Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

BALTIJA

     Baltijos jūra jau buvo žinoma senovės romėnams. Jie atvykdavo į jos pakrantes prisirinkti gintaro, nes jo daugiausia randama ant jos krantų. Gintaras buvo laikomas labai brangiu akmeniu ir net kartu su auksiniais karoliais nešiojamas. Gintaro gabalų pajūryje daugiausia randama po audrų. Po vienos didesnės audros rasta net apie tūkstantis svarų. Tai buvo didelis laimikis, kuris ne dažnai pasitaikydavo. Šiandieninis gintaras susidarė iš Europos šiaurės vakaruose augusių gintarinių miškų. Baltijos gintaras skiriasi nuo kitų, kad savyje turi daug sukcininės rūgšties. Pasaulyje jis labiausiai žinomas, nes jo Pabaltyje daugiausia randama.

     Baltijos jūra lietuviui kaip sava. Apie ją dainuojamos dainos, kuriami eilėraščiai ir pasakojamos legendos. Gyveną pajūryje pasakoja, kad plaukti į jūrą tam, kas plaukia kasdien, yra kasdieniška, bet tam, kuris plaukia pirmą kartą — šventė. Baltijos jūra atsirado prieš 13—10 tūkstančių metų, traukiantis ledynui į šiaurę. Žvejai joje kasmet sugauna apie septynis šimtus tūkstančių tonų žuvies. Joje žuvų rūšių labai daug, nes mažas vandens sūrumas leidžia gyventi ir gėlojo vandens žuvims.

     Baltija kasdien sensta. Mokslininkai pastebėjo, kad didėja jos užteršimas. Daugiau kaip du šimtai į ją įtekančių didelių upių atplukdo įvairių organinių ir cheminių medžiagų. Šiandien bandoma šį užteršimą sumažinti, bet pasekmės dar labai mažos.

     Baltijos jūros kranto ilgis — 20 tūkstančių kilometrų. Aplink ją įsikūrę apie 60 didesnių uostų. Daug vasarojimo vietų.

LIETUVIAI TARPTAUTINĖJE FOTO PARODOJE

     Pečo mieste, Vengrijoje, surengtoje tarptautinėje foto parodoje "Moteris—77", lietuviai laimėjo antrąją dovaną. I šią parodą septyni šimtai keturiasdešimt septyni autoriai atsiuntė 2398 nuotraukas. Į parodą pateko šimtas aštuoniasdešimt šeši autoriai su 280 darbų, kurių tarpe buvo ir vienuolikos Lietuvos fotomeistrų nuotraukų. V. Kapočiaus "Audėja" išspausdinta parodos programoje.

LIETUVOS GAMTOS GROŽYBĖS

     Už septynių kilometrų nuo Vilniaus centro žaliuoja Verkių miškas. Jį yra aplankęs beveik kiekvienas vilnietis. Šis miškas vasarą pakvimpa liepų žiedais, rudenį spalvingi šiukštantys klevų lapai čiuža po kojomis. Nuo ąžuolų gilės tarsi akmenukai plumpsi. Žiemą geniai kalenimu kankorėžius aižo.

     Pro šį mišką teka Riešės upelis ir ties Naujaisiais Verkiais šakojasi ir toliau klega jau Verkių Rieše vadinamas. Kitas vingiuotas, pilnas šaltinių Dvarnelės upeliūkštis per pievas, krūmynus. Dvariškės kaimelį, žiemą neužšaldamas, bėga į Kryžiuočių ežerą. Sako, po šio ežero ledais nuo Vilniaus Vytauto nublokšti kryžiuočiai įlūžę. Iš jo žvejai ištraukdavę šarvų, šalmų. Todėl ežeras ir gavo tokį pavadinimą. Netoli šio ežero yra Žaliasis ežeras. Jis gavo šį vardą dėl žalio vandens, kuris susidaro nuo ežero dugne ir pakraščiuose esančių karbonatų ir žaliosios augmenijos. Rudeniop ežero platybėse galima pamatyti besipliuškenant pulkus didžiųjų ančių.

     Paukščiai giesmininkai susisuka lizdus. Strazdai anksti pavasarį, plukėms žydint, suokia tarsi lakštingalos. Čia gyvena juodosios meletos, o geniai net nebaukštūs. Ypač Verkių miškai pagarsėję savo augmenija, ir čia jų priskaičiuojama apie tūkstantis rūšių. Vasarą pražysta plačialapės klumpaitės — pačios dailiausios Lietuvos orchidėjos. Ant ilgų kotų supasi paprastųjų sinavadų violetiniai varpeliai, surišti į ryšulėlius. Gegužės, birželio mėnesiais pražįsta rusvosios lizduolės. Daugelyje vietų auga geltonus, taškuotus žiedus turinčios didžiažiedės rusmenės. Tarsi eglutės stovi stačiosios vaizginos. Šlakinės kregždūnės. Vaistažolininkai išrašo jas neurozėms gydyti. Stiebai turi gerą tvirtą pluoštą, senovėje naudotą verpalams. Birželio ir liepos mėnesiais žydi miškinės lelijos.

