KOPLYČIOS TYLOJE

Dalia Staniškienė

Kažkur pasaulis verda, kunkuliuoja,
O čia tylu, ramu ir gera. . .
Kažkur gyvenimas. . .
O čia?
Tai čia gyvenimas:
Koplyčios tyloje, pilnoj palaimintos
Ramybės. . .
Tai čia gyvenimo versmė. . .
O Kristau, mano Broli, Tu esi čia.
Bet čia Tu nebetiksi:
Tu eisi su manim,
Kai aš atgal keliausiu,
Kai grįšiu vėl į savąjį pasauli.. .
Tu eisi su manim,
Ir mano lūpos ir širdis
Giedos Tau džiaugsmo giesmę naują,
Nes aš žinosiu
Tu nelikai kurčioj tyloj koplyčios,
Eini kartu, ir žingsniai mano
Lengvi, tarytum vaiko,
Žengiančio per pievas, gėlėmis nusėtas,
Į amžino pavasario laukus. . .

* *  *

Aš trokštu — Tu mane pagirdai.. .
Aš merdžiu
Tu mane prikeli. . .
  O Viešpatie, kaip tuščia be Tavęs,
  Kaip gera, kai Tave širdy jaučiu.. .
Aš alkstu
Tu mane pasotini. . .
V erkiu
T u nušluostai mano ašaras. . .
  O Viešpatie, kaip tamsu be Tavęs,
  Kaip akinančiai šviesu, kai Tave širdy jaučiu. . .
Aš liūdžiu
Tu mane pradžiugini. . .
Aš ilgiuos
Tu mano ilgesį numalšini. . .
  O Viešpatie, kaip šalta be Tavęs,
  Kaip šilta, kai Tave širdy jaučiu. . .
Aš bijau
Tu mane nuramini. . .
Aš klaidžioju
Tu parodai man kelią. . .
  O Viešpatie, kaip nyku be Tavęs,
  Kaip ramu susitikt su Tavim maldoje
  Ir gyventi kasdien Tavo meilės šviesoj...

ATSINAUJINIMAS

(Jane Priest)

Pavasario lietaus lašai
            gaivina žemę.
Ir aš matau: tai Viešpaties ranka
            išbarsto sėklas

Laukai ir pievos,
Kloniai ir kalneliai
            Pajunta Jo galybę, valią,
Ir gyvybe nauja alsuoja žemė. . .

Ir aš žinau:
            Kada mano sieloj tamsu
Ir skausmas, nerimas kankina

            Tereikia tik įleisti vieną mažą
Viešpaties šviesos galingos spindulėlį
Ir, lyg pavasario lietaus nuplauta,
            Širdis gyvybe suplazdės,
Siela nušvis
nušvis, kaip dulkė
            Sidabrinė saulėje,
Ir sprogs, lyg pumpuras pavasarį,
            Žiedu skaisčiu. . .
Nes, kaip pavasario lietaus lašai,
            Taip Tavo Meilės spindulys
Atgaivins gyvybę sieloje žmogaus. . .

(Laisvas vertimas iš anglų kalbos)