Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ

KAD SKAITYTOJAMS NEPRITRUKTŲ ŽODŽIŲ

     Iš "L. Lietuviams" skaitytojų pasisakymų žinome, kad skyrelis "Tėvynėje" yra populiarus ir mielai skaitomas. Kiekvienam išeivijos lietuviui įdomu sužinoti, kaip kasdieninis gyvenimas vyksta pavergtoje tėvynėje, tačiau ne kiekvienam prieinama okupuotosios Lietuvos spauda ar kiti žinių šaltiniai. "Laiškai Lietuviams" stengiasi bent kiek šį savo skaitytojų smalsumą patenkinti ir kiekvieną mėnesį pateikti žinių iš anapus geležinės uždangos. Šis darbas būtų dar sėkmingesnis, jei skaitytojai dažniau pareikštų savo nuomones, pageidavimus ir net kritiką. Skaitytojams, kurie mėgsta nusiskųsti, kad sunku tinkamai mintis išreikšti, nes žodžių pritrūksta, duodame trumpą žodynėlį, tikėdami, kad jis bus labai naudingas, ypač pobūviuose, norint pagerinti ir pralinksminti nuotaiką:

alkūnė — mergina, kuri visuomet laikosi dietos (t.y. kuri visuomet alkana):
angliškas — pieštas anglim;
apatinukas — apatijos sūnus;
apibūdinti — suręsti stogą virš galvos (pastatyti būdą);
atvirukas — nuoširdus, atviras vaikas;
avėti — palengva virsti avim;
avinas — apsiavęs batais;
bijūnas — visko bijantis žmogus;
braškėti — skinti svetimas braškes;
budelis — sargas, arba budintis žmogus;
bulvaras — bulių piemuo;
diktatorius — mokytojas, diktuojantis diktantą;
gūžčioti — ieškoti kiaušinių gūžtose;
įkaitinti — padaryti įkaitu;
imtuvas — kyšininkas;
išvadavimas — išvadų darymas;
kolonizacija — fasado papuošimas kolonomis;
migdolas — vyras, mokantis migdyti vaikus;
minutė — nedidelė mina;
moliūgas — meniškas molio dirbinys;
nualinti — nugirdyti alumi;
paštetas — pašto tarnautojų ansamblis;
pavėžinti — pavaišinti virtais vėžiais;
ridikas — darbininkas, ridenantis statines;
sielotis — plaukioti sieliais;
sudominti — sužaisti partiją domino;
šakotis — dirbti su šakėmis;
temdyti — rinkti įvairias temas;
vadovėlis — neprityręs vadovas;
valyti — rodyti savo valią;
vargonai — vargo žmonės;
vedamasis — per prievartą tuokiamas jaunuolis;
vertikalus — kūrinys, lengvai išverčiamas į kitą kalbą;
vėžė — vėžio pati.

"Šluota" Nr. 18 ir 19 (1973 m.)

KIEK DABAR LIETUVOJE MIŠKU

     1973-jų metų apskaičiavimu, Lietuvoje yra apie du milijonai hektarų miškų. Šie miškai dalinami į dvi grupes. Pirmąją miškų grupę sudaro kurortiniai miškai, parkai, draustiniai, vadinamosios žaliosios zonos ir kt. Šie miškai vadinami valstybiniais. Valstybiniams miškams priklauso daugiau kaip trys ketvirtadaliai viso mišku apaugusio ploto Lietuvoje. Be valstybinių miškų yra dar priklausančių kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kt. Pirmoji miškų grupė (valstybinių ir kitų) sudaro 41 procentą viso miškų ploto. Antrosios grupės, sudarančios 59 procentus miškų ploto, beveik visi miškai yra eksploataciniai, tai yra pagrindinė bazė, iš kurios gaunama mediena.

     Didžiausią dalį valstybinių miškų sudaro spygliuočiai — 63,1%. Tolesne eilės tvarka eina: beržynai, juodalksnynai, baltalksnynai, o kietųjų lapuočių yra tik 2,6% ploto. Visos Lietuvos miškingumas yra 26,4%. Palyginus su ankstesne apskaita (1966 m.), valstybiniame miškų fonde pirmosios grupės miškų plotas padidėjo 18,8 tūkstančio hektarų, o antrosios grupės miškų sumažėjo 9,1 tūkstančio hektarų.

