Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

NETAISYKLINGI POSAKIAI BEI ŽODŽIU DERINIAI

     PRINCIPE — iš principo. Pvz.: Principe (=IŠ principo) aš pritariu šiam sumanymui. PRIPILDYTI KĄ KUO — pripildyti ką ko. Su veiksmažodžiais pripildyti, prikrauti, prikimšti, prisotinti ir pan. vartojamas pilnio kilmininkas. Pvz.: Klėtis pripildyta grūdais (=grūdų). Maišas prikimštas šienu (=šieno).

     RASTI ATGARSĮ — paplisti, susilaukti pritarimo. Pvz.: Paskaitininko iškeltos mintys rado atgarsį ( = susilaukė pritarimo, paplito) lietuvių visuomenėje. Prezidento kalba nerado atgarsio ( = nesusilaukė pritarimo) tautoje.

     RASTI VIETOS — pasitaikyti. Pvz.: Mūsų visuomenėje dar vis randa vietos šios negerovės (= dar vis pasitaiko šių negerovių).

     REIKALAS TAME — reikalas tas. Pvz.: Reikalas tame ( = tas), kad tu visiškai nesidomi savo darbu.

     SĄRYŠYJE — ryšium. Pvz.: Sąryšyje (=Ryšium) su šiuo įvykiu jis visai prarado pusiausvyrą. Sąryšyje (= Ryšium) su naujos tvarkos įvedimu iškilo daugybė problemų.

     SEKRETORIUS PETRAITIENĖ — sekretorė Petraitienė. Lietuvių kalboje įprasta derinti giminę nurodantį daiktavardį su žmogaus pavarde ar vardu. Pvz.: direktorė Jonaitienė, daktarė Rimkienė, profesorė Petraitytė ir t.t. Tačiau galima sakyti: Panelei Gražinai yra suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

     SKIEPYTI PRIEŠ KĄ — skiepyti nuo ko. Pvz.: Mokykloje visi vaikai buvo skiepijami prieš raupus (= nuo raupų).

     SUMOJE. Žodžio suma vietininkas dažnai vartojamas netikusiai. Pvz.: Parašė čekį šimto dolerių sumoje. Mūsų sportininkai, bendroje sumoje surinkę 25 taškus iš 30 galimų, laimėjo pirmąją vietą. Šiuos sakinius taip būtų galima pataisyti: Parašė šimto dolerių čekį. Mūsų sportininkai, surinkę 25 taškus iš 30 galimų, laimėjo pirmąją vietą.

     SUSIRINKTI POSĖDŽIUI — susirinkti į posėdi, posėdžio. Po slinkties veiksmažodžių (atvykti, atvažiuoti, susirinkti, susibėgti. ..) naudininkas paprastai nevartojamas. Tad reikėtų sakyti: ateiti pietų (ne pietums), išeiti posėdžio (arba į posėdį), išleisti atostogų (ne atostogoms).

     SU PAGALBA. Ši prielinksninė konstrukcija lietuvių kalboje nevartotina vietoj šiuo atveju būdingo tik vieno prielinksnio su. Pvz.: Darbas buvo atliktas su skaičiavimo mašinų pagalba. Miškas buvo iškirstas su elektrinių piūklų pagalba. Toji "pagalba" šiuose sakiniuose visiškai nereikalinga; galime tiesiog pasakyti: Darbas buvo atliktas skaičiavimo mašinomis. Miškas buvo iškirstas elektriniais piūklais.

     Žinoma, kitais atvejais toji konstrukcija "su pagalba" gali būti visiškai gerai pavartota: Daktaras atliko operaciją su asistento pagalba. Tik su savo draugų pagalba jis galėjo pasiekti tokių gerų rezultatų.

     TAME SKAIČIUJE, TAME TARPE — jų tarpe, tarp jų, iš jų. Pvz.: Susirinko labai daug žmonių, tame skaičiuje ( = jų tarpe, tarp jų) ir lietuvių. Buvo didelis būrys moksleivių, kai kurie tame tarpe ( = kai kurie iš jų) jau bebaigia mokyklą.

     TAIP VADINAMAS — vadinamasis. Pvz.: Visi išeivijos lietuviai sudaro taip vadinamą ( = vadinamąją) Lietuvių Bendruomenę.