NUSIKALTIMAI LIETUVOJE

     Statistikos duomenimis, Lietuvoje praeitais metais 90 procentų už plėšimus nuteistų asmenų buvo girti. Trys ketvirtadaliai nusikaltimų padaroma miestuose. Nusikaltėlių amžiaus vidurkis — iki 25 metų.

NAUJAS BOTANIKOS SODAS

     Vilniaus pakraštyje, netoli Studentų miestelio statybų, kuriamas naujas Universiteto botanikos sodas. lis bus apie 150 hektarų dydžio. Šis bus ketvirtasis Vilniaus botanikos sodas. Pirmasis buvo įkurtas beveik prieš du šimtus metų profesoriaus Z. Žilibero. Jis buvo užėmęs senųjų Universiteto rūmų kiemelį, vėliau — Vilniaus pakrantę dabartinio Jaunimo sodo rajone. Lyginant su šiuo metu Vingio parke įsikūrusiu Universiteto botanikos sodu, naujasis bus dvidešimt kartų didesnis. Čia bus dideli uždaro grunto ir lauko gėlininkystės, dendrofolos, bandomosios pomologijos, augalų fiziologinių tyrimų ir genetikos skyriai. Kelis hektarus užims šiltnamiai. Naujuose pastatuose įsikurs mokslinio tyrimo kambariai ir Vilniaus Botanikos sodo istorijos muziejus.

     Universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su kitų įstaigų žinovais, jau ruošia "žaliuosius gyventojus" naujam sodui: čia bus atstovaujama visų klimatinių juostų ir visų žemynų augmenijai. Sodo planus padarė Lietuvos Paminklų konservavimo instituto specialistai.

LIETUVĖS — PARAŠIUTINIO SPORTO MEISTRĖS

     Dzūkijos sostinėje Alytuje, parašiutininkų rinktinės stovykloje, yra keliolika lietuvių moterų, kurios pasižymėjusios šuoliais iš aukštybių. Drąsiausioji iš visų yra Janina Brunzienė, kuri per keturiolika metų iššoko iš lėktuvo tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt keturis kartus. Lietuvos respublikos varžybose šuoliu iš aukštybių su parašiutu Janina Brunzienė laimėjo antrąją vietą. Sąjunginėse varžybose Lietuvos parašiutininkės grupinio šuolio tikslumo pratime išsikovojo trečiąją vietą.

     Janina Brunzienė yra ištekėjusi taip pat už parašiutininko, su kuriuo susipažino erdvėje šokdama iš lėktuvo. Jie abu su parašiutais atšoko ir į savo vestuves. Šokimas buvęs nepaprastas: pusantros mylios aukštyje jaunąją pro praviras lėktuvo duris pagrobė kito lėktuvo parašiutininkai. Jos išvaduoti išsivijo jaunasis, piršlys ir visa palyda.

     Šiandien Janina augina tris vaikučius: Darių, Ingą ir Petrą. Po kiekvieno kūdikio ji skubėdavo į stovyklą, užsidėdavo parašiutą ir pakildavo į erdves. Dar neišsiskleidus parašiutui, per keletą sekundžių atlikdavo akrobatines figūras ir laimingai nusileisdavo netoli stovyklos.

     — Šuolis iš erdvės — valios ugdymo sportas. Stiprinti valią, įveikti savo silpnumą, kad dvasia galėtum pakilti į aukštumas. Išsiskleidęs parašiutas yra skaistus ir atrodo, kaip tikras gvazdikas, — sako Janina.

     Šis gvazdikas jai ir jos draugėms virš jų galvų išsiskleidė tūkstantį ir šimtus kartų.

MOTERYS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

     Marija Karalienė, Centrinės statistikos valdybos skyriaus viršininkė, "Tiesoje" duoda šiuos duomenis apie Lietuvos moteris. Kas trečia Lietuvos Aukščiausios Tarybos deputatė, o taip pat kas antra vietinių Tarybų deputatė, yra moteris. Trisdešimt keturi procentai teisėjų yra moterys. Didesnė pusė tarėjų — moterys. Respublikoje bai-gusių aukštąjį mokslą inžinierių — trečdalis yra moterys.

