Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Valentino diena (Valentine)

J. Venckus, S.J.

     Valentino dieną ypač švenčia jaunimas, kurio širdys yra kupinos gražiausios meilės, bet ji tinka ir vedusiems, kurių širdys atsinaujina jaunystės prisiminimais. Kiekviena moteris labai įvertins, nors ir po daugel vedybinio gyvenimo metų, jeigu vasario 14 d. pakvips jos kambaryje raudonų rožių puokštė, kurią atneš jos vyras, norėdamas parodyti, kad jųdviejų meilė dar nenuvyto.

     Kokia yra šios šventės kilmė? Vasario 14 d. yra minimas šv. Valentinas, pirmųjų amžių kankinys. Jis yra laikomas visų įsimylėjusiųjų globėju. Valentinas buvo kunigas. Istorija sako, kad jis išgydė Asterijaus dukterį, kuri buvo akla. Asterijus, sujaudintas tuo stebuklingu dukters pagijimu, iš pagonybės perėjo į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus II labai supyko ant Valentino ir įmetė jį į kalėjimą, kur buvo visokiais būdais kankinamas ir pagaliau jam nukirto galvą 269 ar 290 metais. Valentinas labai drąsiai pernešė visus kankinimus ir net rašė laiškus kitiems krikščionims, kurie buvo kankinami. Jis juos drąsino ištverti ir neatsisakyti savo tikėjimo. Tie paguodos laiškai buvo vadinami valentiniais (valentines).

     Be abejo, šitos aplinkybės dar nebūtų užtekusios padaryti šv. Valentiną įsimylėjusiųjų globėju. Prisidėjo dar ir kita aplinkybė. Pagoniškasis jaunimas tada turėjo savo meilės deivės šventę. Tad krikščioniškasis jaunimas pasirinko šiam tikslui šv. Valentiną. Krikščionybė kaip tik stengiasi suprasti žmogų ir jo širdies troškimus, stengdamasi juos sudvasinti ir sukrikščioninti.

     Dabar ta Valentino šventė (Valentine) turi keletą reikšmių. Pirmiausia ji reiškia meilės laiškus, kuriais įsimylėjusieji pasikeičia. Kita reikšmė—tai dovanos, dažniausiai širdies formos, raudonos spalvos, kurios duodamos mylimajam. Yra įvairių meilės simbolių: širdis, raudonos rožės, balandėlis. Sakoma, kad ypač Amerikoje daugiausia atvirukų prirašoma per Kalėdas, o antroje vietoje — Valentino dieną.

     Visi žino, kad Valentino diena yra meilės diena, bet ne vienas gal paklaus: kas gi iš tikrųjų yra toji meilė? Tikroji meilės prasmė gali paaiškėti kad ir iš tokio pavyzdėlio. Kartą moteris be vyro žinios išvažiavo su jo automobiliu. Grįžtant įvyko nelaimė — susidūrė su kitu automobiliu. Jai nieko blogo neatsitiko, tik buvo labai išsigandusi, nes smarkiai apdaužė vyro automobilį. Ji galvojo, ką vyrui sakys, kaip pasiteisins, kaip vyras į tai reaguos, gal ją išbars, be galo supyks, gal šeimoje bus didelis smūgis gražiam sugyvenimui ir meilei. Vis dėlto įsidrąsino ir viską pasakė vyrui, laukdama jo reakcijos. Bet vyro reakcija buvo nelaukta. Čia jis tikrai parodė meilę. "Nesirūpink ir nesikankink, Birute", pasakė jis, "aš džiaugiuosi, kad tau nieko neatsitiko, kad tu sveika, nesužeista, o automobilį tai tuoj turėsime naują, anas jau buvo senas". Ir jis ją pabučiavo, priglaudęs prie širdies. Vėliau, jeigu kas tą moteriškę paklausdavo, kas yra meilė, ji atsakydavo: "Meilė yra mano vyras, kuris man atleido tą mano neatsargumą, priglaudė mane prie širdies ir pabučiavo mano ašarotą veidą".

     Nors šv. Valentinas gyveno ir mirė Italijoje, Romoje, bet Valentino diena, surišta su tais įsimylėjusiųjų papročiais, nepaplito lotynų kraštuose (Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje), bet labai išplito angliškai kalbančiose šalyse. Pirmasis pagarsėjęs "Valentino" laiškas, kuris dabar yra Britų muziejuje Londone, buvo parašytas 1477 metais vasario mėnesį. Jį parašė mergaitė Margery Brews berniukui John Paston. Laiškas pradedamas šiais žodžiais: "Right worshipful and well beloved Valentine. .." Mergaitė rašo, kad ji būtų laimingiausia pasaulyje, jeigu jis ją pasirinktų gyvenimo drauge. Iš kitų laiškų žinome, kad juodu susituokė ir buvo labai laimingi. Tokių senoviškų "Valentino" laiškų daug yra užsilikusių, nes jau tada dažnai juos įsimylėjusieji rašydavo. Tada buvo paprotys, kad abudu vienas kitam duodavo dovanas, bet dabar įprasta, kad tik berniukas mergaitei jas duotų.

