Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

POEZIJOS PAVASARIS — 75

     "Literatūroje ir Mene", Nr. 20, Antanas Jonynas rašo apie jau įsigyvenusį Lietuvoje paprotį kasmet suruošti įprastinę poezijos šventę. Jis sako, kad jinai įgauna visuomeninį pobūdį ir žmonių laukiama, ypač poetų. Ši šventė tarsi pabrėžia poeto visuomeninės atsakomybės reikšmę ir leidžia jam pačiam pajusti ir kitiems parodyti visuomeninę vietą, kurią mūsų laikais užima poezija liaudies gyvenime. Šiemetinei Poezijos pavasario šventei priduodama ypatinga didelė reikšmė — ji švenčiama tuojau po karo pabaigos trisdešimtmečio jubiliejaus.

     Šių metų poetinės kūrybos pagrindinė mintis bus: Žmogus ir karas, Žmogus ir taika, Žmogus ir istorija, Žmogus ir žmoniškumas, Žmogus ir gyvybė. Žmogus ir mirtis. Žmogus ir kūryba. Žmogus ir naikinimas. Tai įvykiai, kuriuos vienaip ar kitaip pergyveno visos mūsų kartos. Vyresnieji šios šventės poetai yra: Salomėja Nėris, A. Venclova, K. Korsakas, V. Mozūriūnas, E. Mieželaitis, V. Reimeris, kurių poezijos posmai sukurti karo pergyvenimo dienomis. Šventėje dalyvaus ir jaunieji: Just. Marcinkevičius, A. Maldonis, A. Baltakis, M. Martinaitis, J. Strielkūnas, R. Keturakis ir daug kitų.

     Mūsų poezijoje visais laikais ir visų kartų poetų kūryboje gyvai ir jaudinančiai atsispindėjo liaudies gyvenimas, ypač istoriniais laikotarpiais.

     Poezijos pavasaris yra ne tik poetų, bet ir poezijos skaitytojų šventė. Ypač daug skaitytojų šiemet bus karo dalyvių, kuriuos matydami klausytojai įsivaizduos susitinką su eilėraščių lyriniais didvyriais.

     Šių metų Poezijos pavasario šventėje bus skaitomi Eduardo Mieželaičio posmai iš ciklo "M. K. Čiurlionio laiškai", Juozo Macevičiaus iš ciklo "Karo matematika" ir kt.

     Čia norime supažindinti skaitytojus su Justino Marcinkevičiaus eilėraščiu "O tėviške":

O tėviške, laukų drugeli margas.
Jau tavo pieva — mano atmintis,
kur tu skraidai skambi, lengva, spalvinga,
kaip atlaidų skarelės parugėm.

     O tėviške, sudžiūvus duonos rieke,
     nulūžęs šaukšte, peili be kriaunų,
     takeli, dingstantis vaikystės soduos,
     kur šviečia motinos graži galva.

O tėviške, suskilus tėvo klumpe,
puodeli šilto pieno vakare,
sesers maldaknyge, elementoriau,
į dilgėles nukritęs obuoly.

     O tėviške, sudžiūvus duonos rieke,
     ligonio kosuly nakties tamsoj,
     nutrūkęs panti, šiltas karvės snuki,
     komunija prilipus gomury.

O tėviške, aprūkęs lempos stikle,
praplyšus kojine, rugių šlitie,
kuodeli pakulų, sulos puodyne,
dūmeli, vinguriuojantis dangun.

     O tėviške, kukuojantis beržyne!
     Po tavo giliašakne širdimi
     lyg po užkeiktu akmeniu palindo
     vaikystė mano — tas baikštus žaltys.

O tėviške, drugeli mano margas!
Po tavo sutrūnėjusiu slenksčiu
lig šiol dar guli stebuklingi žodžiai,
kurių, tur būt, jau niekam nebereiks.

     Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo mėn. 10 d. Prienų rajone. 1954 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto istorijos - filologijos fakultetą. Pirmuosius eilėraščius pradėjo spausdinti 1953 m. Išleido savo poezijos 10 knygų. Išvertė A. Mickevičiaus “Vėlines" ir "Meilės sonetus". Iš estų kalbos išvertė jų liaudies epą "Kalevo sūnūs" ir S. Jesenino rinktinę "Poeziją". Už poemą "Dvidešimtasis pavasaris" 1957 m. laimėjo respublikinę premiją.

LIETUVOS GAMYBINĖS ŽUVIES PRAMONĖS SUSIRINKIMAS

     Šis žvejų partinis susirinkimas mums įdomus tuo, kad jame buvo nurodyta, kaip būtina ryžtingai pagerinti idėjinį politinį darbą jūreivių tarpe, nes jis dar nepakankamai formuoja jų marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą. Įmonių vadovai ir bazių partinių komitetų sekretoriai dar nėra pakankamai veiklūs savo skyriuose ir tarnybose. Jie per mažai panaudoja žvejybos laivyno įtaką uždaryti kelią įvairiems nukrypimams nuo partijos linijos. Nutarta didinti komunistinį vadovavimo vaidmenį, ekonomijos vystymosi mastus ir uždavinius, kurie reikalauja nuolat tobulinti partinį vadovavimą.

     Laivuose daromi susirinkimai, pokalbiai, kuriuose plačiai aiškinami TSKP centro komiteto balandžio mėn. vadovaujančiųjų narių susirinkimo nutarimai. Laivų įgulų partiniuose susirinkimuose svarstomi svarbūs gyvenamo laiko keliami klausimai.

     Šiandien mums suprantama, kodėl komunistų partija skiria tiek daug dėmesio jūrininkams, norėdama juos padaryti ištikimus partijai. Duomenys kalba patys už save. Vakarų pasaulyje nušokusių nuo komunistų laivų turime labai daug jūreivių. Jų nemažai ir lietuvių tarpe.

KAUNE DAUG ŠIUKŠLYNŲ

     Kauną puošia gražūs upių šlaitai, bet, deja, jie labai prišiukšlinti. Gyventojai susirinkusias šiukšles beria nuo šlaito. Balandžio mėn. Nėries šlaitai buvo nuvalyti, bet vos tik savaitei praėjus, vėl pilna visokių atmatų.

     Ties Vilijampolės tiltu vanduo tiek užterštas, kad net yra užrašai "maudytis draudžiama". Vaikai jų nepaiso ir maudosi.

     Eidamas Laisvės alėja, matai šviečiančias bei puošnias "Orbitos" ir "Metropolio" iškabas. Tuo tarpu jų kiemuose — šiukšlynas. Palaidas šiukšles pusto vėjas. Čia mėtosi metalinės ir medinės dėžės, stiklo šukės, maisto liekanos.

     "Tiesoje", Nr. 93, klausiama, kaip ilgai bus pakenčiama tokia netvarka.

     Mums labai keista, kad patys komunistai, apie tokius dalykus rašydami savo viešame laikraštyje, patys save klausia, kada jie apsišvarins? Čia nėra atsakymo, nes pas juos tvarkos ir švaros nebuvo nuo pradžios komunistinės santvarkos įvedimo, jos ir nebus, kol komunizmas gyvuos.

PAMINĖTA KOMPOZITORIAUS JUOZO GRUODŽIO JUBILIEJUS

     Kompozitoriaus Juozo Gruodžio 90-tosios gimimo metinės paminėtos iškilmingu koncertu Kaune ir Vilniuje. Per koncertą solistė R. Maciūtė padainavo keletą J. Gruodžio dainų, kurios susilaukė didelio pasisekimo. Šalia visuomenės mėgstamų dainų "Rudenėlio" ir "Variacijų liaudies dainų temomis", po trisdešimties metų pertraukos suskambo monumentali J. Gruodžio simfoninė poema "Iš Lietuvos praeities" ir įspūdingas gedulingas maršas iš muzikos V. Krėvės "Šarūnui".