     Šiandien respublikoje yra 45 moterys mokslų daktarės. Tūkstantis du šimtai šešiasdešimt penkios mokslų kandidatės. Trys moterys išrinktos TSR Mokslų akademijos narėmis — korespondsntėmis. TSRS aukštosioms mokykloms ir mokslinio tyrimo įstaigoms ruošiasi du šimtai penkiasdešimt šešios moterys. Respublikoje penkiasdešimt vienas procentas visų darbininkų ir tarnautojų — moterys. Tarp dirbančiųjų kolūkiečių keturiasdešimt penki procentai moterų.

     Pabaigoje savo straipsnio "Skaičiai ir faktai" Marija Karalienė pažymi, kad už nuoširdų darbą Lietuvos ūkyje ir kultūriniame gyvenime vystant mokslą, stiprinant šalies galią, Lietuvos moterims įteikta septyniolika tūkstančių vyriausybinių apdovanojimų: keturi šimtai devyniasdešimt šeši Lenino ordinai, keturiasdešimt dvi Socialistinio Darbo Didvyrio auksinės žvaigždės, šimtas dešimt Spalio revoliucijos ordinų, du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt viena Darbo raudonosios vėliavos ir keturi tūkstančiai aštuoni "Garbės ženklo" ordinai.

GROŽIS IR NETVARKA

     Į Dusetų valstybinio žirgyno Užtiltės gyvenvietę iš melioruojamų žemių pirmieji naujakuriai atsikėlė prieš devynerius metus. Dabar Užtiltė — didelė gyvenvietė, išsidėsčiusi vaizdingoje Sartų ežero pakrantėje. Joje pasistatė namus per 60 žemdirbių šeimų. Taip pat buvo pastatyti keli daugiabučiai, įsteigtas vaikų darželis, parduotuvė ir valgykla.

     Šį Aukštaitijos grožį ir žmonių nuotaiką nustelbia dulkės ir triukšmas. Gyvenvietė neišasfaltuota, o per ją dieną ir naktį rieda automobiliai ir prekių pervežimo didžiuliai sunkvežimiai, sukeldami dulkių debesis.

     Gyvenvietės žmonės daug rašė prašymų kelių valdybai, prašydami išasfaltuoti per gyvenvietę einantį kelią. Į kiekvieną prašymą buvo gautas pažadas. Pažadas ir paliko pažadu. Dulkės ir triukšmas gadina žmonių nuotaiką ir toliau. Gyventojai, nesulaukdami kelio pagerinimo, klausia savęs: ar ilgai mes būsime guodžiami pažadais? ("Tiesa").

PĖSČIOMIS GREIČIAU NUKELIAUSI

     Gyvenu Alytuje. Dažnai susirašinėju su Kaune gyvenančiais šeimos nariais. Tarp Kauno ir Alytaus 60 km, bet laiškai iš Kauno į Alytų arba iš Alytaus į Kauną užtrunka 3—4 dienas, o kartais dar ilgiau. Kauno pašto antspaudai paprastai neišskaitomi. ("Tiesa").

VIENĄ DAR TURIU

     Butų eksploatacinės tarnybos — kasdieninis komunalinio buto šeimininko pagalbininkas. "Laukite, tuoj suremontuos", nuramina jų darbuotojai, paprašius pakeisti, pavyzdžiui, sugedusį vandens čiaupą.

     Atvyksta vandentiekio žinovas, pasižiūri į remontuotiną čiaupą ir išgirsti jau ne kartą panašiu atveju girdėtą nusiskundimą: "Neturim čiaupų, negaunam... Vieną asmenišką turiu — teks atiduoti". Šis pasakymas šeimininkui aiškus: vandentiekio žinovas ne šiaip sau gera daro, reikės atsilyginti ("Tiesa").

POEZIJA IŠ LIETUVOS

     Melsvajam kilimėly iš vaikystės.
     Aukštųjų topolių šviesoj.
     Mažam laively, į kurį negrįžta.
     Akimirkoj, giedroj dienoj
     Ir nedalytam saulės kraity...

     Ateiki, mama, į vaikystės lauką,
     Iš ten ir aš į svajones bridau.
     Ir kaspiną įrišk į plaukus.
     Kad dovanų ieškočiau tau.

     Ateiki, mama, kai išskridę gulbės
     Mums plunksnas atminčiai numes.
     Ir mes it paukščiai grįšime apstulbę.
     Vos atpažinę byrančias vyšnias.

     Ateiki, mama, kai kiti nelaukia.
     Nes ir užaugę mes tavi vaikai.
     Kodėl, sugrįžus į vaikystės lauką.
     Ir vėlei, mama, slapčiomis verkei?..

          Auksė Vasaitytė