•    Jonas Paulius II pasiuntė laiškus prezidentui Reagan ir Brežnevui, pabrėždamas reikalą daryti pastangas, kad būtų išvengta atominio susidūrimo.

•    Kinijoje areštuoti keturi kunigai, jų tarpe trys jėzuitai, nes jie atsisakė priklausyti Tautinei katalikų patriotų sąjungai, kuri nepripažįsta ryšių su Vatikanu. Pekinas ypač nepatenkintas, kad Vatikanas tebepripažįsta laisvąją Kiniją — Taivvaną.

•    Tailande yra apie 200.000 katalikų. Tailando seminarijoje Lux Mundi šiais mokslo metais mokosi 180 klierikų: šešis kartus daugiau negu prieš 10 m., kai seminarija buvo įsteigta.

•    Albanijoje žiauriai slopinamas tikėjimas. Graikijos stačiatikių Bažnyčios vyskupai savo visuotiniame suvažiavime paskelbė, kad Albanijos stačiatikiai verčiami gyventi be Dievo, o jų ten yra apie 400.000. Toje daly nebėra vyskupų. Nė vienam kunigui neleidžiama eiti pareigų; bažnyčios paverstos muziejais, šokių salėmis. Tūkstančiai krikščionių buvo įkalinti.

•    Prel. Jonas Bulaitis popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas į arkivyskupus ir paskirtas Centrinės Afrikos respublikos apaštališkuoju pronuncijumi bei apaštališkuoju delegatu Čado respublikoje. Iki šio paskyrimo prel. Bulaitis buvo apaštališkuoju pronuncijumi Sudane. Arkiv. Bulaitis yra 48 m., gimęs Londone. Jo tėvas buvo gimęs Lietuvoje, buvo žymus Anglijos lietuvių veikėjas. Arkiv. Bulaitis gimęs 1933 m., mokėsi Šv. Ignaco jėzuitų kolegijoje, Londone, filosofijos ir teologijos mokslus ėjo Grigaliaus universitete, Romoje. Laterano universitete gavo bažnytinės teisės daktaro laipsnį. Kunigu įšventintas 1958 m. Studijuodamas gyveno lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje. Popiežiškoje diplomatijos studijų akademijoje išėjęs trejų metų studijas, buvo paskirtas į Šv. Sosto delegatūrą Korėjoje. Čia jo rūpesčiu į korėjiečių kalbą buvo išversta Sibiro lietuvaičių maldaknygė “Marija, gelbėk mus”. Vėliau dirbo Šv. Sosto atstovybėse Čilėje, Panamoje, Kenijoje, o nuo 1979 m. Sudane.

•    Kun. Bronius Laurinavičius, Adutiškio klebonas, Helsinkio grupės narys, lapkričio 24 d. Vilniuje buvo suvažinėtas sunkvežimio. Į lietuvių Helsinkio grupę jis buvo įstojęs vieton mirusio kun. K. Garucko. Jis buvo ir tikinčiųjų teisėms ginti komiteto narys. Tai buvo vienas drąsiausių žmogaus teisių gynėjų okupuotoje Lietuvoje.

•    Jonas Paulius II gruodžio 7 d. audiencijoje, kur buvo apie 600 žmonių, pareiškė, kad nebus tikros pagarbos žmogaus teisėms, kol nebus reikiamai pagerbta teisė dar negimusio tapti žmogumi. Kiekvieno žmogaus, net ir dar negimusio, gyvybė turi būti gerbiama ir branginama.

•    JAV katalikų gydytojų gildos suvažiavimas San Antonio, Texas, nusprendė, kad seksualinis auklėjimas turi būti atliekamas ne klasėse, o šeimose, tėvus atitinkamai paruošus.

•    Istorikas ir filosofas Will Durant, laimėjęs Pulitzer premiją už veikalą “Civilizacijos istorija”, mirė 1981 m. lapkričio 7 d. Los Angeles mieste, sulaukęs 96 m. amžiaus. Jaunas būdamas, jis buvo pradėjęs ruoštis kunigystei, bet vėliau visai nutolo nuo Bažnyčios, tačiau paskutiniais metais atgijo jo susidomėjimas Bažnyčia, ir jis pakartotinai atliko išpažintį, grįžęs į katalikybę.

•    Konstantinopoly, Turkijoje, stačiatikių patriarcho surengtose šv. Andriejaus garbei iškilmėse dalyvavo kard. Willebrands su katalikų delegacija. Kardinolas įteikė patriarchui Dimitrios I asmenišką popiežiaus laišką, kuriame Jonas Paulius II iškėlė katalikų ir stačiatikių maldos ir darbo susitikimų svarbą, siekiant abiejų Bažnyčių pilnos vienybės, kas svarbu ne vien krikščioniškam pasauliui, bet tai būtų svarbus įnašas į visų žmonių vieningumą ir susitaikymą.