     Lietuvių tarpe žinomi kompozitoriai yra buvę J. Gruodžio mokiniai: A. Budriūnas, J. Gaidelis, A. Nabažas, A. Račiūnas, Kl. Griauzdė ir kt.

     Kompozitorius J. Gruodis savo kūryba labai gausus, originalus ir įvairus. Būdamas 4 metų, pianinu bandydavo skambinti polkutes ir valsus. Sulaukęs 13 metų amžiaus, bandė pirmąsias kompozicijas. (Kultūros Barai, Nr. 2, 1975).

IŠ KAIMO SIUVĖJO SKRYNELĖS

     Lietuvių kalbos ir literatūros institutas pradėjo leisti praeities tautosakos rinkėjų medžiagą. Praeitais metais išspausdino siuvėjo Mato Slančiausko "Šiaurės Lietuvos pasakos", 452 puslapių knygą, tautosakinio palikimo rinkinį.

     Matas gimė 1850 m. vasario mėn. 9 d. Trumpaičių kaime, Gruždžių vls., Šiaulių apskr., mirė 1924 m. kovo mėn. 11d. Būdamas neturtingų tėvų sūnus, baigęs pradžios mokyklą, išmoko siuvėjo amato. Rašyti pradėjo "Aušroje" ir kituose to meto laikraščiuose. Buvo knygnešys. Keliaudamas per žmones, rinko pasakas, dainas, mįsles, patarles, burtus. Užrašė beveik 800 dainų, 800 pasakojamosios tautosakos kūrinių, 200 mįslių, apie 1000 patarlių ir priežodžių. Aprašinėdavo to krašto gyventojų buitį, papročius, o taip pat ir pats mėgindavo kurti eilėraščius ir trumpus pasakojimus. (Kultūros Barai, Nr. 2, 1975).

LEIDINĖLIS “KUPIŠKĖNŲ VESTUVĖS”

     Leidinėlį sudaro devyni nemažo dydžio atvirukai (dešimtasis viršelyje), vaizduojantys šventiniais aukštaičių drabužiais aptaisytas lėles įvairiose vestuvinių apeigų scenose.

     Lėles sukūrė liaudies menininkė O. Bakanauskienė. Lėlės savo išvaizda ir spalvingumu gyvai perteikia senuosius lietuvių vestuvių papročius. Šią knygutę išleisti paskatino etnografinis vaidinimas "Senovinės kupiškėnų vestuvės". Knygutę išleido "Minties" leidykla.

LIETUVIAI ŽURNALISTAI GABIAUSI

     Aukščiausią premiją — 600 rublių laimėjo Lietuvos Respublikos žurnalistas Aleksandras Remeikis už apybraižą "Koks gražus pavasaris", "Jaunimo gretų" surengtame tarprespublikiniame konkurse "Draugystė", skirtame pergalės prieš Vokietiją trisdešimtmečiui paminėti. Antrąją premiją — 400 rublių (kurių buvo dvi) laimėjo Jurgis Usinavičius už apybraižą "Menu ežerą degantį". Trečią premiją — 200 rublių (kurių buvo keturios) laimėjo Vladas Vaičekauskas už apybraižą "Komisarai, atakon!". Šiam konkursui iš viso buvo atsiųsta šimtas viena apybraiža. ("Tiesa", Nr. 108).

