietis Derscheidt. Kadangi savų jėgų neužteko, buvo pasamdyta 10 darbininkų. Rugpiūčio pradžioje trečias aukštas jau buvo po stogu. Vidaus darbai užsitęsė ilgiau.

     Rudeniop šveicaras Mösch įvedė centralinį šildymą. Statybos darbai kainavo apie 25.000 litų, centralinis šildymas 30.000. Trys tūkstančiai litų buvo išleista vidaus įrengimams: elektrai, vandentiekiui ir dažymui. Šiaip 1934 m. nepasižymėjo jokiu ypatingu įvykiu. Tarp kitų kandidatų tais metais naujokyną pradėjo T. Juozas Aranauskas ir Tėvas Juozas Vaišnys. Klierikai dėstė tikybą Gudelių, Kibučių ir Burbaičių pradžios mokyklose. Dviejose mokyklose buvo įsteigti Eucharistijos Karžygių skyriai. Pagryžuvy buvo vesti 3 rekolekcijų kursai, kitur 5 kursai. Be to, tais metais T. Masilionis vedė 13 misijų. Kiti tėvų darbai buvo panašūs į praėjusių metų. Gausios ekskursijos lankė Pagryžuvio ūkį, kurį rūpestingai tvarkė brolis Pranas Gomanas.

     1935 m. sausio mėnesį brolis Kasperavičius pabaigė daryti laiptus, jungiančius visus tris naujokyno aukštus. Dar prieš gavėnią T. Masilionis išvyko iš Pagryžuvio vesti misijų ir rekolekcijų. Birželio pradžioje T. Ritmeisteris atsivežė jėzuitų gimnazijos mokinių būrelį, kuriam T. magistras vedė rekolekcijas. To paties mėnesio viduryje naujokyną aplankė T. Bley. Birželio 24-27 dienomis T. Andruška vedė Pagryžuvyje rekolekcijas kunigams. Birželio pabaigoje naujokyną aplankė ir T. Kipas. Jis išgyrė statybą, švarą ir visų uolumą, nes namai ir ūkis buvo laikomi pavyzdingai.

1931 m. naujokai. Pirmas iš kairės A. Liuima, antras iš dešinės J. Raibužis, trečias iš dešinės S. Kulbis. Kiti mirę arba išstoję.

 

     Rugpiūčio 4 dieną numirė daug žadąs kl. Jurgis Leonavičius. Bėgdamas į tolį per klierikų sporto varžybas, jis gavo širdies smūgį ir pradėjo merdėti. Pašauktas gydytojas iš Tytuvėnų rado jį dar gyvą, bet negalėjo jam padėti. Klieriko laidotuvėse dalyvavo du jo broliai iš Prienų. J. Leonavičiaus kūnas ilsisi Pagryžuvio kapinėse.

     Rugpiūčio mėnesio 28 dieną iš Valkenburgo į Pagryžuvį atvyko T. Alfredas Fritzenas. 1927-1928 m. jis mokytojavo jėzuitų gimnazijoje Kaime. Pagryžuvyje jis buvo paskirtas magistro padėjėju, koplyčios rektorium, lotynų ir vokiečių kalbos mokytoju, misijonierium, namų vyresniojo patarėju ir knygų cenzorium.

     Pradėjęs eiti savo pareigas, T. Fritzenas kartais atrodydavo labai draugiškas su naujokais, ne toks diktatoriškas vadovas kaip T. Boegneris, bet jis buvo beveik vaikiškai ambicingas. Buvo išlaikęs abitūros egzaminus iš lietuvių kalbos, tad save laikė dideliu lietuvių kalbos žinovu ir labai jaudindavosi, jei kas nors pastebėdavo jo lietuvių kalbos klaidą. Jis buvo taip pat didelis vokiečių patriotas. Jokiu būdu net nenorėjo sutikti, kad kryžiuočiai būtų Lietuvai kenkę. Nors T. Boegneris buvo gana griežtas, bet jis turėjo autoritetą. To negalima pasakyti apie T. Fritzeną.4

     Spalio mėnesio 29 dieną į Pagryžuvį atvyko buvęs belgų jėzuitų provincijolas T. van de Vorst. Jis lankė naujokyną T. Generolo vardu ir jam pranešė apie pagryžuviečių padėtį, darbus ir jų rezultatus. Matyt, kad T. Generolas buvo patenkintas, nes tais pačiais metais T. Boegneriui buvo suteiktas rektoriaus titulas.