•    Mercy seselių vienuolija, kurią Catherine Mc-Auley įsteigė 1831 m. Dubline, Airijoje, švenčia 150 metų sukaktį. Pradžioj ji daugiau jungė buvusias jaunas tarnaites, bet ilgainiui išsivystė į ligonių slaugymo instituciją, veda mokyklas, prieglaudas ir kitas socialines įstaigas. Dabar jos JAV-se turi 92 ligonines ir daug socialinės tarnybos institucijų. Čikagoje jos 1851 m. įsteigė pirmą Illinois pastovią ligoninę. Iš jų tarpo atsirado (1882 m.) pirma moteris registruota farmacistė Illinois valstijoje.

•    Naujas bažnytinis teisynas, numatoma, bus paskelbtas apie 1982 metų vidurį. Jis buvo ruošiamas 18 metų, dabar užbaigtas ir atiduotas popiežiui galutiniam peržiūrėjimui. Gregorianumo universitete 70 kanonistų (bažnytinės teisės specialistų), kurių tarpe 12 amerikiečių, buvo sukviesti išeiti šešių savaičių kursą, supažindinantį su naujuoju teisynu.

•    Kun. Teodoras M. Hesburgh, Notre Dame universiteto prezidentas, per paskutinius penkerius metus buvęs Rockefellerio fondo prezidentas, iš šių pareigų pasitraukia. Dabar tam fondui vadovaus C. B. Wharton, ekonomistas, Niujorko valstybinio universiteto kancleris.

•    Popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas į 200 pas jį atsilankiusių teisėjų, pareiškė, kad švietimo laisvė daugiariopoje visuomenėje neturi reikšti mokyklų neutralumo religijos atžvilgiu.

•    Prof. N.C. Wickramsinghe, kilęs iš Šri Lankos, baigęs astronomijos ir matematikos studijas Cambridge universitete, D. Britanijoje, dabar dėstąs matematiką ir astronomiją Wales universitete, liudydamas teisme Arkansas valstijoje, kur vyko byla dėl evoliucijos teorijos dėstymo mokyklose, pareiškė, kad tikėjimas, jog gyvybė išsivystė iš negyvos medžiagos yra lygus tikėjimui, kad pelės atsiranda iš nešvarių baltinių ar rasos lašų. Jis apgailestavo, kad evoliucijos teorija tiek sukaustė kūrybingų mokslininkų mintis, kad jie priima ją kaip religiją, atmesdami kitas idėjas, net ir sutvėrimą. Evoliucijos teorija, pareiškė jis, negali išaiškinti gyvybės atsiradimo žemėje, drauge duodamas suprasti, kad jis sutinka su mintimi apie Dievo veikimą sutvėrime.

•    JAV kunigų seminarijose šiais mokslo metais studijuoja teologiją 1.131 vienuolis klierikas ir 2.649 pasauliečiai klierikai, iš viso ruošiasi kunigystei 3.780.

•    Jungtinės Tautos, diskutavusios 19 metų, priėmė religinės laisvės deklaraciją, pagal kurią garantuojama pamaldų ir rinkimosi laisvė, taipgi laisvė religinėms bendruomenėms steigti labdaros įstaigas, gaminti, įsigyti ir laikyti liturginius dalykus, rašyti, skelbti ir skleisti religinius raštus, mokyti tikėjimo, rinkti aukas, parinkti religinius vadovus, religiniais reikalais susisiekti su kitais savo valstybėje ir užsieny. Nors ši deklaracija neturi įstatymo galios, bet vis dėlto reikšminga. Ji įpareigoja ir Sovietų Sąjungą bei jos satelitus.

•    Kinų laikraštis “Laiowang” išreiškė susirūpinimą, kad, davus daugiau laisvės, didelis skaičius žmonių, net ir jaunimo, pradėjo lankyti bažnyčias.

•    Pietų Korėjoje iš 39 mil. gyventojų 1.320.000 katalikai. Per 1980 m. katalikų skaičius paaugo 72.000. Korėjoje yra 1.150 kunigų, kurių 900 korėjiečiai. Seselių vienuolių yra 3,200. Iš jų tik 150 užsienietės. Seminarijose kunigystei rengiasi 530 klierikų.

•    Italijoje, Paduvoje, spalio 5-10 dienomis įvyko kongresas paminėti 750 m. sukaktį nuo šv. Antano Paduviečio mirties. Buvo studijuojamas to šventojo teologinis palikimas, ypač jo veikalas — “Sermones” (Pamokslai).

•    Popiežius Jonas Paulius II priėmė pakvietimą 1983 m. aplankyti Austriją, kur bus minima 300 m. sukaktis, kai karalius Jonas Sobieskis nugalėjo turkus, panaikindamas jų grėsmę krikščionių pasauliui.

•    Jugoslavijos žinių agentūra paskelbė, kad buvo nuteisti du pranciškonai kunigai: Ferdo Vlasic 8 metams, o Jozo Krizic 5 metams. Jiedu redagavo katalikišką žurnalą Duvno mieste.

•    Jugoslavija palaiko diplomatinius santykius su Vatikanu. Neseniai prie Vatikano buvo paskirtas naujas Jugoslavijos ambasadorius.

•    Vatikano spaustuvė atskira brošiūra išspausdino Jono Pauliaus II pirmosios enciklikos “Redemptor hominis” lietuvišką vertimą. Atrodo, kad tai pirmas Vatikano spaustuvės leidinys lietuvių kalba.