JEREMY

      Pagal Arthur Barron scenarijų parašytas poros kuklių jaunuolių meilės filmas. Savo nuotaikomis iš dalies jis primena “Love Story” ar “Friends”. Aukštesniosios mokyklos pirmosiose klasėse esąs Jeremy (Bobby Benson), gerai grojąs violončele, mėgstąs arkliukus ir krepšinį, įsižiūri iš Detroito į Niujorką persikėlusią, bebaigiančią mokyklą Susan (Glynnis O’Connor), pamėgusią baletą. Ji susižavi Jeremy koncertu, ir tarp jųdviejų išauga šilti jausmai. Filme vaizduojami labai nedrąsūs pirmieji pasikalbėjimai, telefonavimai, išėjimai. Jie patrauklūs savo paprastumu ir nuoširdumu, kol jau nueinama per toli, nors tai ir nevaizduojama nemoraliu plikumu, bet jau sugestijonuojama gal ir per daug. Dėl to filmas kvalifikuojamas — suaugusiems.

      Pačiame jų meilės įkarštyje įvyksta tragedija — tėvą darbovietė vėl atkviečia į Detroitą, ir viskas turi nutrūkti. Kaip B. Benson, taip ir G. O’Connor žiūrovą žavi nuoširdžiu paprastumu ir natūralumu. Stipri vaidyba ir antrinio personažo — Jeremy muzikos mokytojo Leonard Cimino, su pasisekimu vaidinusio Goodmano teatre Čikagoje.

      Filmas yra susilaukęs pripažinimo Cannes filmų festivalyje. George Pappas režisūra įspūdinga. Savo išradingumu atkreipia dėmesį ir filmuotojas Paul Goldsmith.

ENGLAND MADE ME

      Šis filmas susuktas pagal plačiai skaitomą kataliko rašytojo Graham Green romaną. Režisierius Peter Duffell viską rūpestingai suplanavęs, vengdamas nereikalingų scenų ir dialogų. Vaizduojami nacių laikai Vokietijoje. Vokiečių finansininkas turtuolis įsimyli savo sekretorę, atvykusią iš Anglijos ir ilgesnį laiką dirbančią jo firmoje. Sekretorę sklandžiai vaidina dailios išvaizdos Hildegard Neil. Kai atvyksta sekretorės brolis, išsivysto jo romansas su lengvabūde britų turiste. Jis atskleidžia laikraštininkui (kurį įtikinančiai vaidina Michael Hordern), kad turtuolis veda jo seserį, ir tos sensacingos vedybos prieš laiką patenka į spaudą. Sužadėtuvių scena turtingoje salos pilyje atskleidžia nacių pareigūnų orgijas. Turtuolis ir jo klika, nepatenkinti busimosios žmonos brolio išsiplepėjimais, nusprendžia juo nusikratyti ir jį nužudo. Tai patyrusi sesuo palieka turtuolį.

      Michael York vaidina tą lengvabūdį linksmavaikį brolį, o Peter Finch — finansininką. Jųdviejų vaidyba puiki, tik P. Finch tarimas ne visai nuoseklus. Filme yra labai patrauklių ežero ir kalnų vaizdų bei klasiškos skambios muzikos. Žiūrovui jis nebus nuobodus.

CHARLES VARRICK

      Kriminalinis intriguojantis filmas, bet be didesnės meninės vertės. Neblogas aktorius Walter Matthau vaizduoja cirko pilotą Charley Varrick, kuris su žmona ir draugu apiplėšia nedidelio miestelio banką. Juos užklumpa policija. Moteris peršauna porą policininkų, bet paskui ir pati kulkos perskrodžiama. Paskutinėmis jėgomis ji išveža vyrą iš pavojaus zonos, bet paskui pati sukrinta. Vyras automobilį ir žmonos lavoną apipila paraku, padega ir su savo sėbru pabėga. Bet čia prasideda jo nelaimės. Paaiškėja, kad pavogti pinigai priklausė Mafijai. Dabar jiems reikia išsisukti ne tik nuo policijos, bet ir nuo Mafijos, kuri neina į teismus, bet priešus likviduoja vietoje. Mafija pasiunčia Molly (Joe Don Baker) suieškoti kaltininkų. Jam tuoj pasiseka, nes juos išduoda pasų padirbėjai, i kuriuos kreipėsi Varrick. Mafijos seklys sadistiškai kankina ir nužudo susektą plėšiko sėbrą. Suseka ir pati plėšiką. Prasideda automobiliu važiuojančio Molly ir lėktuvan įšokusio Varrick žūtbūtinė kova, kurioje Mafijos atstovas, plėšiko gudrumu apgautas, susprogdinamas.

      Suaugusiems filmas šiokiam tokiam išsiblaškymui gal ir pakenčiamas, bet jame meniškumo nedaug, tik gausu žmogžudysčių ir žiaurumo. Režisierius Don Siegel savo gabumams parodyti galėjo pasirinkti ką nors geresnio. Filmas susuktas iš John Reese romano “The Looters”.

