Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

KLAIDINGAS KILMININKO VARTOJIMAS

     Lietuvoje išleidžiama nemaža knygų kalbos klausimais. Pernai pasirodė dvi naudingos knygos, kuriose nurodoma daug dažnai pasitaikančių kalbos klaidų, ypač netiksliai vartojant linksnius. Specialiai šiam tikslui buvo išleista knyga "Taisyklingai vartokime linksnius", bet nemaža šios rūšies klaidų pateikiama ir kitoje knygoje — "Kalbos praktikos patarimuose".

     Su vardininko linksniu paprastai daug bėdos nėra, bet pasitaiko klaidų, ne ten, kur reikia, pavartojus kilmininko linksnį.

L. Meilaus nuotr.

     Kilmininkas klaidingai vartojamas su žodžiais, kurie reikalauja kurio nors kito linksnio ar prielinksninės konkstrukcijos. Veiksmažodis siektireikalauja kilmininko, kai kalbama apie kokio nors tikslo siekimą, pvz.: siekti tikslo, siekti pergalės, siekti geresnių rezultatų.Tačiau, kalbant apie kiekį, vartotinas ne kilmininkas, o galininkas, pvz.: Šios upės gilumas siekia penkis metrus.Jo svoris siekia šimtą kilogramų.Čia būtų klaidinga sakyti: penkių metrų, šimto kilogramų.

     Veiksmažodis pasiektivisuomet reikalauja galininko, o ne kilmininko. Tad yra taisytini tokie pasakymai: Kaip galima pasiekti geriausių rezultatų( = geriausius rezultatus,)? Tuomet galėsiva pasiekti tikslo ( = tikslą).(J. Jabl.).

     Veiksmažodis biaurėtis ir šlykštėtis reikalauja įnagininko, o ne kilmininko, pvz.: Aš žinau, kad tu jo (=juo) biauriesi. Aš tokių darbų ( = tokiais darbais) šlykščiuosi.

     Kilmininko tiesiogiai nevaldo veiksmažodis prieiti: nesakoma priėjo miško, kelio, o priėjo mišką, kelią arba priėjo prie miško, prie kelio. Todėl taisytini ir tokie pasakymai: priėjo išvados ( = išvadą), priėjo vieningos nuomonės ( = vieningą nuomonę). Bet jeigu išvada ar nuomonė ne tvirtai pasiekta, bet tik prie jos priartėta, tai geriau sakyti: priėjo prie išvados, prie nuomonės.

     Su galininkiniais veiksmažodžiais nevartotinas abstrakčių daiktavardžių kilmininkas, turįs pažyminių, pvz.: Radinys kėlė didelio susidomėjimo ( = didelį susidomėjimą). Savo elgesiu jis daro didelės įtakos ( = didelę įtaką) jaunesniesiems. Klausytojams prelegentas padarė gero įspūdžio (= gerą įspūdį): Reiškiame nuoširdžios užuojautos ( = nuoširdžią užuojautą).

     Kilmininko geriau nevartoti, kai kalbama apie asmenį ar daiktą, kuriam kas nors daroma ar nutinka, pvz.: Ištraukė jo ( = jam) liežuvį. Užmetė kilpą ant jo ( — jam ant) kaklo. Bronius paspaudė draugo (= draugui ranką.

     Lietuvių kalboje niekad negalima kilmininku reikšti laiko. Miestiečiai, nusižiūrėję į rusų kalbą, labai plačiai paskleidė šią klaidingą vartoseną. Pvz.: Kelinto (=Kelin-ta) šiandien? Šiandien yra septinto ( = septinta). Užeik pas mane dvidešimt pirmo kovo ( = kovo dvidešimt pirmą). Aš pradedu atostogas penkiolikto liepos (=liepos penkioliktą), o baigiu šešto rugpiūčio ( = rugpiū-čio šeštą).

     Lietuvių kalboje žodis diena yra moteriškosios giminės (rusų — vyriškosios). Skaitvardžiai, kuriais pasakome datą, turi būti su daiktavardžiu diena suderinti. Toks derinimas būtinas ir tada, kai žodis diena praleidžiamas. Sakant pirmo, septinto ir pan., negeras ne tik linksnio vartojimas, bet neįmanoma nė pati linksnio forma, nes turima galvoje moteriškoji giminė (diena), kilmininke niekad neturinti galūnės -o (plg. septinta diena, septintos dienos...).

     Kilmininkas nevartotinas lyginamosiose konstrukcijose su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais. Pvz.: Jis atbėgo greičiau savo draugo ( = greičiau kaip jo draugas, negu jo draugas, už savo draugą). Ji čia laikoma blogiau samdinės ( = blogiau negu samdinė, kaip samdinė, už samdinę). Ji tuose dalykuose geriau manęs ( = geriau už mane, geriau negu aš) susigaudo.

     Kilmininkas su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais nepageidautinas perviršiui žymėti. Štai keli šios rūšies J. Jablonskio taisymai: Jūs laikote daugiau trečdalio ( = daugiau kaip trečdalį) mūsų žemės. Gavo daugiau tūkstančio ( = per tūkstantį, tūkstantį su viršum, daugiau kaip tūkstantį). Gali praeiti daugiau šimto ( = nei šimtas, kaip šimtas) metų. Buvo ne mažiau penkių arklių ( = kaip penki arkliai).

     Geriau nevartoti įvardžių ir būdvardžių kilmininko, kur labiau tinka bevardė įvardžio ar būdvardžio giminė. Pvz.: Daugiau to ( = tai, tas) nepasikartos. Ar tai turi ko bendro ( = ką bendra) su tiesa?

     Tačiau šalia kas nauja, kas gera ir pan. galima sakyti kas naujo, kas gero...