Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Atžalynas moralinio tvaiko atmosferoj

Juozas Prunskis

     Mūsų išeivija daugiausia yra įsikūrusi didmiesčiuose. Deja, čia moralinė atmosfera yra tvanki ir užteršta, sudaranti pavojų tapti moraliniu lavonu.

     Tai skelbia eilė liūdnų statistinių duomenų. JAV mokyklose vandalizmas per metus kainuoja apie 600 mil. dolerių. Išmetus iš valdinių mokyklų bet kokias religines apraiškas, tuo pačiu mokiniams nebeperduodamas ir Dekalogas. Belieka tik policijos baimė. Argi nuostabu, jog kaskart gausiau į mokyklas tenka telkti policininkus, kad saugotų mokinius vienus nuo kitų ir net nuo užpuldinėjimo pačių mokytojų.

     Prieš 10-15 m. žmogžudžio amžiaus vidurkis JAV-se buvo 30 m., dabar — jau tik 20. Matematikai apskaičiuoja, kad JAV-se miestiečiui, gimusiam 1974 m., bus didesnis pavojus mirti nužudytam, negu II Pasaulinio karo JAV kariui žūti nuo priešo kulkos.

     Kino teatrai savo "X" filmais jau taip nusmukę, kad žemiau kristi jau nebėra kur. Televizijoje prievartos veiksmai tokie gausūs, kad net JAV gydytojų sąjunga ėmė skelbti, kaip tai turi didžiai žalingą įtaką į nesubrendusius, ir net ėmė skirti lėšų kovai prieš tą pavojų. Dr. J. Cronin, Illinois mokyklų superintendentas, kreipėsi į visuomenę, perspėdamas, kad "mes varžybose dėl vaikų nusistatymų pralaimime kovą prieš televiziją ir radiją". Kol vaikas pasiekia 17 m., jis praleidžia 11.000 valandų mokykloje, o 15.000 valandų prie televizijos, ir, deja, televizijos programų kūrėjai susirūpinę bizniu, o ne auklėjimu; jie nepaiso demoralizuojančių padarinių.

     Stiprų aliarmo signalą davė filosofiniu -psichologiniu įžvalgumu pasižymįs Ant. Paškus, "Aidų" Nr. 7 skelbdamas: "Šiuo metu Š. Amerikoje leidžiama daugiau kaip 50 žurnalų 14-18 m. jaunuoliams, kuriuose diskutuojamas seksas, abortai ir priešvedybiniai lytiniai santykiai. Į seksualinio švietimo knygas, skirtas paaugliams, dedamos nuotraukos, rodančios kaip "paslaugos organai" vieni kitus aptarnauja. Neatsilieka ir televizija, o ką bekalbėti apie filmus! Į 1974 m. televizijos programą jau buvo įtraukta namų šeimininkės išprievartavimas, prostitutės gyvenimo istorija ir homoseksualų poros meilės stilius. Laisvės klimatu naudojasi ir pornografijos gamintojai. Sakoma, kad per 1976-77 m. 18 mėnesių laikotarpį apie 300.000 vaikų buvo panaudota pornografinei medžiagai gaminti. Kai kurie iš šių "artistų" tebuvo vos 3 m. amžius. Kai valdžios organai bandė šiuos "švietėjus" sudrausti, Amerikos civilinių laisvių unija šoko laisvės vardan jų ginti, lyg jiems laisvė dėl pačios laisvės (laisvės fanatizmas) labiau rūpėtų, negu Amerikos vaikų psichinė ir dvasinė sveikata. Arba vėl — niekas nesistebi, kad kasmet apie 700.000 jaunų mergaičių tampa nėščiomis prieš savo norą. Stebimasi tik, kodėl jos ar jie nesinaudoja taip lengvai prieinamomis apsaugos priemonėmis. Griebiamasi visokiausių būdų, kad paskatintų jaunuolius jomis naudotis nėštumui išvengti. Nebedrįstama siūlyti tik vienos priemonės — susilaikymo".

     Diagnozė tiksli. Pačioje Čikagoje kas trečias naujagimis yra gimęs nelegaliai.

     Gimimai 15-17 m. mergaitėms daugėja greitu tempu, o dar daugiau abortų. Taigi modernieji didmiesčiai yra moraliniai tvartai, kur daug puvėsių. Nelaimei, jie paliečia ir lietuvius. Nėra ko kaip strausams kišti galvas į smėlį ir "nematyti". "Dirva" Nr. 46 ir 48 apie mūsų studentų suvažiavimą Clevelande rašė: "Maža saujelė suvažiavimo dalyvių po vidunakčio pasielgė skandalingai. .. Sąmoningai sužaloję trijų elevatorių saugiklius, paliko sausakimšą viešbutį tik su vienu veikiančiu elevatoriumi nuo keturiolikto aukšto, kai apie 500 asmenų rengėsi išvykti. Kambariuose apgadinę sienų popierių, nuorūkomis apdeginę patalus, sienas, net lempų abažūrus nuplėšę ir nugabenę į kitus aukštus, pakėlę neįmanomą triukšmą, privertė viešbučio vadovybę iškviesti policiją". Mums šiokia tokia paguoda, kad tai padarė maža saujelė atvažiavusių iš kitur studentų, bet vis dėlto lietuvių.

     Laimei, didesnė mūsų jaunimo dalis yra gera, bet šitokių modernių miestų moralinio tvaiko atmosferoje labai sunku pasiekti, kad juose gimtų ir būtų išugdytas žmogus.

     Dėl to čia reikia visiems bendradarbiauti ir visas galimas priemones panaudoti. Svarbu, kad kuo daugiau mūsų jaunimo būtų įtraukta į ateitininkus ir skautus. Įsijungdami į jų eiles, jie jau priima tam tikrą elgesio ir dorovės kodeksą. Svarbu visiems siekti pilnutinio lietuviško auklėjimo: ne tik kalbos mokėjimo, ne tik gramatikos taisyklių ir istorijos faktų žinojimo, bet ir lietuviško būdo taurumo. Jaunimas turi augti ir bręsti lietuviškume ir žmoniškume. Moralinis auklėjimas turi būti svarbi lietuviškojo auklėjimo dalis. Minėtos organizacijos turi savo kapelionus. Yra gyvas reikalas jiems šioje srityje daugiau perplanuoti ir pasireikšti drauge su organizacijų vadais.

     Lituanisitnėse mokyklose moralinis auklėjimas irgi neturi būti užmirštamas. Kadangi religinis išgyvenimas kartu giliau įskiepija ir dorovės dėsnius, būtų naudinga moksleiviams ruošti susikaupimo dienas, dvasinių rekolekcijų kursus. Mokyklose ir organizacijose paskaitos apie narkotikus, alkoholizmą, moralinį drausmingumą turi rasti vietos, tuo labiau, kad kai kurioms iš tų temų nesunku gauti vaizdinių priemonių iš miestų bibliotekų. Ir mūsų jaunimo laikraštėliuose neturi būti užmirštas moralinis momentas.

     Didmiesčių moralinio tvaiko atmosferoje jauname žmoguje pagimdyti ir išugdyti žmoniškumą yra labai sunku, ir čia, šalia tėvų rūpesčio, reikalinga mokyklų, organizacijų, Bažnyčios, spaudos ir visų kitų talka.