Zenta Tenisonaitė

SAULĖLYDIS

Vakaro saulėlydis toks trumpas,
debesys pakyla — milžinai.
Saulė leidžiasi i vario jūra, smunka.
Mont St. Michel tenai dar pamatai.

Vakaro saulėlydis toks trumpas.
Ir žmogaus gyvenimas bus panašus.
Kaip balta žuvėdra garsiai tik sušunka
ir antai jau eina i kapus ...

ASTRONAUTAI

Sidabrinės žaižaros tik pasipylė,
ir žalčiai auksiniai raitosi žemai.
Kas per nematytas dangaus gylis!
Kas per skliautai ir nakties kerai!

Spindi saulės mėlynos ir šaltos.
Paukščiu takas, tolimi ūkai.
Tik žmogus visai mažytis baltas
šaukia visatai — mes angelai!

ŽEMĖ

Žemė bučiuoja dangų.
Ir žiedadulkės
svaigina saulę.
Dangus bučiuoja žemę,
ir saulė laimina
jaunų platanų santuoka.

RYTAS

Mane iš ryto pažadina saulė.
Ir žuvėdros krykia aplink.
Atrodo, kad visas pasaulis
tarytum ant delno — tik imk.

Eglė Juodvalkytė

* * * *

pažinimo akimirka:
anglim išbrėžto šešėlio dvikova
su Monet vandens lelijom

išdavystė:
šešėlis nesuvaldomai virpa

juodos dulkės byra ant žiedo
šešėlio špaga
kometos siaurėjančiu dryžiu
nudažo horizontą
ir pasineria šviesioj gelmėj

išplaukus paviršiun
lelija nuvelka šešėlio juodą rūbą
rūpestingai surenka juodas dulkes
ir paskandinus paskelbia:

pasikėsinimas nubaustas mirtim

*  *   *

baletas
vyrai kvepia
moters išniekinimu

atsimeni?
gimnazija
pražydę sausmedžiai
rankų šiurkštumas
nuogas randas

gerklė užtvinksta
kvepalais ir prakaitu

baletas
kvepalai
ir ... baimė

vyras — nekaltas —
kvepia anglišku odekolonu
pirštu paliečia tavo delną
ir šypsosi

tu plaštaka jo veidą atstumi
ir klupdama išbėgi

baletas