     Gavęs T. Bley leidimą, spalio 30 dieną Pagryžuvį apleido T. Südhofas ir grįžo į Vokietiją taisyti sveikatos. Jis buvo visų mėgstamas dėl savo būdo ir dėl daugybės lietuvių kalbos klaidų, kuriomis prajuokindavo ne tik savuosius, bet ir visus su juo turėjusius reikalų.

     1935 metais namų knygynas buvo perkeltas į geresnes patalpas, sutaisytas tvartų stogas, pastatyta brolių kandidatų valgykla, įrengta pieninė ir skalbykla, atnaujinta tvora, dirvose surinkta daug akmenų, iškasti keli nusausinimui grioviai ir išdažyti keli kambariai. Iš apaštalavimo darbų pažymėtina 26 misijos bei trijų dienų rekolekcijos įvairiose parapijose, 9 rekolekcijų kursai kunigams, mokiniams, darbininkams ir vienuolėms. Kiti darbai ėjo įprastu keliu ir tempu. Šiais metais Pagryžuvyje gyveno, mokėsi, dirbo ir apaštalavo 44 Lietuvos Jėzuitų provincijos nariai.

     Pagerinę namus ir ūkį praėjusiais metais, 1936 m. tėvai jėzuitai pagal Kopylovo planus remontavo koplyčią. Vasarą, atėjus šiltam orui, buvo nugriautas koplyčios stogas ir keli mūrai, pastatyta nauja presbiterija ir visa koplyčia pakelta pusantro metro.

     Antras didesnis šių metų įvykis buvo tercijato atidarymas. Tercijatas yra studijų ir askezės metai tik tėvams. Padedami T. Instruktoriaus, jie atlieka 30 dienų rekolekcijas, gilinasi į dvasinio gyvenimo klausimus, nuodugniai studijuoja ordino konstitucijas ir istoriją ir nevengia kad ir paprasčiausių fizinių darbų. Tercijatas paprastai pradedamas rudenį ir baigiamas vasarą. Kadangi Lietuvoje visi tėvai buvo užimti mokyklos darbais, todėl T. Generolas leido tėvams atlikti tercijatą vasaros atostogų metu ir jį gerokai sutrumpino. Pirmoji tercijato dalis Pagryžuvyje buvo pradėta birželio mėnesio 23 dieną ir baigta prieš naujų mokslo metų pradžią. Vadovaujant T. Bley, Pagryžuvyje atliko tercijatą T. St. Gruodis, T. K. Fulstas, T. J. Ritmeisteris ir T. A. Fritzenas.

     1937 m. sausio 1 dieną trys klierikai — Juozas Aranauskas, Alfonsas Petronis ir Juozas Vaišnys — padarė pirmuosius įžadus ir oficialiai buvo priimti į Jėzaus Draugiją. Paruošęs žymesnių jėzuitų gyvenimo aprašymus lietuvių kalba, metų pradžioje magistras įsakė skaityti juos vakarienės metu. Sausio 24 dieną Kiškonių pavasarininkai prašė tėvus perimti jų kuopos vadovybę. Kadangi Tytuvėnų klebonas buvo pavydus, tėvai jiems nieko neprižadėjo.

     Paskutinę sausio mėnesio dieną dėl elektros trumpmės užsidegė koplyčios pastogė. Gaisrą užgesino broliai. Vasario 4 dieną koplyčioje buvo pastatyti suolai, kuriuos padarė brolis Kasperavičius su savo padėjėjais. Gavėnios metu T. Masilionis vedė 10 misijų, o sugrįžęs namo — rekolekcijų kursą gimnazistams. Tuo tarpu T. Fritzenas nuvyko į Klaipėdą ir vedė misijas vokiečių kalba. Didžiąją savaitę koplyčioje buvo laikomos įprastos pamaldos, o Velykų dieną pagryžuviečiai susilaukė sniego.

Tercijato tėvai: Fritzen, Gruodis, Boegner, Bley, Riethmeister, Fulst.

