St. Neniškienė

     Vaikai, kurie lanko vaikų darželį, išprūsta žymiai daugiau už vaikus, augančius šeimoje. Mokykloje tarp šių vaikų susidaro didelis skirtumas, apsunkinąs mokytojų darbą. Kad šio skirtumo nebūtų, vaiką, augantį šeimoje, reikia paruošti mokyklai.

     Nebūtina priešmokyklinio amžiaus vaikus mokyti skaityti, rašyti bei skaičiuoti. Tai mokytojų darbas. Tėvai turi skatinti vaikų smalsumą, stebėti ir vertinti juos supančią aplinką, ugdyti meilę mokyklai, knygai ir mokytojui.

     Šešerių metų vaikui papasakokite apie tai, kad jis greitai eis į mokyklą, kur ras būrį draugų, panašių į jį, kur linksmai žais, dainuos, skaitys knygutes su gražiais paveikslėliais.

     Vis dar pasitaiko tėvų, kurie neklusnų šešiametį gąsdina mokykla ir mokytojais. Nuolat primena, kad mokykloje "užlauš" tave ne taip, kaip mama ar tėtė. Tokios užuominos sukelia vaiko emocijas, nepalankias mokyklai. Šie vaikai, atėję į mokyklą, nepatikliai žvilgčioja į mokytojus ir nenoromis imasi darbo. Atsitinka, kad jau pirmomis mokslo metų dienomis pabėga iš pamokų. Iš to matyti, kad vaikas neparuoštas mokyklai.

     Sistemingai reikia su vaiku stebėti gamtą. Vaikui galima pavesti stebėti medelį, auginti ir saugoti gėlytę. Tai ne tik padės jam pamatyti augmenijos gyvenimo pasikeitimus, bet ir suprasti šių pasikeitimų priežastis. Mokėjimas stebėti ir saugoti gamtos grožį jam pravers mokykloje.

     Pasivaikščiojimų metu reikia kuo daugiau bendrauti su vaiku, atsakinėti į jo klausimus. Nuolat priminkite vaikui, kad, eidamas į mokyklą, taip pat turės saugoti medelius, gėles, nemindžioti vejų.

     Pasivaikščiojimų metu galima patikrinti, kaip vaikas moka orientuotis aplinkoje: kur kairė, dešinė, ką reiškia žodžiai "tarp", "ant", "virš", "po", "prieš" ir pan. Mokykloje pasitaiko atvejų, kad vaikas to nežino.

     Taip pat mokykite vaiką eismo taisyklių. Nepraeikite tylomis pro kelio ženklus, šviesoforus, sankryžas, autobusų stoteles. Dažnai su vaiku nueikite tuo keliu, kuris veda į mokyklą. Tegul jis įpranta juo vaikščioti. Eidami pažaiskite su vaiku žaidimą "tėtė ar mama ir vaikas", pasikeitę vaidmenimis. Tegul vaikas paima tėtę ar mamą už rankos ir veda, nepažeisdamas eismo taisyklių. Įsitikinsite, kaip įdomu! Vaikas tiesiog paauga. Kaip jis budriai saugo savo "mažylį" nuo mašinų, stebi perėjimo vietas bei kelio ženklus. Sustokite ir kartu su vaiku pasigėrėkite gražiai sutvarkytomis autobusų stotelėmis, pasipiktinkite tais, kurie teršia jas ir gadina kelio ženklus. Priminkite vaikui, kad, eidamas į mokyklą, neardytų to, ką sukūrė suaugę.

     Taip paruošti vaikai nerašinės prisiminimų autobusų stotyse, neiškabinės "papildomų" tvarkaraščių ir negadins kelio ženklų.

     Gamtos reiškinius aiškinkime teisingai, neiškreipdami faktų ir nesiekdami toliau, ko nesuvokia vaiko protas. Taip auklėjamas mažytis bus mums atviras, apibers vis naujais ir naujais klausimais.

     Namie dalį savo laisvalaikio valandėlių skirkite vaikui. Pabūkite su juo ir pasikalbėkite. Nevenkite su vaiku pasiginčyti. Ginčo metu vaikas išmoks apginti savo nuomonę. Nepamirškite, kad kartais reikia jums ginčą pralaimėti — pasiekta pergalė vaikui atneš daug džiaugsmo, jis pradės pasitikėti savo jėgomis.

     Ruošiant vaiką mokyklai, svarbu pasiekti, kad jis turėtų laiko, talpos ir atstumo orientaciją: žinotų, kokia laiko atkarpa yra minutė, valanda ir savaitė. Suvoktų, kiek stiklinių telpa į litrą, litrų į kibirą, ką sveria kilogramais ir matuoja litrais. Sugebėtų nustatyti atstumą žingsniais ir metrais. Tai labai svarbu būsimam pirmaklasiui. Nuo pirmų mokslo metų dienų teks budėti klasėje ir užrašyti datą. Reikės nusipirkti smulkias mokymosi priemones ir priešpiečius. Nustatyti atstumą tarp jo ir atvažiuojančios mašinos. Be šių žinių labai sunku išsiversti pirmokui.