     Šiuo metu valstybinį miškų fondą valdo keturi miško įmonių susivienijimai, kuriuos sudaro 10 miško pramonės ūkių ir 12 miško ūkių. Be to, yra dar 17 savarankiškų miško pramonės ūkių ir devyni miškų ūkiai. Girininkijų iš viso yra 569, vidutinis girininkijos plotas 3567 hektarai. Eiguvų iš viso yra 2126. Vidutinis eiguvos plotas 694 hektarai.

"Mūsų gamta" Nr. 9 (1973 m.)

KASDIENYBĖS MOZAIKA

     Rygos televizija gruodžio pradžioje parodė V. Palčinskaitės pjesę vaikams "Spyruoklinis kareivėlis".

     Rygos leidyklos "Liesma" išleistame 1974 m. kalendoriuje įdėta V. Žilinskaitės dokumentinės apysakos "Mano neapykanta stipresnė" ištrauka.

     V. Žvirdausko apsakymas "Šulinys" išspausdintas latvių žurnale "Lauku dzyve" (1973 Nr. 9). To paties žurnalo 10 numeryje išspausdinta M. Sluckio pasaka suaugusiems "Mechanizatoriaus šerno diena".

     Panevėžiečių mėgėjiška kino studija "Spindulys" ėmė kurti filmus apie įžymius savo miesto žmones. Pirmasis filmas — apie muziką ir pedagogą Mykolą Karką.

     Lietuvos Akademinis dramos teatras paruošė pirmąją naujojo sezono premjera — H. Ibseno dramą "Laukinė antis".

     Tauragėje, Kudirkos gatvėje, šalia senosios ligoninės pastatyta nauja. Tai keturių aukštų pastatas, kuriame įsikuria nervų, vaikų, vidaus ligų ir kt. skyriai.

     Vilniaus radijo komponentų gamykla lapkričio mėn. išleido pirmą gamyklos savaitraščio "Elektronas" numerį.

     1973-jų m. "Gintarinės triūbos" konkurse, kuriame dalyvavo Latvijos, Estijos, Lietuvos, Ukrainos, Moldavijos, Lenkijos atstovai, pirmąją vietą laimėjo Kauno estradinis orkestras "Oktava". Specialus vertinimo komisijos prizas už populiarią lietuvių liaudies dainą "Plaukė antelė" paskirtas Jelgavos estradiniam ansambliui.

     Tarptautiniame muzikos ir teatro festivalyje Berlyne vilniečiai šokėjai Dalia ir Vidas Kamaičiai dalyvavo penkiuose konkursuose. Po finalinių pasirodymų jie buvo geriausiųjų porų dešimtuke.

Neseniai baigtas sukti Lietuvos kino studijos spalvotas plačiaekranis meninis filmas "Kur iškeliauja pasakos". Filme pasakojama apie ieškantį savų kelių gyvenime darbo jaunimą.

     Vilniuje išleista J. Lankučio redaguota monografija "Vinco Mykolaičio-Putino kūryba". Tai antras papildytas ir pataisytas leidimas. Jame apžvelgiama Putino kūrybos raida, analizuojami jo prozos ir poezijos kūriniai, nurodoma kūrybinės veiklos reikšmė lietuvių literatūrai.

     Taip pat Vilniuje išleista Justino Marcinkevičiaus eiliuotų kūrinių rinktinė vaikams "Laukinė kriaušė". Knyga iliustruota spalvotais L. Bičiūnaitės piešiniais.

     Lietuvos bokso rinktinė, treniruojama Algirdo Šociko, viešėjo Suomijoje, kur susitiko su šios šalies boksininkais. Susitikimus laimėjo lietuviai 8:2 pasekme.

     Boksininkams viešint Ankaroje, Turkijoje, sunkaus svorio čempionas Vytautas Bingelis tapo varžybų nugalėtoju, įveikęs rumuną G. Sanatesku.

     Klaipėdos "Atlanto" futbolo meistrai viešnage Lenkijoje užbaigė šių (t.y. 1973) metų varžybų sezoną. Jie ten laimėjo ketverias rungtynes.

      Dvylikos valstybių keliais trylikos tūkstančių kilometrų nuotolyje vyko automobilininkų "Europos turo" ralio varžybos. Lenktynių laureatais tapo du lietuviai — Kastytis Girdauskas ir Stasys Brundza.