 

     Balandžio 29 dieną kelių pradžios mokyklų mokiniai padarė ekskursiją į Pagryžuvį, apžiūrėjo ūkį ir pasimeldė koplyčioje. Gegužės 17 dieną taip pat ekskursijos lankė Pagryžuvį. Viena buvo jaunųjų ūkininkų, antra Tauragės mokinių. Gegužės 30 dieną Pagryžuvį apžiūrėjo Tytuvėnų pavasarininkai. Birželio 15 dieną naujokyną aplankė T. Gasiūnas, S.J. Jis buvo JAV lietuvis jėzuitas, baigė studijas Romoje, aplankė lietuvius jėzuitus klierikus Insbruke ir norėjo susipažinti su kitais lietuviais konfratrais. Birželio 19 dieną į Pagryžuvį atvyko dvi ekskursijos: Šiaulių gimnazijos mokiniai ir T. Blažio choras.

     Liepos 13 dieną T. Rektorius ir T. Fritzenas nuvyko į Pašiaušę apžiūrėti senos jėzuitų kolegijos. Žmonės jiems sakė, kad bažnyčia buvo tokio pat dydžio kaip Šiluvos. Ją sugriovę rusai. Iš senos kolegijos buvo likę tik pamatai ir jėzuitų kapinės.

     Turėdami atlikti antrąją tercijato dalį, liepos mėnesio 14 dieną į Pagryžuvį atvyko T. Gruodis, T. Fulstas ir T. Ritmeisteris. T. Instruktorius kažkur užtruko. T. Andruškos pageidavimu, tercijato vadovybę perėmė T. Rektorius. Liepos mėnesio 24 dieną į Pagryžuvį atvyko T. Jurgis Smilgevičius, ką tik pabaigęs teologijos studijas Valkenburgo kolegijoje. T. Andruška jį paskyrė namų ūkvedžiu, koplyčios rektorium, sveikatos prižiūrėtoju, lietuvių kalbos mokytoju, misijonierium, knygininku ir T. Rektoriaus patarėju. Sekančią dieną atvyko ir T. Sierp, tercijato instruktorius.

     Pakviestas magistro, rugpiūčio 2 dieną Pagryžuvį aplankė vysk. Teofilis Matulionis. Jį lydėjo kan. Jančevskis. Lankant vyskupui artimas parapijas, Saudininkų, Kelmės, Lyduvėnų ir Šiluvos klebonai paprašė tėvų jėzuitų pagalbos.

     Rugpiūčio mėnesio 19 diena T. Insruktorius su tercijato tėvais paliko Pagryžuvį ir nuvyko į Kulautuvą baigti tercijatą. Tas trumpalaikis tercijatas buvo baigtas rekolekcijomis.

     Vykstant manevrams, rugsėjo 14 dieną Pagryžuvyje pernakvojo 200 kareivių. Kitą dieną Pagryžuvio apylinkėse jie atliko karinius pratimus. Išgyvenęs Pagryžuvyje nuo naujokyno pradžios su trumpa pertrauka Šiauliuose, rugsėjo 28 dieną iš naujokyno į Insbruką išvyko T. Masilionis gilinti filosofijos. Prieš jį į Insbruką nuvyko kl. Petronis ir J. Vaišnys. Rudeniop pagryžu-viečiai išvalė parke esantį karpių tvenkinį, pastatė šiltadaržį ir surinko nemažą derlių.5

     Spalio mėnesio 13-17 dienomis Pagryžuvį aplankė T. Andruška. Jis buvo visuomet laukiamas ir su džiaugsmu sutinkamas. T. Andruška sugebėjo žiūrėti į gyvenimo problemas ir iš linksmosios pusės ir savo juokais pralinksmindavo naujokus.

     Gruodžio mėnesio 15 dieną su naujokynu atsisveikino brolis Mykolas Andriejaus-kas5 ir brolis Stasys Tamkvaitis. Jie išvyko į Mittelsteino naujokyną Vokietijoje ruoštis misijų darbams Rodezijoje, Afrikoje.