     Vaikui minimus įgūdžius sudarote žaidimų forma ir pavestų užduočių atlikimu. Pavyzdžiui, šešiamečiui vaikui galima pavesti, kad įspėtų tėvus, kada radijo senelis seks pasaką, bus žinios, kasdien nuplėšti sieninio kalendoriaus lapelį ir panašiai. Grįžus su pirkiniais, patartina kartu su vaiku aptarti, kiek galėtų sverti parnešta duonytė ar bandelė, kruopos ir cukrus. Kokia pieno, grietinėlės butelio talpa. Išmokykite vaiką išmatuoti kambario ilgį ir plotį, tarpą nuo lovos iki stalo, spintos, veidrodžio — žingsniais ir metrais. Pratinkite atstumus nustatyti iš akies, o po to patikrinti matu. Tokiu būdu sudaromi įgūdžiai, labai reikalingi būsimam mokiniui.

     Mokydami matematikos, neapsiribokime tik skaičiavimo įgūdžių sudarymu. Mokykite vaiką stebėti, matuoti, įvertinti daikto ypatybes. Tam naudotina statybinė medžiaga, kubeliai, juostelės, geometriniai kūnai.

     Supažindinkite vaiką su pinigais ir leiskite kai ką retkarčiais pirkti pačiam. Duodami pinigus, kartu mokykite vieno iš svarbiausių dalykų — saugoti, taupyti ir protingai leisti juos. Mažieji labai anksti supranta pinigų vertę, tačiau, kaip elgtis su jais — labai sunku įsąmoninti net paauglius. Nepamirškite, kad protingas elgesys su pinigais, įtvirtintas nuo pat mažumės, labai svarbus visam būsimo žmogaus gyvenimui.

     Nuo pat mažumės mokykite vaiką teisingai tarti žodžius, o vėliau reikšti mintis ir papasakoti. Pasakojimo tema gali būti įvairi: darbas darže, sode, žvėrelių bei paukštelių išvaizdos nupasakojimas. Svarbu, kad vaikas mokėtų atpasakoti tai, ką matė, girdėjo, teisingai vartodamas žodžius ir išsireiškimus. Vaiko išsivystymo rodiklis yra jo sugebėjimas atkurti vaizduotėje anksčiau matytą vaizdą, tiksliai jį atpasakojant. Pavyzdžiui, vaikas kartu su tėvais dalyvavo šventinėje demonstracijoje, matė filmą ar spektaklį. Po kelių dienų paprašykite vaiką, kad jis atpasakotų to filmo ar spektaklio turinį; visa tai lavina būsimo mokinio atmintį ir iškalbą.

     Mažametį vaiką mokykite mandagumo. "Labas rytas", "prašau", "viso gero" šeimoje turi skambėti kasdien. Dar pasitaiko mokinių, kurie lenkiasi savo mokytojų, praeina nusisukę, kad tik nereikėtų pasisveikinti. Priežastis aiški — neįpratęs sveikintis.

     Mažieji kartais mėgsta išnaudoti senelius ir negerbti jų. Šeimoje neturėtų to būti. Mes labai dažnai piktinamės, kai paauglys neužleidžia vietos ar net tyčiojasi iš seno žmogaus. Smerkiame jį patį, kaltiname mokytojus. O ar ne mes patys kalti, neišugdę šio gražaus įpročio nuo pat mažumės. Pavyzdžiui, kokia močiutė, pasisodinusi greta "pipirą", gina, kad tik kas jo nepajudintų iš vietos, o vėliau — skundžiasi įžeista. Tėvų pareiga reguliuoti santykius tarp senųjų ir mažųjų.

     Sumažinkite saldainių ir žaislų pirkimą. Dažniau vaikui nupirkite knygučių, tegu jos būna nuolatiniai svečiai jūsų namuose. Paskaitykite vaikui garsiai, sudominkite jį knygutės turiniu ir gražiais paveikslėliais. Pastebėsite, kad vaikas pats nejučiomis pradės skaityti, domėtis ir vertinti knygą.

     Įrenkite vaikui specialų kampelį su staliuku ir kėdute. Čia jis privalo laikyti savo žaislus ir knygutes, vėliau čia ruoš pamokas, laikys vadovėlius ir mokymosi priemones. Jo kampelis visada turi būti švarus ir tvarkingas. Nuolat priminkite vaikui, kad mokykloje taip pat teks palaikyti švarą ir tvarką. Negalima braižyti klasės suolų ir teplioti sienų. Papasakokite, kad mokykla, klasė bus antrieji namai. Mokytoja — antroji mama, kuri taip pat rūpinsis, kad jis užaugtų sveikas ir išsilavinęs. Tik taip pasieksite, kad jūsų vaikas, nuėjęs į mokyklą, būtų pavyzdingas, gerai mokytųsi ir jums patiems nekeltų rūpesčio.

     Kai kurie tėvai, nupirkę vaikui brangių žaislų, madingai jį aprengę, galvoja atlikę savo tėvišką pareigą. To maža! Apgaubkite vaiką tėviška šiluma ir dėmesiu, išmokykite jį pažinti aplinką, gerbti kitus žmones ir jų darbą, samprotauti. Visa tai pravers mokykloje. Paruoškite vaiką taip, kad jis mokslo metų pradžios lauktų kaip didžiausios šventės.