     Vėliau šis paprotys įsigalėjo ir lotynų kraštuose. Įdomi Valentino diena būdavo Prancūzijoje. Tą dieną susirinkdavo jaunimas. Mergaitės parašydavo savo pavardes ant lapelių ir sumesdavo į dėžutę. Berniukai traukdavo tuos lapelius, lyg loterijos bilietus. Berniukas, ištraukęs mergaitės pavardę, su ja praleisdavo visą dieną, šokdamas, žaisdamas. Tėvams sutinkant, juodu galėdavo ir toliau draugauti. Jeigu sutikdavo jų būdai, paskui susituokdavo.

     Pirmiau Amerikoje Valentino dienos atvirukus piešdavo patys įsimylėjusieji. Paprastai berniukas nupiešdavo savo mylimos mergaitės paveikslą, pagrąžindamas jį širdimis ir raudonomis rožėmis. Vėliau ir šis "meilės paprotys" buvo sukomercintas. Atvirukus pradėjo gaminti įvairios įmonės. Devynioliktojo amžiaus vidury tokių atvirukų piešimu labai pagarsėjo Anglijoje gimusi artistė Kate Greenaway. Amerikoje, piešdamas tokius atvirukus, labai praturtėjo Esther Howland, iš Worcester, Mass.

     Mūsų modernioje kultūroje paprastai berniukas rašo mergaitei laiškus ir siunčia dovanas, bet dabar, kai moterys nori "išsilaisvinti", gal ir šis paprotys pasikeis, gal mergaitės pirmosios pradės rašyti berniukams laiškus ir siųsti dovanas.

     Lowell, Mass., mieste išeinąs laikraštis "Sunday, Family Weekly" 1971 m. vasario 14 d. štai kokius patarimus duoda berniukams: "Pirmiausia prieš susidraugaudamas turi sužinoti, ar ta mergaitė nepriklauso moterų išsilaisvinimo sąjūdžiui (Women's Lib). Jeigu taip, tai tavo elgesys turi būti štai koks: neprašyk jos pasimatymui, nesakyk jai, kad ji esanti graži, nes tada ji tikrai užsigaus — juk tokiu būdu tu ją vertini pagal lytį. Nevadink jos jokiais maloniniais vardais (doll, baby, honey), nes tai galėtų atrodyti, kad tu ją laikai tik malonumo objektu; ją tiesiog vadink tik vardu. Išsivadavusi moteris nenori atrodyti per daug moteriška".

     Jeigu tu nori su mergaite draugauti, nekviesk jos per telefoną, ieškok pripuolamos progos. Kuris kurį pirmas turi kviesti? Tai visai nesvarbu. Kas pirmesnis, tas geresnis. Vyrui patariama neparodyti, kad jis ima kokią nors atsakomybę už ją, nes ji tai gali palaikyti paternalizmu.

     Išsivadavusi moteris mėgsta daug kalbėti. Klausyk jos. Jeigu nutarsite drauge pavalgyti, leisk jai parinkti vietą. Jeigu tu parinksi, ji manys, kad tu nori dominuoti. Išsivadavusi moteris nenori, kad vyriškis užmokėtų sąskaitą — mokėkite abudu per pusę. Niekados diskutuojant nesakyk jai, kad vyras labiau vadovaujasi protu, o moteris intuicija; taip gali kalbėti tik atsilikėliai. Nekviesk išsivadavusios moters pietų tik tam, kad su savo draugais turėtum įdomią kompaniją. Ji pamanys, kad norite pasidžiaugti tik moters grožiu ir kitomis jos ypatybėmis, kad ją laikote tik silpnesniąja lytimi. Nesakyk moteriai, kad ji gražiai apsirengusi, kad tau patinka jos papuošalai — juk to nesakytum vyrui, tad neturi sakyti nė jai. Neatidaryk jai durų į automobilį, neuždek cigaretės, nepaduok palto, nes tai daroma tik toms moterims, kurios dar nėra išsilaisvinusios iš vyrų valdžios. Pažink moterų sąjūdžio istoriją, žinok, kas buvo Elizabeth Cady Stanton. Jeigu nežinai — pasiskaityk. Ar žinai, kas buvo Emma Goldman, Elizabeth Blackwell? Turėtum būti susipažinęs su Kate Millet's "Sexual Politics" ir Betty Friedan "The Feminine Mystique". Moterims labai patartina pasiskaityti ir kitą medalio pusę — Marabel Morgan "The Totai Woman" ir "Total Joy".

     Tad matome, kad Valentino diena turi ypatingos reikšmės ir tradicinei moteriai, ir išsivadavusiai, progresyviai. Vyras turės apsispręsti, katrai iš šių dviejų Valentino proga siųs laiškus ir sveikinimus su širdies simboliu ir raudonomis rožėmis. Kaip bebus apsispręsta, vedusieji vyrai tesiunčia dovanas tik savo žmonai, nes ji tavo draugė iki gyvenimo pabaigos.