     1937    m., be kitų darbų, pagryžuviečiai paruošė rūsį obuoliams, atnaujino keletą stogų, pratęsė vandentiekį iki vištidės, atnaujino elekros laidus tvartuose, padarė trūkstamų baldų, pasodino medelių ir kai kur pataisė klauzūros tvorą. Tais metais tėvai vedė 18 misijų ir 1 trijų dienų susikaupimą. Pagryžuvyje buvo du rekolekcijų kursai gimnazistams, Krakėse vienas kursas seselėms. Be to, T. Fritzenas buvo ypatingu seselių nuodėmklausiu Panevėžyje, Rokiškyje, Adamkave, Tauragėje, Šiauliuose, Biržuose, Antalieptėje ir Anykščiuose. Jis lankydavo jų vienuolynus kartą į mėnesį. Klierikai mokė tikybos Gudelių ir Kubilių pradžios mokyklose ir vadovavo ten Angelo Sargo Sąjungos kuopelėms.

     1938    m. gegužės mėnesį Pagryžuvio naujokyne buvo įvestas naujas paprotys.

     Sekmadieniais ir per Šeštines gegužinių pamaldų metu pradėjo sakyti pamokslus klierikai. Jiems buvo gera proga parodyti savo gabumus ir prisidėti prie tėvų apaštalavimo darbo. Švenčiant šv. Ignaco šventę liepos 31 dieną, į Pagryžuvį prisirinko tiek daug tikinčiųjų, kad iškilmingos Mišios turėjo būti laikomos po atviru dangum. Nuo rugpiūčio 21 dienos iki rugsėjo 16 dienos T. Rektorius viešėjo Vokietijoje. Sugrįžęs į Pagryžuvį, papasakojo naujokams kelionės įspūdžius ir iškėlė nacių nuopelnus. Kai kam tai labai nepatiko.

     Rugpiūčio 21 dieną naujokyną pradėjo 7 naujokai. Jų tarpe buvo Povilas Rabikauskas, dabartinis Gregorijaus universiteto istorijos fakulteto dekanas, Stasys Riūkas, vėliau tapęs protestantų dvasiškiu, Vincas Pupinis, dabar apaštalaująs rusų tarpe Sao Paulo mieste, ir Jonas Giedrys, dabartinis Montevideo lietuvių jėzuitų parapijos klebonas.

     Spalio mėnesio 10-24 dienomis Pagryžuvį lankė T. Andruška. Tie ordino konstitucijų numatyti metiniai provincijolo apsilankymai davė jam progos susipažinti su atskirų narių reikalais, spręsti einamus namų klausimus ir susidaryti visos provincijos vaizdą, kad galėtų ją tinkamai valdyti. Svarbesniais reikalais provincijolas atsiklausdavo konsultorių nuomonės.

     Neturėdami pinigų, 1938 m. tėvai jėzuitai Pagryžuvyje galėjo atlikti tik šiuos būtinus darbus: pastatyti cemento laiptus į bokštą, išpilti cementu virtuvės ir verandos grindis, apkalti kiaulių tvarto sienas lentomis, sutaisyti klojimo stogą, pasodinti parke apie 10.000 liepelių ir pakeisti keletą generatoriaus dalių. Taupumo sumetimais jie pradėjo kūrenti virtuvės krosnį malkomis.

     Dvasiniai tėvų ir klierikų patarnavimai buvo panašūs į praėjusių metų.

     Kilus antrajam pasauliniam karui, T. Boegneris, rašydamas namų istoriją, nepamini jokių ypatingų nuotykių, įvykusių Pagryžuvio naujokyne. Tais metais namuose gyveno 6 tėvai. T. Rektorius ėjo senas savo pareigas ir nuo 1936 m. mokė graikų kalbos vyresniuosius klierikus. T. Juozas Juškevičius buvo namų ūkvedys. T. Fritzenas administravo finansus. T. Romualdas Blažys ten atliko savo tercijatą. Ištremti iš Insbruko, T. Bružikas ir T. Masilionis Pagryžuvyje baigė teologijos studijas. Brolių buvo 12, klierikų 14, brolių naujokų 9. Niekas sunkiai nesirgo ir niekas nemirė. Trys klierikai dėstė tikybą Kubilių, Medingėnų, Gudelių ir Pumpurų pradžios mokyklose, o tėvai talkininkavo Kelmės, Tytuvėnų, Šiluvos, Saudininkų ir Liuolių parapijose. Naujokyne tėvai vedė 2 kursus rekolekcijų, svetur 7. Be to, įvairiose parapijose buvo vesta 30 misijų, 3 trijų dienų ir 3 dviejų dienų susikaupimai.

