NIJOLĖ JANKUTĖ

     Vasario mėn. televizijoje teko matyti filmą "Pasirinkimas” ("The Choice”, CBS, Made for TV, channel 2), kuriame geros vaidybos, geros muzikos ir įtaigojančios režisūros pagalba žiūrovas įtikinėjamas, kad pasirinkimas žudyti negimusį yra pateisinamas.

     Filmo centre— patraukli, į ketvirtą dešimtį žengianti moteris, pasiturinčio vyro žmona ir dvidešimtmetės studentės motina. Patogūs namai užmiestyje, mylintis vyras, įdomus darbas. Tačiau, pasijutusi nėščia, ši moteris neatlaidžiai ieško priežasčių ir būdų savo negimusį kūdikį nužudyti. Priežastys, kurias aktorė gera vaidyba žiūrovui atidengia ir subtiliai jų svarbumu įtikinėja, yra: nenoras prarast mėgstamą darbą, susipykimas su vyru, vyro nesėkmė pakilt į aukštesnę poziciją tarnyboje, bendras nenoras turėti daugiau vaikų, vienišumo jausmas (tarnybinės nesėkmės išerzintas vyras nenori su ja kalbėtis). Šios priežastys moteriai atrodo visai pakankamos abortui pateisint. Be to, jos darbdavė ir draugė, praktikuojanti "modernišką moralę”, įtikinėja pasirinkimo galimybę ir moters teisę daryt su "savo kūnu”, ką nori. Šiame filme pasibaisėjimą sukelia raudonu siūlu nusidriekianti mintis, kad motinos įsčiose besivystanti gyvybė yra tik "audinio gabalas”, kuris "pašalinamas”, jei moteris nori, nes tai yra jos "savaime suprantama” teisė. Vyras, sužadėtinis ar tėvai neturi teisės kištis į šį moters "pasirinkimą”.

     Filmo eigoje negimęs kūdikis nevadinamas tuo vardu. Abortų klinikų "patarėjoms” jis tik "it”. Tuo įtikinama ir motina. Kada pažįstamas obstetrikas atsisako daryti abortą, pagrindinė veikėja yra sukrėsta jo "nesupratimu” šios padėties. O kada ji per apsirikimą aplanko antiabortų kliniką, kur "it” pavadinamas "baby” ir bandoma paaiškint, kad geriau kūdikį atiduot įsūnijimui, negu nužudyti, moteris supyksta, pasijunta vieniša, apleista, nesuprasta. Aktorės vaidyba gera. Laimima nekritiško žiūrovo simpatijos.

     Tačiau tokia žmogiškojo jausmo perversija parodyta, kaip natūrali nėščios moters reakcija, gąsdina.

     "Jei giliai širdyje nenori to 'it’, tada aborto pasirinkimas teisingas kelias”, aiškina dar svyruojančiai moteriai jaunutė klinikos "patarėja”. Moteris nesuabejoja "patarėjos” patarimų tiesa ir pasirašo savo kūdikiui mirties sprendimą.

     Šitoks specialiai televizijai gamintas filmas, be abejo, ne pirmas ir ne paskutinis. Žmogaus nužmoginimas ir gyvybės nuvertinimas šuoliuoja visais frontais, mojuodamas tariamų teisių ir laisvių vėliavomis, vingiuotais sofizmais bylodamas į milijonus jaunų, imlių, pagoniškoj aplinkoj bręstančių protų.

     Kodėl ir iš kur griūva ant mūsų tas nužmoginimo tvanas, būtų ilgos ir atskiros temos, kurių gvildenimo lietuviškoj spaudoj labai pasigendama. Atrodo, priklausome prie apatiškos daugumos, kuri mėgsta posakį — visais amžiais taip buvo. .. Argi iš tikrųjų? Ar visada negimusių žudymas buvo visokiais būdais viešai propaguojamas ir paskelbtas legaliu valstybiniais įstatymais? Argi amoralumas buvo laikomas "nauja morale”? Perversija — tam tikra "savęs išraiška”, net normalumu? Melas — tiesa? Visais laikais žmonija buvo kankinama ir apgaudinėjama blogio, tačiau kada juo taip didžiavosi ir priėmė lyg neginčijamą gyvenimo būdą? Atrodo, kad šių dienų moto — nieko nebėra blogo! Žudikas yra vargšas ligonis, kurį bet kokia kaina reikia gydyti; kriminalistas — aplinkybių auka; vagį ir tinginį privalo išlaikyt dirbantysis, nes visuomenė kalta už jų nusikaltimus. Visi jie pateisinami ir apdovanojami teisėmis — nužudytojo, apvogtojo, nuskriaustojo sąskaitom .. Blogis keliauja pirmyn, neaplenkdamas ir mūsų, nors dažnai bandome įsivaizduot, kad lietuvių jis neliečia. ...