EXECUTIVE ACTION

      Kaip tik su prezidento Kennedy mirties dešimtmečiu plačiau kino ekranuose pasklido filmas “Executive Action”. Daugeliu atžvilgių jis įdomus. Jame stengiamasi pavaizduoti tariamąjį sąmokslą nužudyti prezidentą. Žiūrovui visų pirma įdomu pamatyti daugelį tikrovės vaizdų: prezidento Kennedy atvykimą į Dalias, jo peršovimą ir tolimesnius įvykius, paimtus iš ano laiko filmų. Stipresnieji aktoriai yra Burt Lancaster ir Joe Don Baker.

      Filmui net ir per radiją buvo didelių priekaištų, jog jame įtaigojama, kad prezidentas buvęs nužudytas dešiniųjų sąmokslininkų, tam veiksmui užangažavusių Oswaldą. Filme daug rodoma toji tariamųjų sąmokslininkų grupė, jų suorganizuotos šaudymo pratybos, kad geriau pataikytų. Parodomas kai kurių svyruojančių galutinis apsisprendimas, kai išryškėja prezidento nuolaidumas komunistams. Tačiau taip pat parodoma, kad prezidento žudikas yra tikrai buvęs komunistų sąjūdyje. Tad žiūrovui taip jau labai į akis nekrinta, kad čia ypač būtų kaltinami dešinieji. Filme yra daug teigiamų ir įdomių dalykų iš to tragiško įvykio, tad jis, nuėjęs jo pažiūrėti, nesigailės.

TRIPLE ECHO

      Vaizduojama nuošaliame D. Britanijos ūkyje gyvenanti moteris, kurios vyras yra japonų nelaisvėje. Ją vaidina gana gabi aktorė Glenda Jackson. Ji pergyvena vienatvę, bet veda ūkį ir nesugniūžta. Pripuolamai į jos sodybą užklysta karys, jaunos, iš dalies mergaitiškos išvaizdos jaunuolis, kurį vaidina Brian Deacon. Jis pataiso traktorių ir padeda ūkyje. Tarp jo ir moters išsivysto intymus romansas. Kadangi jis yra pabėgęs iš kariuomenės, o taip pat bijomasi žmonių kalbų, tai jis persirengia moterimi, vaizduodamas šeimininkės seserį.

      Šiuos namus aplanko ir daugiau karių. Vienas seržantas (Oliver Reed) susidomi jauna šeimininkės “seseria”, pradeda flirtą ir kviečia į karių pasilinksminimus. Ilgainiui tarp moters ir “sesers” darosi santykiai įtempti. Dezertyras ima jaustis kaip kalėjime. Ieškodamas įvairumo, persirengęs mergina, nueina į karių pasilinksminimą, kur atpažįstamas. Pabėga, bet sugaunamas ir vedamas į anos moters vienkiemį. Moteris, supykusi, kad neklausė jos patarimo neiti į pasilinksminimą, o taip pat gal ir norėdama pridengti savo nusikaltimus, nušauna tą sugautą dezertyrą.

      Filme yra intrigos, geras filmavimas, bet dėl kai kurių intymesnių scenų moters namuose ir dėl kai kurių sugestyvių karių balsų pasilinksminimo užkampiuose jis yra skiriamas tik suaugusiems.

HERCULES

      Šis filmas drauge su “Hercules Unchained” dažnai yra rodomas tuose pačiuose teatruose, nes antrasis yra pirmojo tęsinys. Turinys yra paimtas iš graikų mitologijos ir žiūrovui padeda susipažinti su senovės graikų mitais bei jų panaudojimu literatūroje. Filmuose yra daug fantastiškų nuotykių, neįtikėtinai komplikuotų scenovaizdžių, masinių karų. Yra ir romantiškų vietų, ir baleto, ir kitokio pramoginio įvairumo, priimtino visiems. Nors filmas nepasižymi dideliu meniškumu, bet žiūrovui gali suteikti poilsio ir išsiblaškymo valandėlę po dienos darbų ir įtampos.

TALES THAT WITNESS MADNESS

      Paramount bendrovės filmas, režisuotas Freddie Francis. Psichiatras Donald Pleasance atvykusiam į psichiatrinę ligoninę svečiui rodo ten uždarytus pacientus ir paskui šuoliais į praeitį ekrane rodo jų ligos atsiradimą bei išsivystymą. Vaizduojami keturi atvejai: vaiko, kuriam rodosi užpuoląs tigras; jaunuolio, kuriam įtampą sudaro senas portretas; jauno vyro, kuris įsivaizduoja kelmą esant moteria, sukeliančia romantinius jausmus ir norą žudyti savo žmoną; pagaliau filipinų rašytojo, kuris savo literatūrinės agentės dukrą nužudo kanibalistinei aukai.

      Filmas yra perdaug žiaurus, slegiantis ir kvailas, kad būtų galima kam nors jį rekomenduoti. Jame niekas neras nei meniško pasigėrėjimo, nei pramoginio poilsio.

Juozas Prunskis