Atremontuotas Pagryžuvio naujokynas

 

     Okupavę Lietuvą 1940 m., komunistai įsakė tėvams jėzuitams palikti Pagryžuvį. Kadangi ir Kauno Jėzuitų Gimnazija buvo atimta, T. Andruška neturėjo kur apgyvendinti pagryžuviečių. Todėl jis paprašė brolius grįžti pas tėvus ar gimines, o klierikus jis apgyvendino Kauno jėzuitų bažnyčios pastogėje, kur jie tęsė savo darbą. Tuo tarpu komunistai atremontavo naujokyną ir pavertė jį sanatorija. Keli broliai galėjo pasilikti Pagryžuvyje sanitarais arba dirbti ūkyje.

     Atėjus vokiečiams į Lietuvą 1941 m., tėvai grįžo į Pagryžuvį. Nežinia, kiek jų buvo pradžioje, bet 1942 m. vasarą ten gyveno T. Andruška, T. Dambrauskas, Lenkijos lietuvis, ir T. J. Juškevičius. Išvykus T. Boegneriui į Vokietiją, T. Dambrauskas perėmė jo pareigas. Be to, Pagryžuvyje buvo 13 brolių, 2 klierikai, 1 kandidatas į brolius ir 10 lenkų tėvų. Pabuvęs keletą savaičių, vienas klierikas išstojo, bet paskui į naujokyną įstojo dar 4 klierikai ir 3 broliai. Išvykus T. Dambrauskui į Šiaulius, naujokų magistru tapo T. Danyla, o T. Juškevičių pakeitė T. J. Kukta.

     Okupuojant Sovietams Lietuvą 1944 m., naujas Provincijolas T. St. Gruodis pasiuntė naujokus namo. Tėvai ir broliai pasiliko Pagryžuvy, o 6 klierikai poriniu vežimu pasuko į Telšius ir spalio pradžioje atsidūrė kunigų seminarijoje studijuoti filosofiją. Pačią įžanginę mokslo metų dieną reikėjo vėl bėgti. Telšiuose atsiradęs T. Fulstas parūpino jiems ir visiems kunigų seminarijos auklėtiniams vokiečių karinės valdžios liudijimus, jog gali netrukdomai vykti į Eichstatą. Šeši jėzuitai klierikai pervažiavo sieną ties Kretinga ir dėl sąmyšio išsisklaidė. Bet spalio pabaigoje jie įvairiais keliais ir įvairiomis priemonėmis atvyko į Pullachą prie Mūncheno ir rado ten dar 5 lietuvius jėzuitus klierikus.7 Pullache buvo Pietų Vokietijos Provincijos kolegija, kurioje buvo dėstoma filosofija ir teologija.

     Nors Pagryžuvio naujokynas dabar uždarytas, bet jis pasiekė savo tikslą. Jame brendo antroji lietuvių jėzuitų karta, kuri šiandien apaštalauja keturiuose kontinentuose: Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje.

1.    Žinios gautos iš T. A. Liuimos.

2.    Taip apibūdino T. Boegnerį T. Vaišnys ir T. Raudeliūnas.

3.    Pagryžuvio Historia domus 1933 m., 5 p.

4.    Taip apibūdino T. Fritzeną T. Vaišnys.

5.    260 centnerių rugių, 103 cent, kviečių, 250 cent, miežių, 300 cent, avižų, 1650 cent, bulvių, 4500 runkelių, 135 vežimus šieno, 170 cent, kitokio pašaro, 180 vežimų šieno. Palyg. Pagryžuvio Historia domus, 1937 m., 8 p.

6.    Lenkijos generolas Vladislovas Anders, pasižymėjęs kovose per antrąjį pasaulini karą Italijoje, buvo brolio Andriejausko dėdė.

7.    Žinios apie Pagryžuvio naujokyną vokiečių okupacijos metu gautos iš T. A. Tamošaičio, S.J.