KALVIŲ ŠVENTĖS

     Kalviai pavergtoje Lietuvoje turi savo šventes. Po karo jau suruošta antroji, kuri įvyko Druskininkų turgavietėje. Atidarant antrąją respublikinę kalvių dieną, buvo prisiminta seni kalvių papročiai visoje Lietuvoje, o ypač Dzūkijoje. Buvo varžybos, ir kalviai turėjo progą parodyti savo sugebėjimus kalti šalta ir karštą metalą, kaustyti arklius, taisyti plūgus, kalti kaplius ir "saulutes", aštrinti plūgų noragus. Ypatingos pagyros susilaukė Dzūkijos krašto kalviai, nes jie dar ir šiandien labai meistriškai kala trinagius, keturnagius ir kitokius kaplius. (Kultūros Borai, Nr. 2, 1975).

MIRĖ PETRAS OLEKA

     Petras Oleka buvo operos solistas, režisierius ir mokytojas. Vaikystę ir jaunuolio metus praleido Rusijoje. Baigęs Maskvoje gimnaziją, porą metų Maskvos universitete studijavo mediciną. Nejausdamas pašaukimo tapti daktaru, pradėjo mokytis muzikos ir dainavimo.

     1918 m. grįžo į Lietuvą. Su dramos aktorium-režisierium A. Sutkum ir kompozitorium J. Naujeliu koncertuodami apvažiavo didesnius Lietuvos miestus.

     Petras Oleka buvo mūsų pirmosios — istorinės "Traviatos" dalyvis, atlikdamas daktaro vaidmenį. 1920 m. įsijungė į "Meno kūrėjų" draugijos muzikų skyrių, prisidėdamas savo darbu prie Lietuvos operos teatro įkūrimo.

     1922-23 m. su tenoru J. Byra ir smukininku M. Leskevičium atvykę į JAV, surengė daug koncertų Amerikos lietuviams.

     Nuo 1931 m. atsidėjo vien tik režisūrai. Buvo pakviestas mokytoju į Kauno konservatoriją. Jo operinės vaidybos mokyklą lankė eilė solistų: S. Adomaitienė, Zaniauskaitė, VI. Baltrušaitis, J. Stasiūnas, K. Gutauskas, E. Kaniava ir kt.

     Valstybės operos teatre jis režisavo šias lietuvių kompozitorių operas: J. Karnavičiaus "Gražiną" — 1933 m., "Radvilą Perkūną" — 1937 m., M. Petrausko ir J. Dambrausko "Eglę" — 1939 m., St. Šimkaus "Pagirėnus" — 1942 m.

     Mirė balandžio mėn. 17 d., eidamas 80-tuosius amžiaus metus.

TRUMPAI:

*    Panevėžio rajone, Sujetuose, neseniai atidengtas paminklinis akmuo Salomėjai Nėriai. Paminklo autorius — liaudies skulptorius panevėžietis S. Budzilauskas. Atidengimo apeigose dalyvavo poetas A. Žukauskas. Jauna poetė D. Pranskytė skaitė S. Nėries eilėraščius. (L. ir M., Nr. 20).

*    V. Mykolaičio-Putino veikalas "Valdovai", režisuotas Šiaulių teatro režisierės Aurelijos Ragauskaitės, gavo TSRS kultūros ministerijos premiją — už geriausią 1973-74 m. sezono dramos teatro pastatymą.

*    Salomėjos Nėries poema "Eglė žalčių karalienė" išversta į latvių kalbą, kurios išspausdinta 33000 knygų.

*    Šiandien jau iš Vilniaus autobusais galima tiesiog nuvažiuoti į Leningradą, Baltarusiją, Latviją ir Estiją.

Minint 30 metų sukaktį nuo karo pabaigos, Klaipėdoje vyko respublikos dramų teatrų festivalis. Jame su naujausiais vaidinimais pasirodė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teatrai.

*    "Teatras ir jo vaidinimai turi būti pajungti, komunistiškai auklėjant darbo žmones, duodant jiems idėjinę kryptį". Apie tai kalbėjo Lietuvos Komunistų Partijos C. K. kultūros skyriaus vedėjas S. Šimkus. Tai sena komunistų "dainelė" — nė viena šventė nepraeina be komunistiškos propagandos.