Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

LAUKIAM TAVĘS, VIEŠPATIE!

STASYS YLA

     Visa žemė, lyg sena troba, laukia nugriaunama ar atstatoma. Ką ji žino apie tave, kuris ateini? Žino tik kalėdinę karuselę, kuri kasmet apsisuka. Kasmet sušvinta vitrinų žvaigždės, praslenka karavanai keleivių, apsikrovę pirkiniais. Visi perka dovanas, kam nori, tik ne tau, Viešpatie!

     Didžiausia tavo dovana žemei — taika ir ramybė — nebepriklauso daugiau tau. Ią monopolizavo Rytai ir Vakarai.

     Bus gausa žiburių gatvėse ir namų prieangiuose, nes mes ilgimės šviesos. Keliaujame lyg smiltys išdegintuose žemės plotuose — prieblandoje. Žibės eglutės namuose... Tu esi šviesa, bet nesi mūsų ilgesio centre. Nesi sensacija mūsų protams, intriga mūsų valiai. Mes nesame išminčiai, kurie kitados ieškojo tavęs. Žemės išmintis susitelkė į pasąmonės gelmes, j erdvių tolius, į politines lenktynes. Nesame piemenys, kuriems buvo atviras tavųjų paslapčių ilgesys. Nūn piemenys svaiginasi heroinu, ir jiems nebėra jokių paslapčių gyvenime.

     Tačiau tu esi laukiamas. Viešpatie, nes reikalingas. Ką veiktų biznieriai be tavo atėjimo sezono? Kaip jaustųsi mažyliai be Kalėdų senio, eglutės ir naujų žaislų? Ką pasakytų studentai, negavę kalėdinių atostogų? Kaip atrodytų, jei airis negalėtų daugiau išgerti Whisky, o italas Chianti?

     Laukiam ne tavęs, o tavo švenčių. Esi proga atvangai ir pramogai. lei iš tikro ateitum, būtų dienos sensacija. Gal tik vienos dienos, nes greitai pakeistų beisbolo, bokso ar arklių lenktynių naujienos. Gautum pasiūlymų iš TV stočių pasirodyti, o reporteriai turėtų interview su tavim. Ilgos būtų kolonos tavo minčių, kurios nebūtų tavo. Hollywoodas pasiūlytų susukti filmą, ir turėtum gražiai šypsotis. Viešpatie, nes būtum pasirašęs sutartį ir gavęs honorarą, didesnį nei atneštas Rytų išminčių auksas. Nesibaidytų tavęs priimti Niujorkas ir Čikaga, nes gal pajėgtum sudominti būrius tų, kurie nebežino, kam yra gimę.

     Kas tavęs laukia iš tikro. Viešpatie? Gal kaliniai, kad juos išlaisvintum. Gal Sibiro vergai, kad juos grąžintum į namus. Gal ir kariai, išgabenti svetur. Įmaišyti tarp svetimųjų, nuolat stebimi ir nepatikimi. Tikrai tavęs laukia ken-čiantieji dėl teisybės ir trapios, tyros širdys...