     Man rodos, kad darome klaidą, stovėdami stebėtojų pozose, atokiai nuo šio krašto žmonių, kurie deda dideles pastangas nužmoginimo sriautui užtvenkti. Tartum gyventumėm kažkur mėnulyje, saugūs, nepaliečiami, mes užsidarom tik lietuvybės problemų rate, nepagalvodami, kad mūsų vaikai ir anūkai auga čia, apsupti šių įtakų, šių problemų, šių įtaigoj imu.

     Nežinau, gal klystu, bet ar daugelis mūsų yra susipažinę, pavyzdžiui, su "Planned Parenthood” ir "Illinois Right to Life Committee” veikla? Tai dvi priešingų tikslų organizacijos, plačiai veikiančios Illinois valstijoj ir Čikagos mieste.

     "Planned Parenthood” propaguoja abortus, planuoja ir skleidžia po miesto ir apylinkių mokyklas vadinamąsias "edukacines programas”, nurodančias mergaitėms abortų klinikas bei persileidimą (miscarriage) sukeliančius vaistus. "United Way” ir "Crusade of Mercy”, kurie sukelia daug lėšų šalpai, didelę jų dalį skiria "Planned Parenthood” ir panašioms organizacijoms remti.

     "Illinois Right to Life Committee”, trumpai IRLC, priklauso "Pro-Life United in Illinois” (20-ties organizacijų "už gyvybę” sąjunga). IRLC yra jų aktyviausia. Kovai su abortų klinikomis ir jų šalininkų plačiai skleidžiama demagogija IRLC nariai pašvenčia daug laiko, pastangų ir lėšų. IRLC leidžia "Illinois Right to Life Committee News” laikraštėlį, kuris spausdina informaciją apie "priešgyvybinių” organizacijų veiklą, diskutuoja prieš ir už gyvybę pasisakančių senatorių bei kongresmanų pareiškimus, plačiai informuoja apie "Pro-Life United” veiklą, pasiektus laimėjimus ir materialines, politines bei vadinamojo humanistinio švietimo sudaromas kliūtis. IRLC veiklą remia įvairiausių profesijų žmonės, pradedant gydytojais, baigiant darbininkais. Aktyviai reiškiasi ir jaunimas. Kada pamatysit žmogų su rožės žiedelio ženkliuku atlape, žinokit, kad jis yra sąjūdžio "Už gyvybę” narys arba jo draugas.

     Ši organizacija turi efektyvų kalbėtojų biurą, kuris, pagal susitarimą, siunčia profesionalus paskaitininkus su "už gyvybę” švietimo skaidrėmis, filmais, spauda, žodžiu į mokyklas, ligonines, bažnytines bei apylinkių organizacijas. Taip pat IRLC sėkmingai veikia specialios grupės: laiškų rašytojų, protestuotojų, spaudos darbuotojų, teisininkų, "lobby’istų” už pakeitimą antižmoniškų įstatymų, maldos būrelių ir įstaigų, kaip "Birthright” Čikagoje, kurios teikia pagalbą ir krikščionišką patarimą nėščioms jaunuolėms.

     Minėtomis temomis straipsnių bei informacijos lietuviškoje spaudoje reta. Įsitikinimas, kad lietuvybė ir lietuviška veikla yra tie neperšaunami skydai ir juos nešantiems niekuo kitu rūpintis nebereikia, man rodos, labai apgaulingas. Mes ir mūsų jaunimas gyvena šiuo laiku, šiame krašte. Čia besigrumiančios blogosios ir gerosios srovės negali mūsų aplenkti, nepadarę įtakos. Klausimas tik, ar tas sroves atpažįstame ir kaip jų įtaką esam pasiruošę priimti. Dažnai karčiai kritikuojam šio krašto blogybes, bet ar prisidedam prie sąžiningųjų amerikiečių įtemptos veiklos toms blogybėms nugalėti? IRLC moto sako:: "Blogio triumfui reikia tik vieno — kad geri žmonės nieko nedarytų!” Mažus ir didelius blogio triumfus matome kasdieną. Užtat ir veiklos laikas yra dabar. Dabar — apsvarstyti tai, ko nesvarstėm ir įsijungt į darbą, kurį atlikt paliekam kitiems.

     Gyvybiniais, visa to žodžio prasme, klausimais giliau besidomintiems, IRLC adresas: 53 W. Jackson Blvd., Suite 832, Chicago 60604; tel. 922-1918.

•    Popiežiui Jonui Pauliui II padovanojus savo žiedą Brazilijos varguomenės šalpai, Seattle restorano savininkas Mick McHugh pradėjo kalbinti katalikus, protestantus ir žydus parodyti, kaip jie vertina popiežiaus dovaną vargšams. Susidarė grupė žmonių, kurie, vadovaujami Seattle vyskupo padėjėjo N. Walsh, surinko tiek aukų, kad galėjo popiežiui ne tik nupirkti žiedą, bet dar ir paaukoti 100.000 dol.

•    Kodėl galima malda prezidentui, bet neleidžiama vaikams mokyklose? Šitokia tema kun. J. Reedy parašė straipsnį “Chicago Catholic” laikrašty, įrodinėdamas, kaip nelogiška drausti moksleiviams bendrai melstis ar drausti mokyklose iškabinti 10 Dievo įsakymų.