Kiekviena kultūringa tauta ar valstybė turi metų kalendoriuje savo šventes bei nedarbo dienas. Vienos jų mini istorinio įvykio datas ar valstybės įžymaus asmens gimtadienį, kitos įprasmina tautos laimėjimus, mirusiųjų pagerbimą ar padėką Dievui už derlių ir kt. Krikščionių tautos dar turi nuo seno Bažnyčios joms skirtas tos šalies ar valstybės šventųjų globėjų šventes. Lietuviai, kaip sena ir nepriklausomai gyvenusi tauta, švenčia savo kraštui brangias bei svarbiais įvykiais pažymėtas dienas. Nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausios tokių švenčių buvo vasario 16-ji — Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir suvereninės valstybės atkūrimo diena, kovo 4-ji — šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, diena ir rugsėjo 8-ji — Tautos šventė, primenanti Vytauto Didžiojo skirtą karaliumi vainikavimo dieną. Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, nė viena tų dienų neleidžiama švęsti. Negalime turėti net viešų pamaldų bažnyčiose. Vietoje tų istorinių švenčių pavergėjas ir vietos ateistai bando primesti mūsų krikščioniškai tautai svetimų minėjimų ir švenčių. Kas galėtų tautai daromą tą dvasinę skriaudą atsverti ir išlaikyti brangias tradicijas? Tai lietuvių tautos dalis gyvenanti laisvuose kraštuose. Visiems džiugu, kad išeiviai lietuviai, karo išblokšti ar gimę svetur, nepamiršo vasario 16-tos šventės. Vienur ji minima prasmingiau — su pamaldomis, kitur pasitenkinama viešu susirinkimu, prakalbomis, kultūrine programa. Ne visų švenčiama Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventė ir rugsėjo 8-ji diena. O tos dvi šventės yra svarbios lietuvių tautai. Jų reikšmę supranta ir Lietuvos nepriklausomybės priešai. Carų valdymo laikais buvo net atimta iš lietuvių šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje, o šiandien pavergėjas tą Lietuvos globėjo šventovę yra pavertęs į ateistinį muziejų krikščionybės išniekinimui. Šv. Kazimiero relikvijos išneštos iš Vilniaus katedros į priemiesčio bažnyčią, o pati katedra išniekinta.

     P. Pijus XII šv. Kazimierą yra paskyręs lietuvių kilmės jaunimo ypatingu globėju visame pasaulyje. Tuo paskyrimu Pijus XII norėjo priminti lietuvių kilmės jaunimui nenutraukti dvasinių ryšių su to šventojo šalimi ir visada prisiminti savo lietuvišką kilmę bei savo globėjo šventą jaunystę.

     Lietuvos žmonės, negalėdami dabar minėti rugsėjo 8-tos, kaip Tautos šventės, tą dieną švenčia tik kaip bažnytinę — Šv. Marijos Mergelės pasirodymą Šiluvoje ir per visą tos šventės oktavą gausiai plaukia į Šiluvą, nebodami trukdymų bei sunkenybių tą šventovę pasiekti.

     Gyvenančių laisvame pasaulyje mūsų niekas netrukdo ir nevaržo laisvai švęsti brangias mūsų tautai dienas. Šiuo laišku mes norime paraginti visus lietuvius iškilmingiau švęsti minėtas šventes su kiekvienai iš jų pritaikytomis pamaldomis. Ten, kur nėra lietuvio kunigo, kvieskite kitos tautos kunigą aukoti su jumis ta proga šv. Mišių auką.

     Daug kur, be minėtų švenčių, lietuviai dar mini birželio tragiškus trėmimus, tautos sukilimą prieš okupantus, Lietuvos kariuomenės įkūrimo dieną. Tuose minėjimuose dera taip pat turėti ir religinę dalį. Labai sveikintinos mūsų organizacijos, kongresų, susivažiavimų rengėjai, kad jie savo ruošiamų įvykių programose skiria ir pamaldoms tinkamą laiką. Kai mūsų Tėvynė išgyvena sunkius priespaudos metus, mes panaudokime visas progas maldauti Viešpatį jos žmonėms visokios pagalbos ir vergijos pabaigos. Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos pastangomis yra siekiama įsipareigoti, kad kiekvieną metų dieną būtų meldžiamasi už Lietuvą. Visos lietuvių parapijos, vienuolynai, organizacijos yra įtrauktos į tą maldų vainiką. Kai kurios net svetimtaučių parapijos yra pasižadėjusios melstis už Lietuvą. Tuo būdu ir kitos tautos pradeda geriau pažinti mūsų krašto tragediją ir noriai įsijungia į mūsų maldų intencijas.

     Visus kviesdami iškilmingiau švęsti lietuvių tautines šventes, į dažnesnes maldas už Lietuvą, šia proga norime nuoširdžiai padėkoti jums, lietuviai kunigai, už jūsų aukojimąsi mūsų tautiečių sielovadai ir už jūsų pastangas išlaikyti lietuvių išeiviją dvasiškai stiprią ir tautiškai atsparią. Tik dvasiškai tvirta ir moraliai sveika tauta yra pajėgi išlikti gyva ir kūrybinga. To mes visi siekiame, tam tikslui dirbame ir tiems visų mūsų darbams prašome Dievo palaimos.

     Nuoširdžiai Jūsų Kristuje,

Vincentas Brizgys

Antanas Deksnys