Kas kita: Jis yra tik taip vadinamas, bet tikrasis jo vardas yra kitoks.

     TIKĖTI Į KĄ — tikėti ką, kuo. Pvz.: Jis tiki į Dievą ( = Dievą). Mes tikime į laimingesnę žmonijos ateitį ( = laimingesne žmonijos ateitimi). Pirmajame sakinyje tikėti reiškia "manyti ką esant", o antrajame — "būti kuo įsitikinusiam".

     TIKRUMOJE, VISUMOJE nevartotini prieveiksmiai. Jų vietoj sakytina: iš tikrųjų, iš viso. Pvz.: Tikrumoje ( = Iš tikrųjų) ten buvo visiškai ne taip, kaip jis pasakojo. Visumoje ( = Iš viso) į tai sunku atsakyti.

     TIKSLU PADARYTI. Nurodant veiksmo tikslą, dažnai visai be reikalo pavartojamas patikslinamasis įnagininkas tikslu. Pvz.: Mes išėjome į mišką tikslu grybauti ( = grybauti).

     TO PASĖKOJE, PASEKMĖJE, IŠDAVOJE — dėl to, dėl tos priežasties. Pvz.: Šią vasarą buvo didelė sausra — to pasekmėje ( = dėl to) ir derlius labai prastas. To išdavoje ( = Dėl tos priežasties) gali labai pabrangti maistas.

     TURTINGAS KUO — turtingas ko. Pvz.: Jis yra turtingas garbe ( = garbės). Lietuvos miškai turtingi grybais, uogomis ( = grybų, uogų).

     VEDINI KO — vedami ko. Pvz.: Tokių tikslų vedini ( = vedami), mes pradėjome šią kelionę.

     Veiksmažodiniai būdvardžiai vedinas, nešinas ir kt. valdo tik įnagininką. Pvz.: ėjo maišu nešinas, vaiku vedinas. Tačiau tikslo (kaip ir jausmo, pareigos) negalima vesti, galima būti tik jų vedami. Pvz.: Jis ten ėjo, pareigos vedamas. Tokiais atvejais vartojamas esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis su daiktavardžio kilmininku.

     VEIKTI Į KĄ — veikti ką. Pvz.: Visi turėtų žinoti, kaip alkoholis veikia į sveikatą ( = sveikatą).

     VESTI KOVĄ — kovoti, kariauti, kautis. Pvz.: Ilgus amžius lietuvių tauta vedę kovą (=kovojo) su savo priešais.

     VIETOJ TO, KAD — užuot. Pvz.: Vietoj to, kad būtų mokęsis ( = Užuot mokęsis), vaikas pradėjo bastytis gatvėmis.

     VISO — iš viso. Pvz.: Viso ( = Iš viso) buvo surinkta 500 dolerių.

     VYDŪNO VARDO FONDAS — Vydūno fondas. Nurodant įstaigų ar kokių nors institucijų, besivadinančių kieno nors vardu, pavadinimą, kai kas prideda žodį vardo, bet visai be reikalo. Pvz.: Rygiškių Jono vardo (=Rygiškių Jono) gimnazija. Valančiaus vardo ( = Valančiaus) ateitininkų kuopa.

NETEIKTINI ĮTERPINIAI

     BENDRAI — apskritai, aplamai. Bendrai nevartotinas įterptiniu žodžiu. Pvz.: Bendrai (=Apskritai, aplamai) šis darbas nėra sudėtingas.

     Kas kita: Jie bendrai ( = t.y. bendromis jėgomis) atliko šį darbą.

     KAIP TAISYKLĖ — kaip visuomet, visada, dažniausiai, paprastai. Pvz.: Jis, kaip taisyklė, (=visuomet, paprastai) kiekvieną rytą eina pasivaikščioti. Kaip taisyklė (= kaip visuomet), atėjus žiemai, jis suserga.

     MATOMAI nevartotinas vietoje įterptinio žodžio matyti. Pvz.: Matomai ( = Matyt), jis apie tai nieko nežinojo.

     Kas kita: Jis matomai padėjo daiktą (t.y. taip, kad tas daiktas būtų matomas).

     REIŠKIA negali būti vartojamas įterptiniu žodžiu vietoj vadinas. Pvz.: Reiškia (= Vadinas), tu visai sąmoningai tai padarei.

Algimanto Kezio, S.J., nuotr.