E. V-nė

     Dažnai pasitaiko nusivylusių merginų. Kartais jos rašo laikraščių ar žurnalų redakcijoms, kad būtų atsakyta į jų klausimus ir padėta išspręsti jų problemas. Jos pasiliko netekėjusios, o be mylimojo joms gyvenimas — tai ne gyvenimas, o tik tamsi duobė.

     Bet kaipgi mergina atsiduria toje tamsioje duobėje? Ar ji apie tai pagalvoja? Peteliškė, skrisdama į šviesą, taip pat nieko negalvoja, užtat nudega sparnelius, o kartais net ir žūsta. Nejaugi merginą galima sulyginti su peteliške? Juk ji protinga, mąstanti.

     Jeigu meilę mes suskirstysime į tris laikotarpius, tai pirmasis — pati pažinties pradžia, kada koks nors išorinis požymis prikausto dėmesį. Tada dar nieko ypatingo negalvoji, nesitiki ir nelauki, bet susitikti malonu. Tai pati meilės užuomazga. Ji yra pati šviesiausia vėlesniuose prisiminimuose.

     Vėliau jau reikalavimai didėja — čia prasideda antrasis laikotarpis. Skiriami pasimatymai, kažko laukiama (žinoma, tik gero), tikimasi iš mylimo asmens. Čia jau vargu pakaks vien išorinio žavesio. Jau reikia įjungti ir vidines savybes. O kokios tos vidinės savybės? Trumpai sakant — šiam laikotarpiui būdinga duoti daug, reikalauti maža. Dažnai perdėtai stengiamasi atrodyti geresniu, negu iš tikrųjų esama, daug pataikaujama ir beveik nieko nereikalaujama. Jauną žmogų tai klaidina. Šį laikotarpį reikėtų kiek galima prailginti ir visapusiškai pažinti antrąją pusę. Čia negalima pasikliauti vien jausmais, reikalingas ir protas. Reikia mylimąjį stebėti įvairiose situacijose ir vietose. Šokiuose ar kine jis gal bus džentelmenas, o kai važiuosite, pečius suglaudę, namo, gal pasirodys visai kitoks. Tai jau turėtų versti susimąstyti.

     Atsiminkite, kad po vestuvių pirmiau minėtas dėsnis pasikeičia. Sakėme, kad šiame antrajame laikotarpyje tas dėsnis yra: duoti daug, reikalauti maža, o po vestuvių jis bus: daug reikalauti ir maža duoti. Tai čia ir yra visa katastrofa.

     Aišku, kad ne kiekviena draugystė baigiasi vestuvėmis. O tai ir yra nusivylimų priežastis. Bet kitaip ir būti negali. Juk draugystės laikotarpis — tai patikrinimas, kuris rodo, ar jaunuoliai yra tinkami vienas kitam. Reikia tikrinti atidžiai, neskubant. Kas paskuba, dažniausiai padaro klaidą.

     Daug duoti — tai nereiškia tenkinti visas mylimojo užmačias. Reikalinga išlaikyti savigarbą, nežeminti savęs.

     Pagaliau trečiasis laikotarpis — lytinis santykiavimas. Jis turėtų prasidėti tik po vedybų. Deja, kartais pasiskubinama... Vaikinas kartais tai laiko savo pergale, o mergina yra sukrečiama fiziškai ir morališkai. Niekas jos už tai ant piedestalo neiškels, bet tik pavadins lengvabūde. Net ir tas jos mylimasis. Dažnai jis veda ne ją, bet kitą — "skaisčią".

     Čia ir yra merginos tragedija: už visišką pasitikėjimą jai atsilyginta išdavyste. Per skubotumą ji visai nepastebėjo, kad tai buvo ne tas, kurio ieškojo.